Search Results for: "internetinė prekyba"
Vintažo mylėtojai žino, ką reiškia valandų valandos, praleistos blusturgiuose ar padėvėtų drabužių, sendaikčių parduotuvėse. Tačiau šioms paieškoms ne visada reikia palikti namus, dabar internete įsigyti vienetinius senelio laikų marškinėlius yra taip pat paprasta, kaip atimti iš vaiko čiupačiupsą, – tereikia užsukti į vieną iš daugelio vintažinių prekių parduotuvių internete.
Virtuali prekyba pasaulyje jau nieko nestebina. Štai Didžiojoje Britanijoje ja naudojasi daugiau nei pusė visų gyventojų.
Lietuvoje taip pat galima pastebėti, kad šiuo verslu užsiimančių svetainių daugėja diena iš dienos. Tai turėtų reikšti, kad didžiausią naudą šioje labai konkurencingoje rinkoje turėtų gauti pigesnę prekę perkantis vartotojas, kuriam net nereikia išeiti iš namų. Vis dėlto lietuviai dažniau nei virtualų renkasi įprastą pirkimo būdą.
„Elektroninė prekyba Lietuvoje sparčiai auga. 2010 metais internetu pirko apie 11% Lietuvos gyventojų, lyginant su mūsų kaimynėmis, tai perpus mažiau. Pavyzdžiui, Lenkijoje bei Latvijoje internetu perka per 20% gyventojų“ ,- sako internetinės parduotuvės pigu.lt marketingo vadybininkė Eglė Berteškaitė.
2010 metų pabaigoje Lietuvos elektroninės prekybos rinką sudrebino fiktyvių internetinių parduotuvių bumas, kurio aukomis tapo tūkstančiai pernelyg patiklių lietuvių. Vienas ryškiausių pavyzdžių buvo pagarsėjusi parduotuvė beribu.lt, kuri iki šiol vadinama viena didžiausių aferų Lietuvos e-prekybos sferoje.
„Kol kas, deja, elektronine prekyba nėra pasitikima – bet kas gali už 30 litų išsinuomoti interneto parduotuvę, o klientas neturi jokių garantijų, kad gaus tą prekę, už kurią sumokėjo pinigus“ ,- teigė prekybos tinklo „Topo centras“ generalinis direktorius Erlandas Jakubonis.
Kokia iš tikrųjų yra Lietuvos elektroninės prekybos sfera? Kaip ją vertina patys pardavėjai ir įprasta prekyba užsiimantys verslininkai? Ar įmanoma įžvelgti tam tikrų tendencijų, pagal kurias galima vertinti lietuvių įpročius e-rinkoje?
Skundai liudija apie susidomėjimą
Pasak Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vyriausiojo specialisto Vito Ūso, nors skundų dėl prekių įsigijimo internetu tarnyba gauna ganėtinai nedaug – apie 3-4 proc. visų skundų, tačiau kiekvienais metais pastebimas jų augimas.
Štai jau šiais metais vartotojų teises ginanti institucija gavo apie 30 rašytinių vartotojų prašymų dėl nuotolinės prekybos.
„Daugiausia nusiskundimų vartotojai pateikia dėl kompiuterinės, buitinės technikos ir dėl drabužių įsigijimo internetu. Be to, vartotojai internetu įsigija vis daugiau ne tik prekių, bet ir paslaugų” ,- teigia V.Ūsas.
Nepatenkinti arba apgauti pirkėjai į jų interesus ginančius pareigūnus kreipiasi dėl įvairių priežasčių, kuriose dažnai būna įvardinta, kad prekės išvaizda internete neatitinka tos, kokią jie mato realybėje. Taip pat dažnai apie prekę, prieš ją perkant, būna pateikta per mažai informacijos.
Dviračiai – mados atributas?
Praėjusių metų karšta vasara lietuvius privertė ieškoti įvairiausių būdų kaip atsivėsinti, o kai kuriuos netgi keisti seną butinę techniką:
„Artėjant šiltajam metų sezonui, parduotuvės neriba.lt asortimente populiariausiais tampa šaldytuvai ir ventiliatoriai. Šaldytuvai dėl to, kad senieji nebesusitvarko su karštojo sezono išbandymais ir pirkėjai renkasi naujus“ ,- sako UAB „Sanitex“ elektroninės komercijos skyriaus vadovas Redas Perminas.
Pasak pigu.lt marketingo vadybininkės Eglės Berteškaitės, lietuviai, ruošdamiesi vasarai, domisi aktyviam laisvalaikiui reikalingais daiktais:
„Kaip prieš didžiąsias Kalėdų šventes pirkėjai aktyviau perka dovanoms skirtas prekes – kvepalus, smulkią virtuvės įrangą, taip, artėjant šiltajam metų laikui, dažniau perkamos laisvalaikio ir turizmo prekės – palapinės, miegmaišiai, dviračiai, beje pastarieji, pastebime tai jau du metus iš eilės, yra tapę ne tik pramogos, bet ir stiliaus bei mados atributu Lietuvoje“.
Įprasta prekyba užsiimančių prekybos tinklų atstovai teigia, kad panašios tendencijos egzistuoja ir jų rinkoje, tačiau pabrėžia, kad kai kurioms prekėms sezoniškumas neturi tokios didelės įtakos kaip kiti veiksniai.
„Štai tokioms prekėms kaip televizoriai sezoniškumas įtakos neturi, bet šios rinkos pokyčiams daro įtaką, pavyzdžiui, artėjantis skaitmeninės televizijos įvedimo momentas, sporto įvykiai, ar atsinaujinusi technologija“ ,- sako „Topo grupės“ komunikacijos projektų vadovas Erikas Kundreckas
E-prekyba Lietuvoje “perspektyvi”
Nors kalbama, kad e-prekyba labai perspektyvi sritis, greičiausiai, bent jau dar keletą metų Lietuvoje tokia ji ir liks.
„Elektroninė prekyba Lietuvoje kol kas yra itin ankstyvoje stadijoje. Visi šios rinkos dalyviai mato, kad potencialo plėtrai dar yra labai daug, nes nuo pažengusių rinkų rodiklių stipriai atsiliekame, vien optimistinių interneto skvarbos skaičių nepakanka“ ,- pasakojo internetinę parduotuvę neriba.lt valdančios įmonės „Sanitex“ atstovas R.Perminas.
Ne internetine, o įprasta prekyba užsiimančio tinklo „Topo centras“ generalinis direktorius Erlandas Jakubonis sako, kad e-prekybos augimą gali pristabdyti vis dar viešumoje gajus neigiamas nusistatymas jos atžvilgiu
„Manome, kad elektroninė prekyba, pernai užėmusi 5 proc. rinkos, šiemet augs nežymiai dėl neigiamos visuomenės nuomonės. Viešojoje erdvėje skelbiama, kad elektroninės prekybos pardavimai kyla kaip ant mielių nėra tiesa. Kadangi pardavimai kyla nuo vieneto ar nulio, procentais tai atrodo daug. Šiemet prognozuojame, kad elektroninė prekyba nežymiai augs, mes patys į ją investuojame. Tačiau visuomenė yra nusistačiusi neigiamai dėl kilusių skandalų, kuomet, staiga susikūrusius ir užsidarius vienai sukčių elektroninei parduotuvei, žmonės prarado apie pusę milijono litų“ ,- teigia E.Jakubonis.
Kur pigiau?
Internetinių parduotuvių siūlomas patogumas ne visada reiškia, kad prekę gausite ir pigiau. Tai priklauso ir nuo pačios e-prekyba užsiimančios parduotuvės specifikos.
Neriba.lt parduotuvės atstovas R.Perminas sako, kad svarbiausias e-prekybos privalumas yra mažos sąnaudos.
„Labai dažnu atveju ir internete, ir įprastoje parduotuvėje parduodamos tokios pat prekės, pavyzdžiui, identiškas skalbimo mašinos modelis. Dėl veiklos sąnaudų skirtumo internetinė parduotuvė įprastomis sąlygomis visada pasiūlys mažesnę kainą, nei įprasta parduotuvė. Kainos gali dar labiau skirtis įvairių išpardavimų progomis“ ,- mano R.Perminas.
„Pigu.lt patirtis rodo, jog devyniais iš dešimties atvejais pirkėjams galime pasiūlyti mažesnę nei tradiciniuose prekybos taškuose kainą, juolab, kad pirkėjai šiais laikais yra mažai lojalūs, o kaina vis dar išlieka pirmuoju prioritetu renkantis prekes. Kuris Jūsų sutiktų mokėti daugiau už prekę, kurią galima įsigyti pigiau?“ – svarsto pigu.lt marketingo vadybininkė Eglė Berteškaitė.
Internetinės parduotuvės azon.lt, priklausančios „Topo grupei“, vadovas Gytis Breikštas teigia, kad ne visos e-parduotuvės Lietuvoje kol kas gali lygiomis jėgomis konkuruoti su įprastą prekybą vystančiais prekybos tinklais.
„Geresnes kainas gali pasiūlyti tik tos e-parduotuves, kurios turi galimybę nusipirkti prekes geresnėmis kainomis tiesiogiai iš gamintojų arba tas pačias prekes įsigyti iš didmenininkų geresnėmis nei konkurentai sąlygomis. Kol kas Lietuvoje nėra tokių elektroninių parduotuvių, kurios sugebėtų realizuoti didesnį prekių kiekį nei stambieji mažmeninės prekybos tinklai“ ,- sako G.Breikštas.
Šiandien, kovo 14 d. startavo išankstinė prekyba bilietais į 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionatą („EuroBasket 2011”). Jos metu bilietus galėjo įsigyti krepšinio aistruoliai, iki kovo 14 d. užsiregistravę „EuroBasket Fan Club“ programoje.
Jau pirmoji prekybos diena patvirtino prognozes, kad susidomėjimas čempionato bilietais bus milžiniškas. Per pirmąsias valandas oficialaus čempionato bilietų plantintojo „Tiketa“ tinklalapis sulaukė didžiulio apkrovimo ir ėmė strigti.
Dėl milžiniškos apkrovos „Tiketos“ interneto svetainė ir bilietų pardavimo sistema ėmė veikti lėčiau, o pirkėjai, kurių užsakymų nespėta priimti tą pačią akimirką, buvo statomi į virtualią eilę.
„Per minutę „Tiketos“ sistema gali parduoti 1000 bilietų, tačiau pirmąją išankstinės prekybos valandą sulaukėme keliasdešimt kartų daugiau užklausų“, – sakė „Tiketa“ generalinis direktorius Andrius Žiauberis. Pasak jo, vien per pirmąją prekybos valandą buvo užfiksuota daugiau nei 2 milijonai kreipimųsi į sistemą, todėl jos veikimas sulėtėjo.
„Nieko panašaus iki šiol Lietuvoje nėra buvę“, – teigė „Tiketos“ vadovas.
Jis taip pat informavo apie pirmuosius prekybos rezultatus.
„Per pirmąją valandą, net ir lėčiau veikiant sistemai, buvo parduota apie 80 proc. bilietų į Panevėžyje vyksiančias Lietuvos rinktinės rungtynes, į Vilniaus etapo rungtynes, kuriose žais Lietuvos komanda, išparduoti visi bilietai – vadinasi, lietuviai tiki savo komanda“, – sakė A.Žiauberis.
Pasak A.Žiauberio, šiuo metu „Tiketos“ ir TEO specialistai ieško operatyviausių techninių problemų sprendimų. „Kasose prekyba vyksta, o internetinė prekyba sulėtėjusi“, – informavo „Tiketa“.
„EuroBasket 2011” organizacinio komiteto vadovas Mindaugas Špokas sakė tikįs, kad netrukus techninės problemos bus išspręstos. „Tiesiog norinčių įsigyti bilietus buvo toks milžiniškas skaičius, kad neatlaikė technika, – sakė M.Špokas. – Bet prekyba vyksta, „Tiketa“ stengiasi pašalinti kliūtis. Tikimės, kad greitai viskas vyks sklandžiai“.
Kiekviena save gerbianti ir mylinti moteris nuo pačių seniausių laikų randa būdų, kaip paryškinti savo natūralų grožį. Parfumerija, kosmetika internetu šiandien parduodama milžiniškais kiekiais, o ką jau kalbėti apie specializuotas kosmetikos parduotuves prekybos centruose. Anksčiau besirinkdamos geriausią kosmetiką sau moterys remdavosi vienos kitų patarimais, patirtimi, tuo tarpu šiandien virtualioje erdvėje bei spaudoje gausu blog‘ų, kosmetikos priemonių apžvalgų, mados specialistų patarimų.
Koncertų sezonas įsisiautėja – ką tik paskelbta, kad lapkričio 12-ąją Vilnių aplankys daugybę gerbėjų ir draugų čia turintys islandai „GusGus“. Lietuviams jie pristatys naujausią, jau 9-ąjį studijinį savo albumą „Mexico“, išleistą anksčiau šiemet. Grupės pasaulinio turo koncertas vyks „Teatro arenoje“.
Paklausa originaliai bei inovatyviai produkcijai, ypač internetinėje prekyboje, auga lėtai. Pastebima tendencija – tinkamai neįvertindami originalaus produkto privalumų, lietuviai renkasi pigesnius pakaitalus ar nelegalias kopijas.
Priešingai nei devyni iš dešimties programuotojų, Linas geba rišliai dėlioti sakinius ir gerbia merginas, vadindamas jas damomis.
Informacinių technologijų korporacija IBM paskelbė sąrašą svarbiausių technologijų, kurios gali pakeisti žmonių gyvenimus, jų darbo ir bendravimo įpročius jau per ateinančius penketą metų.
IBM prognozės remiasi ne tik bendrovės mokslinių tyrimų rezultatais ir naujausiais technologiniais pasiekimais, bet ir visuomenės raidos bei informacinių technologijų rinkų tendencijomis.
Vienas didžiausių technologinių pasiekimų per artimiausius metus, ekspertų teigimu, bus sprendimai, leisiantys panaudoti judančių ar šilumą skleidžiančių kūnų energiją įvairių prietaisų aprūpinimui elektra.
Tokių sprendimų pritaikymas leistų generuoti elektros energiją paprasčiausio pasivaikščiojimo ar važiavimo dviračiu metu. Maža to, išplėtojus šias technologijas būtų galima ir pastatų vamzdžiais tekantį vandenį panaudoti gyvenamųjų patalpų ar biurų aprūpinimui elektros energija. Mokslininkai ieško būdų ir vandenynų bei jūrų bangavimo metu išskiriamai energijai kaupti ir paversti elektra.
Bendrovė prognozuoja, jog per artimiausius penkerius metus visiškai nustosime naudotis šiandien mums įprastais skaitmeniniais iš raidžių, skaičių ir kitų simbolių sudarytais slaptažodžiais.
Norėdami atsiskaityti banko
kortele, pasiekti asmenines internetinės bankininkystės, elektroninio pašto, socialinių tinklų platformas ar kitus privačius duomenis internete, savo tapatybę galėsime patvirtinti pasinaudoję mūsų genuose užkoduota informacija.
Mokslininkų teigimu, kiekvienas asmuo turi unikalias biologines savybes, kurios leidžia jį identifikuoti, o sparčiai vystomi biometrinių duomenų nuskaitymo įrenginiai jau greitai gali visiškai pakeisti slaptažodžiais patvirtinamą prisijungimą prie asmeninės informacijos.
Daug greičiau ir saugiau privačius duomenis pasiekti jau neužilgo mums padės nepakartojamą kiekvieno žmogaus akies tinklainės sandarą, balso tembrą ar veido formą atpažįstančios technologijos.
Kita ne mažiau intriguojanti IBM ateities vizija – galbūt jau netolimoje ateityje visiškai realia tapsianti žmogaus minčių skaitymo galimybė.
Mokslininkų pastangos susieti žmogaus smegenų veiklą su kompiuteriais ar išmaniaisiais telefonais jau duoda rezultatų. Ekspertų teigimu, per artimiausius penkerius metus paskambinti artimajam ar kolegai galėsime vien tik apie tai pagalvoję, o asmeniniai kompiuteriai supras žmogaus komandas iš tam tikrų mūsų smegenų sričių veiklos suaktyvėjimų.
Mokslininkai mano, kad pirmiausiai tokios minčių skaitymo technologijos bus pritaikytos pramogų ir kompiuterinių žaidimų industrijoje, tačiau jų panaudojimo sritys daug platesnės – nuo medicinos iki inžinerijos ar architektūros.
Per ateinančius penkerius metus ekspertai tikisi ir ženkliai sumažėjusios skaitmeninės atskirties tarp atskirų pasaulio regionų ir jų gyventojų.
Informacinėms technologijoms pingant, vis daugiau žmonių gali įsigyti kompiuterius ar mobiliuosius telefonus. IBM skaičiavimais iki 2017 metų pasaulyje bus parduoti
5,6 milijardai mobiliųjų prietaisų, o tai reiškia, kad maždaug 80 procentų dabartinės pasaulio populiacijos turės priėjimą prie informacijos, kuri šiandieniniame pasaulyje nepaprastai svarbi visuomeninės gerovės augimui.
Galimybė informaciją pasiekti vis didesniam skaičiui pasaulio gyventojų lems ir naujų verslo modelių, tokių kaip mobilioji prekyba, ar visuomeninių paslaugų, tokių kaip nuotolinė sveikatos priežiūra, atsiradimą.
Remiantis IBM prognozėmis, per artimiausius penkerius metus visiškai išnyks nepageidaujami elektroniniai laiškai (angl. spam). Į elektroninio pašto dėžutes plūstančias ir daugelį erzinančias reklamas pakeis suasmenintos ir kiekvieno individualaus gavėjo poreikius bei interesus atitinkančios žinutės.
Kartu elektroninių šiukšlių filtrai taps tokie preciziškai tikslūs, kad joks nepageidaujamas laiškas nebegalės jų pergudrauti.
Kompiuterinės analitinės technologijos leis vartotoją pasiekti tik tai informacijai, kuri yra svarbi jam. Pavyzdžiui, pranešimą apie savo mėgiamos grupės koncertą elektroniniu paštu
ar mobiliajame telefone vartotojas galės gauti ir bilietus iš karto užsisakyti vos tik jiems pasirodžius prekyboje.
inShare
Turėti savo butiką ir prekiauti vintažiniais drabužiais, rankų darbo aksesuarais – daugelio mada besidominčių jaunų žmonių svajonė. Ją įgyvendinusieji dalijasi savo patirtimi, patarimais ir džiaugsmais, gyvenančiais už kas rytą atveriamų savos parduotuvėlės durų.
Čia jums papasakosime Vilniaus senamiestyje butiką „Šarką“ atsidarusios Justės ir Amerikoje vintažines turinčių Elsie ir Jill istorijas. Jos sako, kad, taip, turėti savo vintažinę – nerealu, tačiau kartais susiduriama su problemomis, kurias kitiems sunku net įsivaizduoti.
Iš kur butikuose atsiduria visi tie nuostabūs daiktais?
„Red Velvet“ savininkė Elsie sako, kad daugelis žmonių ją įsivaizduoja, kasdien ieškančią įvairiose vietose vintažinių drabužių, tačiau ji juos perka urmu, o tada atsirenka, tinkamus parduoti: „Praėjusiais metais nusipirkau daugybę kilogramų drabužių, tarp jų radau tiek aukselių, kad užtenka iki šiol.“ Mergina taip pat priima žmonių atneštus drabužius, aksesuarus. Žinoma, ne visus, tik tuos, kurie tikrai puošia jos parduotuvėlę. Savo kuriamame tinklaraštyje ji skelbia ieškantį žmonių, išsikraustančių gyventi į kitą vietą, darančių remontus, žodžiu, norinčių atsikratyti seno inventoriaus, ir siūlo kai kuriuos daiktus ar drabužius priglausti „Red Velvet“. Elsie užsimena, kad tik patyręs vintažo supirkėjas žino geras kainas, ko tiksliai jam reikia, pajaučia, ko dažniausiai ieško jo pirkėjai, kurie modeliai populiariausi jų tarpe ir pan. Ta patirtis ateina su laiku.
Merginos bičiulė, butiko „Lune Vintage“ savininkė Jill sako, kad keturias dienas per savaitę ji praleidžia medžiodama, tiek internete, tiek senuose namuose, tik įvairiose sendaikčių krautuvėse, turguose ir pan. Ji taip pat perka, kaip ir jos draugė, daiktus urmu. Pavyzdžiui, kartą, pasakojo Jill, ji nusipirko didžiulį maišą bižuterijos, ir tarp įvairiausių beverčių menkniekių ji rado du deimantinius žiedus. Dar vienas jos merginos medžioklės plotas – įvairiausios labdaringos organizacijos. Pasak Jill, ten besilankantys žmonės, ieško naujų drabužių, nenori rengtis senoviniais, tad kas lieka ji mielu noru priglaudžia savo butikę. Mergina pataria įdėti skelbimą į laikraštį, kad superkate vintažą, nes tai, pasak jos, tikrai veiksminga.
Ar interjeras svarbus vintažinei?
Daug metų internetinį butiką turėjusi Elsie, sumaniusi suteikti jam fizinį pavidalą, įsivaizdavo savo vintažinę kaip didžiulę asmeninę spintą. Apsipirkinėdama mieluose butikuose, mergina pastebėjo vieną minusą – juose viskas per daug sugrūsta. Tad „Red Velvet“ ji suteikė daug erdvės, daiktus ir drabužius sudėliojo palikdama tarp jų didelius tarpus. „Tokiu būdu kiekvienam iš jų atitenka didesnis dėmesys“, – sako Elsie. Savo butiko interjero įkvėpėjais ji laiko savo močiutę ir serialą „Mad Men“.
„Lune Vintage“ įkūrėja Jill sako, kad kartą į mėnesį savo parduotuvėles interjerui ji suteikia vis kitą akcentą: „Taip aš nustebinu savo klientus, jų reakcijos man teikia didžiulį pasitenkinimą.“ Mergina butiką įrengė galvodama apie „Bohemijos“ krištolą ir apšiurusį pajūrio namelį su saulės nublukintomis sienomis ir besiplaikstančiomis užuolaidomis. „Tai natūralus, jaukus, be priekaištų, tačiau tuo pačiu maištingas, su rokenrolo dvasia. „Lune Vintage“ – tarsi mano vidinis pasaulis“, – pasakojo Jill. Jos butikas labai mažytis. Iš pradžių mergina turėjo dėl to problemų, nes nebuvo pratusi tinkamai išdėlioti savo prekes. Tačiau vėliau suprato, kad maža erdvė leidžia atsiskleisti gebėjimui tinkamai ją dekoruoti. Svarbiausia, kaip sako Jill, atsirinkti daiktus. Pirmiausia – reikia keisti kolekcijas, keičiantis oro temperatūrai. Stebėti, kas populiaru tarp klientų, ko jie klausinėja ir stengtis, kad tie daiktai atsidurtų salėje. Galima kartais išdėlioti gražų indų servizą, o vėliau jį pardavus vietą užleisti senovinių rėmelių kolekcijai ir pan.
Ar internetas vintažui geras draugas?
Elsie sako, kad „Red Velvet“ konkurentų neturi vien jau todėl, kad kiekviename butikę vis kitos prekės: „Žmogus, ieškantis gražios močiutės jaunystės laikų suknelės, pereis visus vietinius butikus, kol ras tai, kas jam patinka.“ Žinoma, dėl savo klientų bet kuriuo atvejų reikia stengtis, kad tavo vintažinė jo maršrute būtų pirmoji. Paklausta apie prekybą internetu, mergina sako, kad didesnį pelną neša parduotuvėlė, nes ypač moterys, prieš įsigydamos drabužį, mėgsta jį pasimatuoti. Beje, atnaujinti e. parduotuvę užtrunka visą diena, nes reikia nufotografuoti drabužius, tada nuotraukas sukelti į internetą ir pan. O atnaujinti parduotuvės kolekciją prireikia maždaug valandos, tačiau, pasak jos, turėti butiką ir virtualioje erdvėje labai svarbu ir reikalinga verslui.
„Lune Vintage“ savininkė pasakojo, kad internetinė erdvė padėjo jos butikui susirasti daug draugų ir klientų, pritraukti rankdarbius kuriančių žmonių. Pasak jos, dabartiniame pasaulyje žmonės visko ieško internete, tad ir susidaro pirmą įspūdį apie tavo vintažinę: „Kartais sėdžiu labai ilgai prie kompiuterio, kol sumanau kažką, kas sudomins vintažo mylėtojus, ne tik tuos, kurie perka, bet ir tuos, kurie nori parduoti savo daiktus. Pastaruosius aš taip pat labai vertinu.“
Jill prasitarė, kad norint savo butiko duris matyti nuolat varstomas, reikia gyventi savo darbu, jis turi tapti gyvenimo būdu: „Aš, apsivilkusi 1950 metų suknelę, jaučiu kaip man pilve skraido drugeliai.“
Žiniasklaidos ir rinkos tyrimų bendrovės „TNS LT“ tyrimų duomenimis, internetas ir televizija yra dažniausiai Lietuvos vaikų naudojamos žiniasklaidos rūšys. Vidutiniškai vienas Lietuvoje gyvenantis vaikas per dieną televizorių žiūri dvi su puse valandos. 64 proc. internetu besinaudojančių vaikų prie jo prisijungia kasdien.
TNS LT atliekamas TV auditorijos tyrimas, kuris ypač tiksliai matuoja televizijos žiūrėjimą TV metrų pagalba, parodė, kad kiekvienas 4-17 m. amžiaus Lietuvos vaikas kasdien prie televizoriaus praleidžia vidutiniškai 120 minučių. Jaunesni vaikai (4-13 m. amžiaus) televizorių kasdien žiūri po 159 minutes, paaugliai – kiek trumpiau – vidutiniškai po 138 minutes kiekvieną dieną.
Dažniausiai vaikai prie TV prisėda vos grįžę iš mokyklos – intensyvus TV žiūrėjimas prasideda nuo 14-15 val. Tačiau daugiausiai jauno amžiaus žiūrovų dėmesio televizija pritraukia vakare, tarp 19 ir 22 valandos. Reikia pastebėti, kad daugiau nei penktadalis 10-17 m. amžiaus vaikų laiką prie TV laiką leidžia ir gana vėlyvą metą – 22-23 valandą – ir ne tik savaitgaliais, bet ir darbo dienomis.
Populiariausios laidos tarp vaikų – filmai: žiūrimiausias 4-9 m. amžiaus vaikų filmas 2011 m. buvo animacinis filmukas „Ratai“, didžiausio vyresnių (10-13 m. amžiaus) vaikų susidomėjimo sulaukė „Boltas“, o 14-17 m. amžiaus paauglių – filmas „Undinė“ (visi rodyti „TV3“). Specialiai vaikams skirtos programos („Linksmoji šeimynėlė“, „Gustavo enciklopedija“) pakliūna tik į antrąjį vaikų žiūrimiausių laidų šimtuką. Serialai „Pasmerkti“, „Moterys meluoja geriau“ ar „Meilės jūra“ sulaukia didesnio vaikų susidomėjimo nei specialiai jiems skirtos laidos.
Lietuvos vaikai taip pat aktyviai naudojasi internetu – 64 proc. internetu besinaudojančių vaikų prie jo prisijungia kasdien ir 95 proc. bent kartą per savaitę. Vaikų veikla internete yra daugiausia pramoginio pobūdžio – beveik pusė (49 proc.) apklaustųjų vaikų internautų kasdien žaidžia žaidimus, 38 proc. lankosi socialinių tinklų svetainėse ir 31 proc. žiūri ir klausosi vaizdo bei muzikos įrašų. Tuo tarpu suaugusiems interneto vartotojams būdingas platesnis veiklos internete spektras ir kitokie naršymo įpročiai – suaugusieji pirmenybę teikia el. paštui, informacijos paieškai ir naujienų sekimui, taip pat naudojasi komercinio pobūdžio funkcijomis – naudojasi internetine bankininkyste, skelbimų svetainėmis, el. prekyba.
Tarp tirtų vaikų internetui populiarumu nusileidžia radijas ir spauda: beveik pusė internetu besinaudojančių vaikų bent kartą per mėnesį skaito žurnalus ir du penktadaliai – klausosi radijo.
Tyrimo metu tiesioginio interviu metodu (CAPI) 2011 m. sausio-vasario mėn. buvo apklausti internetu besinaudojantys 7 -14 metų amžiaus vaikai.
TV auditorijos tyrimo, kuris ypač tiksliai matuoja televizijos žiūrėjimą ir kurio metu pasitelkiami TV metrų rodmenys, apžvalgoje pateikiami 2011 m. sausio-gegužės mėn. duomenys. Tyrime dalyvauja 1040 Lietuvos gyventojų nuo 4 m. amžiaus.
„TNS LT“ kontroliuoja tarptautinė tyrimų kompanija „TNS Global“, kuri turi sukaupusi daugiau nei 60 metų patirtį rinkos tyrimų ir įžvalgų srityje. TNS atstovybės yra įsikūrusios daugiau nei 80-yje pasaulio šalių Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione, Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose.