Search Results for: "gyvūnai"
Gyvūnai – ne daiktai. Jie, kaip ir žmonės, trokšta būti laisvi, bendrauti tarpusavyje, kurti šeimas. Tam, kad būtų sveiki, gyvūnai turi gyventi natūralioje, jiems tinkamoje aplinkoje, kurioje gali nevaržomai judėti (plaukti, karstytis, bėgioti, rausti urvus ir t.t.), misti jų rūšiai tinkamu maistu, žaisti ir bendrauti. Tačiau mūsų visuomenėje gyvūnų interesų nepaisymas yra tapęs tradicija – žmonės juos prisijaukino, išvedė naujas, „tobulesnes“ rūšis savo reikmėms: maistui, aprangai, bandymams bei pramogoms. Kai kuriais atvejais gyvūno išnaudojimas ir skriaudimas yra akivaizdūs, tačiau yra ir sričių, kurios dažniausiai nė nelaikomos gyvūno teisių pažeidimu, pavyzdžiui, augintinių laikymas – labai opi, sudėtinga ir daugiabriaunė tema.
Gyvūnėlių parduotuvėse galima pamatyti daugybę būtybių – nuo įprastų žiurkėnų iki egzotiškų tolimųjų kraštų gyventojų. Įsigydami gyvūną ne daugelis žmonių susimąsto, kaip padarėlis atsirado parduotuvėje ir ar tikrai jo vieta yra narvelyje. Perkantys gyvūną žmonės turi tik geriausius ketinimus ir ne veltui yra vadinami „gyvūnų mylėtojais“, tačiau privalome į augintinių klausimą pažvelgti plačiau ir įvertinti tokio mūsų elgesio priežastis bei pasekmes.
Išplėšti iš gamtos
Dalis „naminiais“ vadinamų gyvūnų, pavyzdžiui, daugelis paukščių, roplių ir žuvų, iš tiesų yra laukinės gamtos dalis. Jie gaudomi kančias bei mirtį sukeliančiais būdais, transportuojami milžiniškus atstumus, pasmerkiami įtampai parduotuvėse bei galų gale parduodami žmonėms, kurie dažniausiai nėra pajėgūs patenkinti gyvūno poreikių. Trys iš keturių laukinėje gamtoje pagautų paukščių miršta juos gaudant arba vežant į šalį, kurioje bus parduoti. Dalis egzotinių gyvūnų veisiami nelaisvėje ir savo gyvenimus praleidžia nenatūralioje aplinkoje, uždaryti mažose erdvėse. Tai neigiamai veikia jų fizinę ir psichologinę sveikatą, gyvenimo trukmę. Net pačiame geriausiame narve ar akvariume neįmanoma sudaryti tokių sąlygų, kokias paukščiai, ropliai, žuvys turi laisvėje.
Didžiausias rūpestis – palikti ramybėje
Laukiniai gyvūnai yra puikiausiai prisitaikę gyventi savo rūšiai įprastoje aplinkoje ir patys pasirūpina savimi geriau nei kas kitas. Gamtininkai žino, kad paversdami tokius gyvūnus „naminiais“ žmonės padaro jiems daugiau blogo nei gero, nes neįvertinama, kokie sudėtingi ir ypatingi yra jų gyvenimai. Kad būtų sveiki, laimingi ir džiaugtųsi pilnaverte būtimi, gyvūnams reikia žymiai daugiau nei tik maisto, vandens ir pastogės. Tik leidę jiems ir toliau gyventi tikruosiuose namuose, galime manyti, kad buvome iki galo rūpestingi ir suteikėme gyvūnams viską, ko reikia. Gerbdami gyvūnus ir tikrai juos mylėdami, turime suprasti, kad žmonių savanaudiškas noras turėti neįprastą ar tuo metu madingą gyvūną negali būti pateisinamas. Privalome neprisidėti prie laukinių gyvūnų laikymo ir paskatinti to nedaryti draugus ir pažįstamus.
Augintinis – ne žaislas, o rimtas įsipareigojimas
Kiek kitokia situacija yra su šunimis ir katėmis. Žmonija yra atsakinga už tai, kad šie gyvūnai tapo artimi mūsų palydovai ir prarado (ypač šunys) sugebėjimą savarankiškai išlikti gamtoje. Mums nelieka nieko kito, kaip tik kiek įmanoma geriau jais pasirūpinti ir suteikti tinkamus namus. Deja, tai ne visada lengva.
Sprendimas auginti šunį ar katę reiškia įsipareigojimą juo rūpintis, būti kartu ir prižiūrėti iki gyvenimo pabaigos. Kiekvienas gyvūnas yra individas – jautrus, supratingas, turintis savitą charakterį ir poreikius. Jam reikia ne tik maisto, bet ir bendravimo, žaidimų, gamtos ir galimybės nevaržomai judėti. Todėl namuose atsiradus augintiniui, pasistenkite jam suteikti kuo geresnes sąlygas. Nėra teisinga apriboti gyvūnų laisvę, uždarant juos narvuose, ankštuose butuose ar prirakinant. Jie neturėtų būti laikomi ir kaip žaislai, papuošalai ar interjero detalės. Tinkama priežiūra ir rūpestis gali pareikalauti laiko, pinigų, noro, žinių ir sugebėjimų. Jeigu gyvūno nori vaikas, privalome labai išsamiai paaiškinti, kad jis – ne pūkuotas žaisliukas, o tokia pati jaučianti būtybė, kaip ir žmogus. Jokiu būdu negalima palikti visų rūpesčių, susijusių su gyvūno priežiūra, vaikui. Taip pat reikia turėti galvoje, kad ryžtas prižiūrėti augintinį laikui bėgant gali išblėsti. Kadangi tai gana rimtas ir asmeniškas sprendimas, niekada nereikėtų gyvūno dovanoti. Būna, kad net labai juos mylintys žmonės, gavę dovanų dar vieną „šeimos narį“, supranta, kad negali skirti pakankamai laiko jo priežiūrai, bendravimui. Skaudu, bet dovanotieji gyvūnai dažnai atsiduria prieglaudose, gatvėse arba jais prastai rūpinamąsi.
Geriau paimti iš prieglaudos
Prieš pasiryžtant į namus priimti augintinį, reikia apsvarstyti dar vieną rimtą problemą. Kiekvieno miesto gyvūnų prieglaudose kasdien užmigdoma dešimtys sveikų šunų ir kačių. Nepaisant to, gyvūnai ir toliau sąmoningai veisiami. Tai parodo, jog dauguma žmonių šunis ir kates vis dar vertina kaip daiktus, kurie gali būti lengva ranka tiek „sukuriami“, tiek ir sunaikinami. Jei tikrai norite skirti savo meilę šuniui ar katei, paimkite gyvūną iš prieglaudos, o ne pirkite. Tūkstančiams paliktų gyvūnų reikalingi šiluma, dėmesys ir pastogė. Pirkdami šunį ar katę iš veislyno, tik pagilinate beglobių gyvūnų problemas. Kiekvienas turėtų neremti gyvūnų dauginimo ir su juo susijusių verslo šakų. Kasmet priveisiama tūkstančiai jūrų kiaulyčių, pelyčių, žiurkių, žiurkėnų ir triušių, kurie laikomi ankštuose narveliuose bei butuose. Į šiuos gyvūnus dažniausiai žiūrima kaip į gyvus trumpalaikius žaislus vaikams, kurių bet kada galima atsikratyti. Šis užburtas gyvūnų veisimo ir įkalinimo ratas gali būti sunaikintas tik tuomet, kai visuomenėje gyvūnai nebebus vertinami kaip daiktai, su kuriais galima elgtis, kaip panorėjus. Privalome rasti ilgalaikius namus benamiams gyvūnams, sustabdyti prekybą laukiniais gyvūnais bei beprasmišką gyvūnėlių veisimą vardan pelno.
Ką tu gali padaryti?
Nedovanok gyvūno. Jį gavęs žmogus gali būti nepasiruošęs skirti laiko priežiūrai.
Niekada nepirk gyvūno parduotuvėje ar veislyne. Gyvūnų prieglaudos pilnos benamių būtybių. Neprisidėk prie gyvūnų veisimo, pirkimo, įkalinimo ir palikimo.
Skatink ir kitus pagarbiai, atsakingai elgtis su gyvūnais.
Niekada nelaikyk namie laukinio gyvūno. Jeigu gyvūną radai sužeistą ir priglaudei, kuo greičiau susisiek su LGGD ir prašyk patarimo.
Į pradžiąAtgal Į viršų
Sveikatos apsaugos ministras patvirtino naują tvarką, kuria panaikinamas draudimas į paplūdimius eiti kartu su gyvūnais. Nuo šiol savivaldybės galės spręsti, kuriuose paplūdimiuose bus galima lankytis su gyvūnais ir pasirūpinti, kad juose būtų užtikrinti higienos normos reikalavimai, pastatyti įspėjamieji ženklai.
Magiškasis J. K. Rowling sukurtas burtininkų pasaulis sugrįžta į kino ekranus. Visų Hario Poterio fanų laukiamiausiame metų filme pasakojama apie burtininką Niutą Skamaderį, parašiusį knygą „Fantastiniai gyvūnai ir kur juos rasti“, iš kurios Hogvartse mokėsi ir pats Haris Poteris. Tad naujasis filmas žiūrovus nukels į J. K. Rowling magijos pasaulį kelias dešimtis metų prieš Harį Poterį ir į kitą Žemės rutulio pusę.
Jacqueline Traide – 24-erių menininkė vieno Didžiosios Britanijos prekybos centro lankytojams surengė šokiruojantį performansą.
Visi šie gyvūnai gali būti labai skirtingi, tačiau šiose nuotraukose, kur jų gyvybė dar ką tik užsimezgusi, daugelis jų atrodo labai panašūs. Naudojant naujas pažangias sistemas, mokslininkams pavyko atskleisti, kaip atrodo gyvūnėliai dar būdami įsčiose.
Ką daryti, jei labai nori įamžinti vieną ar kitą akimirką arba tiesiog nuotraukoje atskleisti visą savo grožį, tačiau pašonėje turi tik fotoaparatą, o ne draugą, kuris galėtų tave įamžinti? Taip, atsakymas aiškus – fotografuoti save pačiam! Turbūt nesuklysime pasakę, jog daugelis turime tokių fotografijų, o dalis jų keliauja tiesiai į „Facebook’o“ profilį. Pažvelgus į šias nuotraukas, susidaro įspūdis, jog toks fotografavimosi būdas nesvetimas ir gyvūnams – juk ir jie nori būti matomi socialiniuose tinkluose!
Ar pamenate, kai vaikystėje jūsų klausdavo, ką „sako“ karvytė, kiaulytė ar žąsytė? Gal klausdavo ir ką šie gyvūnai valgo? Visgi, beveik neabejojame, jog niekas nesidomėdavo, KAIP jie valgo. Šiandien pristatome itin smagų video, kur vaikinas, kartu su draugu gurkšnodama gėrimą iš vaikiško buteliuko, nusprendė savo kolegai pademonstruoti, kaip savo maistą valgo karvė, driežas, kengūra ir kiti gyvūnai. Skanaus žiūrėjimo!
Tikriausiai ne kartą esate matę gyvūnų mylėtojų „Peta“ reklamas, skatinančias nevalgyti mėsos, neišnaudoti gyvūnų pramogai ir nepirkti kailių ar natūralios odos drabužių bei avalynės.
Čia tikrai ne apie „Lesę“, bet į ją panašius. Daugelio gyvūnų prigimtis, regis, labai žmogiška – jie geba būti globėjiški, prieraišūs, mylintys, juokingi bei pikti. Globa, tikriausiai, viena geriausių žmonių ir gyvūnų savybių, nes juo pasireiškia rūpestis kitais.
Per didelė šeimininkų meilė savo augintiniams gali būti ir pražūtinga. Didžiulį antsvorį turintiems naminiams gyvūnams toks gyvenimo būdas ne tik sudėtingas, bet ir labai nesveikas. Šunims ir katėms fizinis aktyvumas yra būtinas, o turint itin didelį svorį tai daryti jiems per daug sudėtinga.