Search Results for: "juokingi filmai"
Festivalis „LOL Filmai“ – tai pirmasis Lietuvoje trumpo metražo komedijų festivalis. Jei turi idėjų ir humoro jausmą, bet nerandi kur save išreikšti, šis festivalis kaip tik tau. Griebk filmuojantį įrenginį: kamerą, telefoną ar fotoaparatą ir rodyk, ką moki, svarbiausia, kad būtų linksma. „LOL filmai“ yra festivalis, kuris tave priims tokį, koks tu esi.
Susuk trumpą komediją (short’ą), kuri būtų ne ilgesnė kaip 3min. Patalpink savo šedevrą į youtube.com ir mestelk nuorodą mums. Tai turi padaryti iki vasario 15d. Juokingiausias komedijas išrinks ekstravagantiškasis filmo “Zero” režisierius Emilis Vėlyvis, maištautojas Saulius Drunga, susukęs filmą “Anarchija Žirmūnuose”, kūrybingoji Jūratė Samulionytė, sukūrusi pirmąjį foto filmą filmą Lietuvoje, bei dviem sidabrinėmis gervėmis apdovanotas, filmo “Artimos šviesos“ režisierius Ignas Miškinis. Visų, kurie sugebės nubaidyti žiemos miegą sukeltu juoku, laukia vertingi ir keliantys nuotaiką prizai.
Nuo vasario 19d.linksmiausiai sukaltas komedijas galėsi išvysti kino teatre Cinamon, kur ir vyks apdovanojimai. Ką manai, galbūt tai tavo šansas būti pastebėtam ir pripažintam?
Festivalio “LOL filmai” metu galėsi išvysti ir lietuvišką pilno metražo komediją “Parodyk mane”. Nepaisant to, kad šis filmas buvo „No budget”, vyriausiam komandos nariui yra 21-ieneri, prodiuserei vos 18metų, o režisierius kol kas neturi net ir tiek, šis filmas jau sulaukė didelio susidomėjimo. Filme “Parodyk mane” vaidina ir profesionalūs Lietuvos aktoriai ir šou atstovai: Dj Black B, Andrius Žiurauskas, Ramūnas Šimukauskas, Birutė Prekevičiūtė ir Večeslavas Čistovas.
18-ame Sarajevo kino festivalyje triumfavo jauni režisieriai iš Gruzijos, Bosnijos, Ukrainos, Rumunijos, o jų darbus netruks išvys ir Lietuvos žiūrovai.
Lydimas gausaus būrio svečių, šiandien iškilmingai atidarytas 18-asis Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“. Dvi savaites truksianti didžiausia kino šventė šalyje žiūrovams pristatys net 230 filmų, kvies į specialius kino renginius, diskusijas, susitikimus su filmų kūrėjais. Atidarymo ceremonijos metu svečiams buvo pristatyta festivalio konkursinė programa „Nauja Europa – nauji vardai“. 18-ąjį „Kino pavasarį“ atidarė smagi Dustino Hoffmano juosta „Kvartetas“.
Vienaip ar kitaip linksmybės – mūsų visų gyvenimo dalis. Todėl ne išimtis ir kino filmai, kuriuose neretai matome vakarėlių scenas. Jų reikšmė kino juostose skirtinga: vienose iš kailio neriasi pašėlęs jaunimas, siekiantis padaryti įspūdį, kitose santūriai rinkdamas žodžius stypčioja visuomenės elitas.
Pirmoje vietoje ne veltui atsidūrė blogiausių filmų scenų „karalius“ – „Brėkštanti aušra“. Pirma, visi, kurie žiūrėjo šį „šedevrą (nesu tikra, ar net ironiškai taip galima pavadinti) ir kam jau yra virš 16 metų, turbūt žinote, ką reiškia tragiška, baisiai vienoda ir „dūsaujanti“ Kristen Stewart vaidyba. Kelis kartus net atrodo, kad vargšelė serga astma ir jai reikėtų rimtai pagalvoti apie inhaliatorių. Apie kitus super jautrius ir madingai apsirengusius herojus kalbėti net neverta. Antra, dūsaujimų ir lėkštų dialogų „Brėkštančioje aušroje“ lėkštų scenų tiek daug, kad vietos veiksmui tiesiog neliko. Žiūrėdama šį filmą, reikėtū padėkoti Franciui Fordai Coppolai už tai, kad augome su vampyrais, kurie neblizga Saulės šviesoje ir nėra taip kokčiai „jautrūs“.
Programoje surinkti juokingiausi festivalio filmai. Kiekvienas galės surasti filmą pagal savo humoro supratimą. (T) „Pirties tango“ (rež. Vera Lalyko), „Jaukas“…
Vegetarizmas – ne tik mitybos, bet ir gyvenimo būdas. Tapus vegetaru, labai svarbu prižiūrėti savo mitybą ir pasirūpinti tuo, jog mėsos nebuvimas jūsų valgiaraštyje būtų kompensuotas kitais produktais.
Štai čia, deja, labai lengva paslysti – organizmas, ilgai negavęs reikiamų medžiagų, ima sekti ir silpnėti, gali išsivystyti įvairios ligos. Taigi ką reikėtų žinoti apie vegetarizmą ir ko vertėtų nepamiršti vegetarams ar norintiems jais tapti.
Vegetarizmas – kas tai?
Vegetarizmo pradžia glūdi senovės Azijos religijoje. Rytuose vegetarizmas nuo seno siejamas su sveika gyvensena, sąlygojančią asmenybės harmoniją. Vegetaras laikomas esąs fiziškai ir dvasiškai stiprus, neagresyvus ir mylintis žmones, atsparus ligoms ir ilgai gyvenantis.
Susilaikymą nuo mėsos propaguoja visos didžiosios religijos. XIX a. pr. Europoje paplito etinis vegetarizmas. Jo atstovai, remdamiesi romėnų filosofo Plutarcho idėja, nevalgė mėsos iš gailesčio gyvūnams. Rašytojas L. Tolstojus žmogų, žudantį gyvūnus maistui, laikė netenkančiu dvasinių vertybių – meilės, užuojautos artimiesiems; mėsa daranti žmogų piktą ir žiaurų.
Paprasčiausiai sakant, vegetarizmas yra mitybos būdas, kai atsisakoma valgyti tai, kas turi kraujo arba, kitaip sakant, „gyvus“ organizmus – žuvį, paukštieną, vištieną, kiaulieną ir taip toliau. Priešingai nei kai kurie mano, vegetarai valgo ne tik „žolę“ – pieno gaminiai, kruopos ir taip toliau – viskas vegetariška.
Ne retai vegetarizmas maišomas su veganizmu. Veganai iš savo maisto išima viską, kas yra gyvulinės kilmės – kiaušiniai, pieno produktai, medus ir kiti panašūs produktai.
Šiais laikais vegetarizmą yra pasirinkę daug įžymių žmonių – Andrius Mamontovas, Woody Allen, Justin Timberlake…
Vegetarizmo priežastys
Pirmiausiai, nereikėtų absoliutinti ir sakyti: „O kas bus, jei dabar visi taps vegetarais“. Tai nėra vegetarizmo siekiamybė. Vegetarizmas – kiekvieno asmeninis pasirinkimas.
Viena dažniausiai sutinkamų vegetarizmo priežasčių – žudymas. Daugelis vegetarų atsisako mėsos, nes nenori žudyti gyvūnų, kurie yra skerdžiami maistui. Jau daugelį metų yra apie tai kuriami filmai, tarkime, „Earthlings“, kurį nepatartina žiūrėti silpnesnių nervų žiūrovams – filme rodomos žiaurios skerdimo scenos įvairių fermų, gyvūnų gyvenimas jose.
Kai kuriems tokie filmai gali pasirodyti keisti ar net šiek tiek juokingi – juk dauguma mūsų ir taip žinome, iš kur atkeliauja dešra ant mūsų stalo, tačiau vakarų šalyse tai jau yra problema – pavyzdžiui, dažnas britas nė nenutuokia, iš kur atsiranda pienas arba mėsa…
Dar viena priežastis – mėsos pramonės žala planetai. Labiausiai atšilimą sukeliančios dujos yra metanas, o pagrindinis jo šaltinis – gyvulininkystė. Metano reikšmė planetai yra didesnę už visų kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikį kartu sudėjus. Palyginus su anglies dvideginiu, metano poveikis yra didesnis net dvidešimt vieną kartą.
Gyvulininkystės pramonė pagamina šimtą milijonų tonų metano dujų per metus! Dėl šios priežasties, žmonės, susirūpinę ekologija, taip pat pasirenka vegetarizmą.
Dar, žinoma, kaip jau minėjome straipsnio pradžioje, yra religininiai sumėtimai.
Taip pat, yra vegetarų, kurie tiesiog nemėgsta mėsos, yra priversti jos atsisakyti dėl sveikatos problemų arba… Mados.
Trumpa (būsimo)vegetaro atmintinė
Žmonėms, tvirtai apsisprendusiems tapti vegetarais, reikėtų atidžiai rinktis produktus ir valgyti kuo įvairesnį maistą. Subalansuotas valgiaraštis gali padėti išvengti daugelio vegetarų tykančių ligų.
Atsisakius mėsos, žmonėms dažnai pradeda stigti pagrindinių mikro elementų – geležies, cinko ir vario. Ima varginti silpnumas, lūžinėja nagai, slenka plaukai, sausėja oda. Atsisakius jūros produktų, kiaušinių, lėčiau gyja žaizdos, gali atsirasti odos pažeidimų.
Augalinės kilmės maistas visiškai neturi ir labai svarbaus vitamino B12. Todėl vegetarams reikėtų vartoti daug grūdinės kilmės produktų, pieno, vaisių ir daržovių.
Reikiamų maisto medžiagų ir vitaminų gausite iš sojos, grikių, rugių, sezamo, lęšių, įvairių riešutų, moliūgų sėklų, rugių, razinų, pupelių, migdolų, brokolių, bulvių, džiovintų ir šviežių vaisių ir taip toliau.
Svarbiausia, nepamiršti prižiūrėti tai, ką valgote., juk maistas – pagrindinis jūsų fizinės būsenos faktorius. Norite gerai jaustis – gerai valgykite! Sėkmės!
Parengė Goda Raibytė
Vankuverio olimpinėse žaidynėse Lietuvos vėliavą nešęs slidininkas Mantas Strolia prisipažįsta, kad vieną dieną ryžtis mesti profesionalųjį sportą ir palikti Lietuvą nebuvo lengva. Tuo labiau kad gimtinėje liko mylimas žmogus. Šiandien 24 m. sportininkas dirba viename Londono viešbučių, viliasi čia baigti mokslus. Ir sako atsidūręs didžiulėje kryžkelėje.
Svajonėmis sotus nebūsi
Kas nutiko, kad apsisprendėte palikti didįjį sportą ir emigruoti iš Lietuvos?
Pirma, nei Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, nei Olimpinis sporto centras, nei Lietuvos slidinėjimo asociacija nenori pasirašyti jokios sutarties su sportininkais, tad baigęs studijas oficialiai tapau bedarbiu ir likau be jokių socialinių garantijų.
Antra, noriu studijuoti sporto mediciną arba finansus, bet tai neįmanoma – Lietuvoje mokslai labai brangūs, o aš ir taip nemokamai šešerius metus studijavau, tad valstybė mano studijų jau nefinansuos.
Trečia, pinigai, kuriuos Lietuvoje gauna sportininkai, yra juokingi. Mums mokėdavo po 800 litų per mėnesį. Pavasarį dažniausiai porą mėnesių pinigų apskritai nemoka (sutarties nėra, tai neturi kam pasiskųsti).
Ketvirta, finansavimas pasirengti varžyboms sumažėjo keturis kartus… Penkta, būdamas 24-erių nebegaliu gyventi su mama ar dalytis su kuo nors kambariu bendrabutyje. Trumpiau tariant, mokslus baigiau, Lietuvos sporte perspektyvų nėra, o aš žiūriu į ateitį.
Pasiryžti išvykti turbūt nebuvo lengva?
Žinoma, nebuvo, bet reikia žiūrėti į ateitį, svajonėmis sotus ilgai nebūsi.
Kaip šią žinią sutiko Jūsų mama, Lietuvos slidinėjimo rinktinės trenerė Kazimiera Strolienė? Jai, ko gero, labai skaudėjo širdį. Ar ilgai mėgino jus atkalbėti?
Nežinau, ar jai skaudėjo širdį, juk jos sūnus metė patį sunkiausią darbą, už kurį mokami tik grašiai, atsistojo ant kojų ir pradėjo savo gyvenimą. Taip, jai trūksta manęs kaip sportininko, bet atkalbėti nemėgino.
Atsidūrė aklavietėje
Pasaulyje gabūs sportininkai, tuo labiau – olimpiečiai, yra gerbiami, tausojami ir mylimi. Koks požiūris Lietuvoje į profesionalius sportininkus?
Deja, Lietuvoje taip nėra. Mažai kas žino, kas mes esame ir ką mes darome. Dauguma pyksta, kad švaistome mokesčių mokėtojų pinigus. Bet jei žvelgtume plačiau, per visos ekonomikos prizmę, suprastume, jog sportininkai papildo valstybės biudžetą. Aš asmeniškai daugiau dėmesio sulaukiau tik po Vankuverio olimpinių žaidynių, nors buvau neką prastesnis ir pastaruosius ketverius metus.
Į Londoną išvykote studijuoti verslo subtilybių. Ar nesvarstėte mokytis ir kartu toliau sportuoti Lietuvoje?
Lietuvoje galėjau stoti tik į sporto pedagogikos doktorantūros studijas, bet tai buvo labai nesaugu. Turėjau būti pasirengęs ne tik dar ketverių metų studijoms, bet ir sportuoti. Jei per tuos ketverius metus mesčiau sportą, studijų nebegalėčiau tęsti, nes prarasčiau savo darbo pagrindą, tektų grąžinti valstybei pinigus už studijas, kurių nebaigiau.
Norėjau studijuoti sporto mediciną, inžineriją arba finansus ir investicijas, bet gaunant 800 litų sportininko pašalpą man studijos Lietuvoje yra neįkandamos. Bakalauro ir magistro studijas man, kaip gerai besimokančiam studentui, finansavo valstybė. O antrų studijų valstybė nefinansuoja. Kur studijuosiu Didžiojoje Britanijoje, kol kas dar nežinau.
Grįžti į sportą visada norės
Lietuviai Jus turbūt visada pirmiausia prisimins kaip žmogų, kuris nešė Lietuvos vėliavą Vankuverio olimpinėse žaidynėse. Palyginkite – kaip pasikeitė Jūsų tikslai, norai, svajonės.
Niekas nepasikeitė, savo sporto šaką ir dabar myliu. Jei dabar negaliu padėti savo komandai kaip sportininkas, gal ateityje galėsiu padėti kaip vadovas.
Olimpiada buvo didžiausia Jūsų sportinė siekiamybė?
Didžiausia siekiamybė buvo patekti į sporto elitą (tarp geriausiųjų), o tada pretenduoti į viršūnę olimpinėse žaidynėse, bet į elitą prasimušti nepavyko, Lietuvai kol kas tai neįmanoma, tad olimpinės žaidynės buvo tik renginys, kuriame pasirodėme pagal mūsų šalies finansinius, mokslinius ir medicininius išteklius. Žinoma, tai buvo gražus renginys, kurį prisiminus ir dabar užima kvapą.
Kiek laiko surydavo treniruotės? Ar jo likdavo poilsiui, laisvalaikiui, draugams, kelionėms?
Treniruotės trukdavo nuo 5 iki 6 valandų per dieną šešias dienas per savaitę. Jei kalbėtume apie tai kaip apie darbą ir skaičiuotume pasiruošimą treniruotėms, viskas trukdavo nuo 10 iki 12 valandų per dieną. Žiemą – ir iki 14 valandų. Vidutiniškai per mėnesį būdavo viena laisvesnė savaitė, kai treniruočių perpus mažiau. Bet grįžus iš užsienio tekdavo skirti laiko mokslams ir asmeniniams reikalams tvarkyti. Tad ištaikydavau tik susitikti su mergina, o draugų gretos smarkiai išretėjo. Kelionės apsiribodavo Lietuva, na, kartais nuvažiuodavau į Latviją.
Ar dabar, pasitraukęs iš profesionaliojo sporto, dažnai stosite ant slidžių? Nebijote, kad vieną dieną kils noras vėl sugrįžti, bet bus vėlu?
Grįžti į sportą visuomet norėsiu, tačiau žinau, kokios galimybės ir kokios perspektyvos manęs laukia… Kada atsistosiu ant slidžių, sunku pasakyti – nei Didžioji Britanija, nei Lietuva nėra tos šalys, kurios leistų lengvai patenkinti šį malonumą. Kaip gyvenimo keliai pasisuks, niekas nežino. O dabar stoviu didžiulėje kryžkelėje.
Galimybių dar ieško
Ar prieš išvykdamas morališkai ruošėtės tam, kad Lietuvoje Jus gali pradėti smerkti, kaltinti patriotizmo stoka? Teko susidurti su tokia reakcija?
Morališkai buvo labai sunku Lietuvoje palikti savo merginą. O kiti artimieji ir taip atitolo dėl nuolatinių mano išvykų į varžybas ir treniruotes. Smerkiančiųjų nebuvo, dauguma tik palinkėjo sėkmės. Gal labiau visus nuliūdinau.
Kokios dabar didžiausios Jūsų svajonės ir ambicijos, susijusios su karjera ir gyvenimu?
Stengiuosi pasirūpinti savo finansiniu ir socialiniu saugumu bei investicijomis į ateitį. Svajoti galima daug, bet kol kas mąstau realiai, pagal galimybes, o galimybių dar tik ieškau.
Ar tose vizijose minima ir Lietuva, ar vis dėlto savo ateitį siejate su kitomis šalimis?
Savo šalį myliu ir į ją visuomet norėsiu grįžti, bet viskas priklausys nuo galimybių ir padėties gimtinėje.
Ar jau spėjote apsiprasti su britišku gyvenimo būdu? Kaip jis Jums?
Būtų gerai, jei jis būtų britiškas. Kol kas dauguma mane supančių žmonių yra emigrantai. Esu nemažai keliavęs po pasaulį, bet tokios tautų sangrūdos vienoje vietoje dar neteko regėti. Vis dėlto britų tvarka man patinka.
Kur įsikūrėte?
Keletą dienų pagyvenau Stratforde, bet man ten nepatiko, tad išsikėliau į Luišamą. Kol kas gyvenu pagal kišenę.
Šiuo metu dirbate viename iš Londono viešbučių. Darbą susiradote jau atvykęs į Londoną?
Taip, šį darbą susiradau tik atvykęs į Londoną.
Kodėl pasirinkote Didžiąją Britaniją, o ne Ispaniją, Prancūziją ar Ameriką?
Dėl palankiausių galimybių studijuoti, palankiausios ekonominės padėties šalyje, mažiausio atstumo iki namų ir kalbos barjero. Kalbu tik anglų ir rusų kalbomis.
Kaip manote, kas Lietuvoje turėtų pasikeisti, kad žmonės nustotų taip masiškai iš jos bėgti?
Kai žmonės bus reikalingi šaliai, jie grįš. Mūsų valstybė kol kas nežino, ko jai reikia.
Trumpai:
Laisvalaikis. Per pastaruosius metus pamiršau, ką tai reiškia.
Knygos. Harukio Murakamio ir Deno Brauno (Dan Brown).
Filmai. Spektras platus, priklauso nuo aktorių ir režisieriaus.
Maistas. Valgau viską, tik su saiku.
Moterys. Be jų gyvenimas būtų beprasmis.
Automobiliai. Visi vokiški, japoniški ir amerikietiški.
Kelionės. Dar neapkeliavau nė vienos šimtosios, kiek norėčiau.
Idealai. Tobulų nėra.
Mylimiausia komanda. Krepšinis man nepatinka, bet palaikau „Žalgirį“.
Draugai. Jie nuolat keičiasi, o tikrus draugus parodys laikas.
KERTANT EUROPĄ. Turėjau juokauti, kad išgyvenčiau. Ne šiaip juokauti, o būti pats juokingiausias. Kasdien. Džojus Friskas – komediantas, kurio gyvenimas…
Pasitikrinkite humoro jausmą! Su tokiu šūkiu į rudens renginių kalendorių įsiveržia„Viasat“ kino komedijų festivalis. Spalio 14 – 23 dienomis Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos kino teatruose žiūrovai galės stebėti provokuojančias, stebinančias, uždegančias komedijas iš įvairių pasaulio šalių .
Pasak festivalio organizatorių, ruduo – itin geras laikas žiūrėti komedijas. Juk rudenį pradeda trūkti vitamino c, vis dažniau aplanko niūrios nuotaikos, o ilgi tamsūs vakarai – patys tinkamiausi filmų su šypsena peržiūrai. „Viasat“ kino komedijų festivalis vyks jau antrus metus.
Šiais metais festivalio programa sudaryta iš įvairių žanrų komedijų, sukurtų skirtingose šalyse, todėl festivalio žiūrovai galės pasitikrinti, kokios šalies humoras yra priimtiniausias. Žiūrovai galės rinktis iš septynių kino komedijų bei juokingiausių Europoje trumpų filmų retrospektyvos.
Prancūziškos fantazijos vilionės
Europietiško humoro konkurse be abejonės laimi prancūzai ir jų nekomercinės komedijos, kurios jau nuo senų laikų linksmina genialiais aktoriais ir subtiliu humoru.
„Viasat“ kino komedijų festivalio pažiba – šių metų Kanų kino festivalio favoritas filmas „Gastrolės“. Šio filmo režisierius Mathieu Amalric, žiūrovams pažįstamas iš pagrindinio vaidmens sukrečiančiame filme „Skafandras ir drugelis“, Kanuose pelnė geriausio režisieriaus titulą, o filmas apie amerikiečių burleskos šokėjų gastroles Prancūzijoje pelnė kino kritikų asociacija FIPRESCI apdovanojimą. Filme vaidinančios sultingų formų šokėjos – striptizą šoka ir realiame gyvenime, o jų spektakliai buvo vaidinami tikrai publikai, nufilmuoti ir panaudoti filme. Tai kelio filmas, mulenružiškas striptizo šou ir komedija viename.
„Mikmakai“ – tai naujas „Amelijos iš Monmartro“ režisieriaus Jeanas Pierre’as Jeunet filmas, kuriam jis ruošėsi beveik penkerius metus. Našlaitis Bazilas ieško savo vietos negailestingame pasaulyje, bet pats netyčia patenka į lemtingą incidentą, kurio metu jo kaukolėje užstringa kulka. Gydytojai per stebuklą išgelbsti gyvybę, bet vyrukas netenka darbo, lieka be pinigų ir praranda pastogę. Vilties išsigelbėjimui suteikia susitikimas su kitais visuomenės atstumtaisiais, ekscentriškais ir patrakusiais keistuoliais. Čia ir prasideda visa filmo magija, nes keistuolių prieglobstis knibžda naujoviškų daiktų ir magiškų instrumentų. Šią išradingą, fantastišką veiksmo komediją Prancūzijos kino teatruose aplankė daugiau nei 1,3 mln. žiūrovų.
Filmas „Širdžių daužytojas” – įrodymas, kad žiūroviškas romantines komedijas prancūzai kuria ne ką prasčiau už Holivudą. Šiuolaikinio prancūzų kino žvaigždės Romainas Duris ir Vanessa Paradis atlieka pagrindinius vaidmenis žaismingoje komedijoje apie meilę, o juos papildo romantiški Paryžiaus, Monako, Kanų vaizdai bei muzika iš filmo „Purvini šokiai“.
Britiška savikritika
Filmas „Pataikyk kulką į mane” – tai tikras deimančiukas britiško humoro ir britiškų aktorių gerbėjams. Šiame filme pamatysime, kaip su kitokiu amplua tvarkysis Rupertas Grintas, 10 metų vaidinęs Roną Vyzlį filmuose apie Harį Poterį, kaip savo aristokratiškus kerus leis Bill Nighty, geriausiai pažįstamas iš „Karibų piratų“ ir „Tegyvuoja meilė“, kaip pašėlusią vilioklę vaidins dažniausiai aptarinėjama jauna britų kino žvaigždė Emily Blunt („Viktorija: jaunoji karalienė”, „Vilkolakis”) ir kaip pykčio žiežirbas laidys Rupertas Everettas („Mano geriausio draugo vestuvės”, „Žvaigždžių dulkės”, „Geriausias draugas”).
Kitas festivalyje rodomas filmas iš Didžiosios Britanijos – tai inteligentiška literatūrinė komedija „Tamara Driu”. Kadaise labai seniai Tamara Driu buvo nepatraukli, bjauri, drovi, nepasitikinti savimi mergaitė. Išvykusi į Londoną ir užkopusi karjeros laiptais žurnalistė pasitvarkė nosytę ir tapo panaši į fatališką moterį. Ji grįžta į gimtąjį kaimą ir pati to nenorėdama sukelia ramybės oazėje tikrą chaosą. Pagrindinio vaidmens atlikėja Gemma Arterton labiausiai išpopuliarėjo suvaidinusi Džeimso Bondo merginą, o filmo režisierius Stephenas Frearsas buvo nominuotas „Oskarui“ už filmą „Karalienė“. „Tamara Driu“ smagiai debiutavo 2010 m. Kanų festivalio ne konkursinėje programoje.
Kas bendro tarp bulgarų ir amerikiečių?
Bulgarus ir amerikiečius vienija nuogas, realistiškas humoras, mokėjimas pasijuokti iš absurdiškos realybės.
Daugiau nei 350 tūkst. bilietų Bulgarijos kino teatruose pardavusi ir Maskvos kino festivalio ne konkursinėje programoje debiutavusi nesusipratimų, parodijų ir veiksmo komedija „Misija Londonas“ užpančioja linksmą politinę intrigą Bulgarijos ambasadoje Jungtinėje Karalystėje. Ši komedija labai tiks tiems, kurie yra nors kiek susidūrę su emigracija ar kontrabanda valdžios panosėje. Filme vaidina gražioji Ana Papadopulu, „Kino pavasario“ žiūrovams pažįstama iš Stefano Komandarevo filmo „Pasaulis yra didelis ir išsigelbėjimas slypi už kampo“.
Amerikiečių sukurtas filmas „Miestas saloje“ – tai linksma, jautri, sentimentali, romantiška ir nepriklausoma vienos keistos šeimos istorija. Ši komedija laimėjo publikos simpatijų prizą 2009 m. Niujorko Tribekos kino festivalyje. Scenarijų parašęs režisierius Raymondas de Felitta beveik 10 metų laukė finansinių galimybių jį realizuoti. Vaidmenimi susidomėjęs ir vykdančiuoju prodiuseriu dirbęs Andy Garcia („Krikštatėvis 3”, „Oušeno dvyliktukas”) į aktorių komandą pasikvietė savo dukterį Dominic Lorido, kuri jau 4 kartą vaidino kartu su tėčiu. Filme taip pat vaidina Julianna Margules, geriausiai pažįstama iš serialo „Ligoninė priimamasis“.
Kino komedijas pristato Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris” ir didžiausia skaitmeninės palydovinės televizijos operatorė Baltijos regione „Viasat“. Vilniaus tarptautinis kino festivalis “Kino pavasaris” yra didžiausias kino renginys Lietuvoje, rengiamas jau 15 metų. „Viasat“ – didžiausia skaitmeninės palydovinės televizijos operatorė Baltijos regione. Jos klientai – daugiau nei 200 tūkstančių šeimų Baltijos šalyse ir Ukrainoje.
„Viasat“ kino komedijų festivalis vyks spalio 14-21 dienomis Vilniuje, kino centre “Forum Cinemas Vingis”. Spalio 22 dieną komedijos persikels į Kauną, o spalio 23 dieną festivalio filmai pasieks Klaipėdą.