Search Results for: "kūno randai"
Randus likusius po operacijų ar sužeidimų, bei kitų sunkių kūno sužalojimų kai kurie žmonės yra linkę paslėpti ne tik po drabužiais, o ir po tatuiruotėmis. Vienos gana šiurpinančios, kitos visai dailios, trečios – laidžia suprasti, kad į kai kuriuos dalykus gyvenime verta pažvelgti iš šiek tiek linksmesnės pusės, ypatingai, kai negali nieko pakeisti.
O ne! Ir vėl tai! Aš gimęs nepatikti moterims… Būtent tai trukdo man patikti priešingai lyčiai… Tokio ji manęs niekada nemylės… Ir dar daugelis kitų, depresyvių minčių yra aplankę turbūt kas antrą vyrą planetoje. Išsklaidysime mitus apie tai, kas iš tikrųjų žavi moteris.
Žaliojo tilto skulptūros nuolat tampa diskusijų objektu. Kol nebuvo iškeltas jų saugumo klausimas, tol esantieji skirtingų barikadų pusėse ginčijosi dėl skulptūrų grožio, dekoratyvumo, simbolizmo ir politinės reikšmės.
Ne, šios moterys ką tik neapiplėšė banko. Jų veidai net nėra padengti randais, kuriuos norėtųsi slėpti. Šios dailiosios lyties atstovės tiesiog pasidavė dabar Rytų Kinijoje itin stipriai siaučiančiai naujai madai – paplūdimio veido kaukėms.
Kad ir kaip baisiai skambėtų, išpuoliai rūgštimi – populiarėjanti keršto forma. Su tuo susidūrėme ir Lietuvoje, o, sakykime, Bangladeše per pastarąjį amžių užfiksuota daugiau nei 3000 tokių žiaurių atakų.
VIII tarptautinis medijų meno ir muzikos festivalis „Centras“ iki savo starto skaičiuoja paskutines minutes. Renginys prasidės iškart po Atvelykio – balandžio 8 d. ir tęsis visą savaitę, pristatydamas žymių šiuolaikinio meno kūrėjų darbus, naujus alternatyviosios muzikos projektus ir aktualių paskaitų ciklą.
Pristatome Laikas.lt konsultantę – GATINEAU grožio salono kosmetologę-vizažistę Norą Vanagaitytę, kurios profesinė patirtis – net 9 metai.
Šį savaitgalį minia pozityviai nusiteikusių vasarotojų patraukė į Latvijos pajūrį – ten vyko vienas pagrindinių Latvijos muzikos renginių festivalis „Positivus 2011”.
Startavęs vos 2007-taisiais metais, „Positivus“ žaibišku greičiu išaugo į turbūt didžiausią festivalį Baltijos šalyse ir šiemet priglaudė ko gero virš 20 tūkstančių muzikos ir linksmybių ištroškusių žmonių tiek iš Latvijos, tiek iš jos kaimynių – sutikome nemažai lietuvių, estų, ir iš toliau atvykusiųjų pasidžiaugti muzika Baltijos jūros pakrantėje.
Pamirškite tatuiruotes, bambos auskarus ir Lady Gagos stiliaus silikono implantus.
Paskutinis mados klyksmas yra „suvarstytas korsetas“ – į odą įveriami metaliniai žiedai, kurie suvarstomi kaspinais ir atrodo kaip suvarstytas korsetas.
Taip papuošti galima bet kurią kūno vietą. Bet populiariausios yra nugara, šonkauliai, kartais netgi priekinė kaklo dalis.
Tačiau plastikos chirurgas įspėjo dėl galimų šios keistos mados, vis labiau apimančios Jungtinę Karalystę, pavojų. Jis sako, kad po šios procedūros likę randai gali būti „visiškai siaubingi“.
Plastinės chirurgijos specialistas konsultantas Kevinas Hancockas, „British Association of Aesthetic Plastic Surgeons“ tarybos narys, įspėjo dėl problemų, kurių tai gali sukelti.
„Vieniems likę randai gali būti maži, bet kitiems jis gali sukelti problemų. Žmogus visą gyvenimą turės raudonus gumbus. Aš buvau priblokštas, kai pamačiau nuotraukas – tai yra nepaprastai skausminga ir laikina. Šie žiedai gali kraujuoti, juos lengva užkrėsti. Negaliu įsivaizduoti, kad žmonės demonstruoja tai – be viso kito, tai yra atviras kelias bet kokiai infekcijai. Tai jau beveik mazochizmas.“
Savo kūno puošybos ir auskarų vėrimo studijoje Laura Hunt siūlo korsetą ir už kiekvieną įvertą žiedą ima po 5 svarus.
reklama
Ji teigia, kad tai visai nepavojinga. „Korsetas tampa vis populiaresnis. Kūno tobulinimas paskutiniu metu tapo iš tikrųjų populiarus, nes kiekvienas nori būti skirtingas. Procedūra yra gana skausminga, kai kurie nesiryžta to padaryti dėl skausmo. Tai nėra pavojinga, nes perveriamas tik paviršius. Žaizdą reikia prižiūrėti kaip ir bet kurią kitą.“
„Korsetas išsilaiko tik tris–keturias savaites. Po to tikrai lieka keli raudoni randai. Pas mus ateina labai skirtingi žmonės ir prašo kūno auskarų. Neseniai buvo 45 metų mama, kuri norėjo pasidaryti korsetą tatuiruočių konvencijai. Buvo keli menų studentai. Pasitaiko ir mėgstančių fetišus ir skausmą. Kiti puošiasi todėl, kad nori gražiai atrodyti tam tikra proga.“
Vokiečių šiuolaikinio šokio trupės „Silke Z./ resistdance“ gastrolės Menų spaustuvėje užduoda netikėtą klausimą – kas jis toks, šiuolaikinis vyras? Juolab – laimingai išgyvenęs po amžiaus vidurio krizės, atšventęs 50-ąjį jubiliejų ir vis dar nesiruošiantis nusėsti ant parko suoliuko su anūkėliais? O kas, jeigu tas vyras – šokėjas, choreografas ar aktorius, tai yra jo profesinis pasaulis atvirai išpažįsta jaunystės kultą (ir turi tam fiziškai apčiuopiamų priežasčių?) Dar baisiau – jokių anūkėlių taip ir „nenutiko“?
Kovo 23 ir 24 dienomis MS rodomas šokio ir teatro spektaklis „Tik tarp mūsų: Jessas sutinka Angų“ siūlo susimąstyti apie tai, kodėl yra taip, kad pusamžis vyras scenoje atrodo egzotika? Juolab, jei ten jis atsiduria būtent tam, kad papasakotų apie save – vyrą, žmogų, kartos atstovą, o ne perteiktų atsietą istoriją.
Pasak rašytojo, sociologo, kultūros kritiko Artūro Tereškino, vyrai šiais laikais yra silpnoji lytis, šiai temai jis skyrė ir naujausią savo knygą „Vyrų pasaulis: vyrai ir žaizdos vyriškumas Lietuvoje“. Ar spektaklis „Tik tarp mūsų: Jessas sutinka Angų“ patvirtins mokslininko įžvalgas, sužinosime kovo 23-iąją, nes A. Tereškinas žada dalyvauti po spektaklio rengiamoje diskusijoje.
Ne pirmą kartą Lietuvoje viešinčios vokiečių šiuolaikinio šokio trupės „Silke Z./ resistdance“ spektaklis – antrasis skirtingoms kartoms skirto projekto „Tik tarp mūsų!“ epizodas. Šokio spektaklių serija nagrinėja įvairių amžiaus tarpsnių, kartų problematiką.
Pirmoji projekto dalis nėrė į trisdešimtmečių pasaulį, šiuo metu ruošiamasi darbui apie keturiasdešimtmetes dirbančias motinas ir paauglius. Serijos sumanytoja, choreografė ir režisierė Silke Z. teigia, kad ją labiausiai domina tai, kaip viena ar kita žmonių karta išreiškia save, sau aktualias temas ir kokiais būdais visa tai galima perteikti publikai. Kiekviena amžiaus grupė sukuria savo unikalią kalbą, kurią sudaro žodžiai, judesiai ir tiesiog nepakartojamas buvimas scenoje.
Spektaklis „Jessas sutinka Angų“ – garsaus amerikiečio choreografo Jesso Curtiso ir škotų režisieriaus Anguso Balbernie – susitikimas. Jie susitinka pašokti, pasišnekėti, pabambėti apie neišnaudotus talentus, nerealizuotus troškimus, nemenkus poreikius ir svajones.
Gyvenimo patirtis yra įrašyta ant kūno tarsi knygoje: kadaise nekantrios mamos išnarintas petys, darant akrobatinius šuolius su slidėmis lūžę kaulai, pasekmės po nevykusio kabėjimo ant lyno šiuolaikinio cirko spektaklyje… Atskleisdami šiuos kūno „įrašus“, į šeštą dešimtį įkopę vyrai truputį primena mažus berniukus, kurie giriasi randais.
Pasak „Kölner Kultur“ apžvalgininko Thomaso Lindeno, rašiusio apie spektaklio premjerą 2010 metų lapkritį, „Jessas sutinka Angų“ yra tikras įvykis: „Ne tik todėl, kad šiuolaikinio šokio scenoje retai pamatysi tokio amžiaus atlikėjus. Dar ir dėl to, kad abu spektaklio dalyviai yra ypatingos asmenybės“.
Angusas Balbernie: „Man 56-eri. Apie 30 metų užsiimu šokiu ir teatru. Norėjau būti skulptorius, bet viskas, ką bandžiau sukurti, subyrėdavo. Norėjau tapti garsus futbolininkas kaip George‘as Bestas, bet 14-os susilaužiau koją. Dar svajojau apie muzikanto karjerą, bet ji taip pat nepavyko. Taigi liko tik šokis. Norėjau vaikų, bet taip ir netapau tėvu. Norėjau meilės, bet ją aptemdė mano vaikystė. Nieko nežinau apie Dievą. Dabar senstu ir laukiu, kad dangus duotų ženklą. Sutarti su publika man – lengva. Su gyvenimu – sunkiau.“