Search Results for: "gripo epidemija"
Visuomenės sveikatos centro duomenimis, praėjusią savaitę Panevėžyje užregistruoti 145 gripo atvejai. Bendras sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – 103,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų (gripas diagnozuotas 12 proc. sergančiųjų). Epidemija skelbiama, kai 10 tūkst. gyventojų tenka daugiau nei 100 sergančiųjų ŪVKTI, o bendroje sergamumo struktūroje gripas turi sudaryti ne mažiau kaip 30 procentų.
Itin padidėjęs ir vaikų sergamumas. Šis rodiklis pasiekė 71 proc. visų ligonių.
Kaip pranešė Panevėžio miesto visuomenės sveikatos biuras, daugiausia mokinių – 33 proc. – nelanko „Saulėtekio“ vidurinės, 26,4 proc. – Pradinės mokyklų. Nemažas sergamumas užfiksuotas „Šaltinio“ pagrindinėje (18,5 proc.), 9-ojoje vidurinėje (17,6 proc.), „Ąžuolo“ pagrindinėje (17,2 proc.), „Vilties“ vidurinėje (16,2 proc.) mokyklose.
„Jei sergamumo rodikliai didės ir šią savaitę, mieste gali būti antrąsyk skelbiama gripo epidemija. Tai rekomenduoti turėtų Visuomenės sveikatos centras. Beje, antroji epidemija šiemet jau paskelbta Prienuose“, – teigia Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Sveikatos skyriaus vedėjas Mindaugas Burba.
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorės Kristinos Vareikienės įsakymu nuo sausio 31 dienos mieste skelbiama gripo epidemija. Panevėžio visuomenės sveikatos centro duomenimis, sausio 24-30 d. sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) pasiekė 146,13 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Gripas nustatytas 24 proc. sergančiųjų. Bendroje sergamumo struktūroje sergančių vaikų – 58,4 proc.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai ragina neprarasti budrumo, nes kasdien daugėja sergančiųjų gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Gripo epidemija jau paskelbta Kauno miesto (sergamumo rodiklis 138,6 atv./10 tūkst. gyv.) ir Jonavos rajono (sergamumo rodiklis 134,27 atv./10 tūkst. gyv.) savivaldybėse.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai ragina neprarasti budrumo, nes kasdien daugėja sergančiųjų gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Gripo epidemija paskelbta Visagine, Kaune, Panevėžyje, Alytuje, Jurbarko rajone, Druskininkų ir Ukmergės rajono savivaldybėse.
Sergančiųjų gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis antrąją metų savaitę, nors oras didesnę savaitės dalį ir buvo darganotas, nepadaugėjo. Palyginti su pirmąja metų savaite, sergamumas šiomis ligomis išliko stabilus.
Sausio 31 d. Panevėžyje paskelbus gripo epidemiją, gali keistis švietimo įstaigų darbas.
Ikimokyklinės įstaigos neuždaromos, bet Panevėžio miesto savivaldybė rekomenduoja vykdyti gripo plitimą ribojančias priemones vaikų ugdymo įstaigoje: į kolektyvus nepriimti sergančiųjų (rekomenduoti jiems pasilikti namie ir kreiptis į gydytojus), po ligos vaikus priimti tik turint gydytojo pažymą; sudaryti sąlygas įstaigose dažnai plauti rankas, atsisakyti masinių renginių (iki epidemijos pabaigos).
Sergamumas gripu ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sukeltomis ligomis Lietuvoje artėja prie epideminio lygio. Sveikatos apsaugos ministerija informuoja, kad siaučiant gripo epidemijai, susirgus, nedarbingumo pažymėjimą galima bus rezervuoti telefonu. Keisis ir gydymo įstaigų darbo laikas. Bus sudarytos visos sąlygos gripo požymius pajutusiems pacientams nedelsiant kreiptis į gydantį gydytoją ir gauti kvalifikuotą pagalbą.
„Ir šalyje, ir Europoje daugėja sergančiųjų gripu. Gripo epidemija jau yra paskelbta Prienuose ir Kaune, yra siūlymų skelbti ir kitose miestuose, – teigia sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis. – Sveikatos apsaugos ministerija ir toliau imasi visų priemonių gripo situacijai valdyti ir gyventojų sveikatai apsaugoti“.
Pasak A. Klišonio, pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos įpareigotos per gripo epidemiją paslaugas teikti ir poilsio bei švenčių dienomis, darbą organizuoti taip, kad kuo daugiau karščiuojančių pacientų būtų lankoma namuose. Tai numatyta 2009 m. sveikatos apsaugos ministro pasirašytame įsakyme dėl pirminės sveikatos priežiūros įstaigų darbo organizavimo gripo epidemijos laikotarpiu. Įsakyme taip pat numatytas privalomas vaikų iki 10 metų vizitavimas namuose tais atvejais, kai temperatūra aukštesnė nei 38.5 laipsnio.
Anot viceministro, šalyje siaučiant gripo epidemijai, susirgus bus paprasčiau gauti nedarbingumo pažymėjimą. Žmonėms, pajutusiems ligos simptomus, užteks paskambinti telefonu į gydymo įstaigos registratūrą ir pranešti apie negalavimus. Biuletenis bus rezervuojamas tą pačią dieną, o sergančiajam nebereikės stovėti ilgose eilėse. Tai bus atliekama vykdant bendrą 2009 m. sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymą.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, pastarosiomis praėjusių metų savaitėmis dauguma šalių praneša apie regioninį ir visą šalį apimantį sergamumo aktyvumą. Registruojamas gan aukštas besikreipiančių asmenų skaičius. Ne tik Jungtinė Karalystė, tačiau ir kitos šalys praneša apie sunkius ligos atvejus tarp jaunų asmenų, bei mirtis, daugiausia susijusias su A (H1N1) gripo virusu.
Sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja
Pajutus į gripą panašius simptomus (karščiavimą, kosulį, gerklės, galvos, sąnarių skausmus, drebulį, nuovargį, viduriavimo ir vėmimo požymius:
– Likti namuose (iki 7 dienų), nevykti į darbą, mokyklą.
– Nedelsiant kreiptis į šeimos (bendrosios praktikos) gydytoją.
– Laikytis ne mažiau kaip 1 m. atstumu nuo kitų žmonių.
Plintant gripui gyventojai raginami:
– Reguliariai plauti rankas su muilu ir vandeniu arba naudoti rankų dezinfekcijos priemones (pvz., dezinfekuojančias servetėles rankoms), ypač nusikosėjus ar nusičiaudėjus.
– Kosint ar čiaudint užsidengti nosį ir burną (geriausia vienkartinėmis nosinaitėmis, galima užsidengti skepetaite, sulenkta alkūne).
– Panaudotas nosinaites nedelsiant išmesti tam skirtose vietose.
– Stengtis neliesti akių, nosies ir burnos, ypač neplautomis rankomis.
– Vengti masinių renginių, nesilankyti žmonių susibūrimo vietose. Jei to išvengti neįmanoma – dėvėti apsauginę kaukę.
– Susitikus su kitais asmenimis, vengti prie jų liestis (apkabinti, bučiuoti, spausti ranką).
Vaikų ugdymo įstaigų administracijoms rekomenduojama:
– Paskelbti informaciją, kad tėvai neleistų sergančių vaikų į vaikų ugdymo įstaigą;
– Susirgus mokykloje, t.y. vaikui pajutus į gripą panašius simptomus (karščiavimą, kosulį, gerklės, galvos, sąnarių skausmus, drebulį, nuovargį, viduriavimo ir vėmimo požymius) nedelsiant išleisti vaiką į namus ir apie tai informuoti tėvus.
– Supažindinti vaikus ir mokytojus apie rekomenduojamas gripo apsaugos priemones.
– Dažniau vėdinti ir valyti patalpas.
– Riboti su ugdymo veikla nesusijusius renginius mokykloje.
Sezoninis gripas – užkrečiama virusinė liga, žiemos mėnesiais Europoje dažniausiai tampanti epidemija. Tai – viena rimčiausių ir labiausiai paplitusių užkrečiamųjų ligų, taip pat viena svarbiausių sergamumo ir mirtingumo visose valstybėse narėse priežasčių.
Kai kuriais atvejais, įvykus komplikacijoms, nesunki kvėpavimo takų infekcija gali virsti sunkiu plaučių uždegimu arba gali išsivystyti kitų antrinių komplikacijų, kurios kartais baigiasi mirtimi. Sergant gripu paūmėja daugelis lėtinių ligų, ypač vyresniems nei 65 m. amžiaus asmenims. Mokslinių tyrimų duomenimis, mirtingumas nuo gripo siekia 0,05-0,1%, tačiau dažnai mirties priežastimi konstatuojamos lėtinės kvėpavimo takų ar širdies kraujagyslių sistemų ligos, o ne jų paūmėjimą sukėlęs gripas.
Sezoninio gripo poveikį galima sušvelninti vakcinomis. Tai veiksmingiausia gripo profilaktikos priemonė. Skiepijimas turi du tikslus: apsaugoti asmenį ir valdyti užkrečiamųjų ligų paplitimą visuomenėje. Vakcinos nuo gripo efektyvumas apsaugant pasiskiepijusius siekia 80%. Persirgus susidaro ilgalaikis poinfekcinis imunitetas. Tačiau jis neapsaugo nuo pasikeitusios gripo virusų antigeninės sudėties, todėl skiepytis reikia kasmet. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertų grupės reguliariai peržiūri vakcinų sudėtį.
Ilgametės stebėsenos duomenimis, gripo epidemijos Lietuvoje kyla gruodžio – kovo mėnesiais, taigi geriausia skiepytis rudenį (spalio, lapkričio mėnesiais), kad žmogaus organizme iki epidemijos pradžios suspėtų susidaryti pakankamai stiprus imunitetas, kurio susidarymas priklauso nuo pačios vakcinos kokybės, nuo skiepijimo atlikimo terminų ir technikos, besiskiepijančio sveikatos būklės, kaip senai sirgote kokia nors liga ar susergama tuoj po skiepijimo. Pasiskiepijus gripo vakcina, imunitetas organizme susiformuoja maždaug per 2 savaites, didžiausias antikūnų kiekis susidaro 4-6 savaitę po injekcijos.
Pasitarus su gydytoju, verta skiepytis ir prasidėjus epidemijai, nes apsikrėtus gripu, vakcina sumažina galimų gripo komplikacijų tikimybę.
Virusologinės analizės duomenimis, 2010 m. trivalentė sezoninio gripo vakcina veiksmingai ir patikimai apsaugos nuo šio sezono gripo virusų. Visos gripo vakcinos saugios. Nei viena vakcinos sudedamoji dalis negali sukelti gripo. Povakcininės vietinės reakcijos (sukietėjimas, skausmas, paraudimas dūrio vietoje) pasitaiko iki 20% pasiskiepijusių ir praeina be gydymo. Gripo vakciną galima vartoti kartu su kitomis vakcinomis.
PSO skiepytis nuo gripo ypač rekomenduoja šiems rizikos grupių asmenims bei jų šeimos nariams:
• 65 m. ir vyresniems asmenims;
• asmenims iki 65 m., sergantiems lėtinėmis (širdies kraujagyslių, plaučių ligomis, bronchine astma, metabolinėmis, inkstų ligomis, cukriniu diabetu, asmenims, kuriems yra imunodeficitinė būklė) ligomis;
• dirbantiems dažnai žmonių lankomose vietose (medicinos įstaigų personalas ir kt.);
• asmenims, gyvenantiems socialinėse globos įstaigose.
Nerekomenduojama skiepytis nuo gripo:
• jei jau susidūrėte su alergine reakcija gripo vakcinai;
• jei esate alergiškas kiaušinio baltymui;
2010–2011 m. gripo sezono metu Lietuvoje ketvirtą kartą organizuojamas rizikos grupių asmenų skiepijimas valstybės lėšomis įgyta vakcina. Vilniaus apskritis gavo 21540 gripo vakcinos dozių, kurios pristatytos paraiškas pateikusioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms. Aukščiau minėtoms rizikos grupėms priklausantys asmenys gali kreiptis į savo asmens sveikatos priežiūros įstaigą, šeimos gydytoją dėl nemokamo skiepijimo sezonine gripo vakcina.
Gautos sezoninio gripo vakcinos paskirstytos visoms Vilniaus apskrities savivaldybėms: Vilniaus miesto 13488 vnt. (63%), Vilniaus rajono 1731 vnt. (8%), Elektrėnų 1199 vnt. (6%), Širvintų 983 vnt. (5%), Švenčionių 895 vnt.(4%), Šalčininkų 524 vnt. (2%) ir Trakų rajonui 1129 vnt.(5%).
Per du šiais metais vykdomos kampanijos mėnesius sėkmingai suskiepyta dalis (nuo gautųjų) vakcinų savivaldybėse: Vilniaus (71%), Vilniaus rajono (77%), Traku rajono (76%), Elektrėnų (70%), Šalčininkų (76%), Širvintų (39%), Švenčionių (99%). Tačiau visose savivaldybėse tai tesudaro 2–3% nuo visų gyventojų skaičiaus.
Rizikos grupių skiepijimo analizės duomenimis sėkmingiausiai skiepijami asmens sveikatos priežiūros darbuotojai Širvintų ir Elektrėnų savivaldybėse atitinkamai 77% ir 42% visų praktikuojančių sveikatos priežiūros specialistų tose administracinėse vietovėse. Socialinių globos įstaigų gyventojus sėkmingai skiepija Vilniaus ir Vilniaus rajono savivaldybės atitinkamai 95% ir 51% iš visų administracinėje vietovėje registruotų šios rizikos grupės asmenų. Prioritetinėje 65 m. ir vyresnio amžiaus žmonių grupėje skiepijimo apimtys didžiausios Elektrėnų, Švenčionių savivaldybėse bei Trakų rajone atitinkamai 19,17%, 14,45%, 14,59% visų šio amžiaus gyventojų administracinėje vietovėje. Rezultatai kuklūs, kuomet siekiamybė – iki 2014–2015 m. žiemos sezono pasiekti 75 % vyresnio amžiaus žmonių ir, jei įmanoma, kitų nurodytų rizikos grupių skiepijimo mastą.
Nėščios moterys skiepijasi nedrąsiai, nors tai šiai ypatingos rizikos grupei itin rekomenduojama bet kuriuo nėštumo metu. Paskiepijus nėščiąją gripo vakcina likus keliems mėnesiams iki gimdymo, pasigaminę antikūnai perduodami ir vaisiui, taip apsaugomas ir būsimas kūdikis.
Siekiant šių pokyčių, rengiamos visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros specialistų švietimo kampanijos: visi sveikatos priežiūros sektoriaus dalyviai, rizikos grupės, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, gydytojai, sveikatos priežiūros sistemos pareigūnai ir politinius sprendimus šioje srityje priimantys asmenys informuojami apie sezoninio gripo problemą. Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai aiškina savo pacientams, kurie yra labiau pažeidžiami, apie galimą itin didelį pavojų.
Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai taip pat turėtų žinoti, kad jiems tenka atsakomybė už deramą savo pacientų informavimą apie skiepijimą. Skiepijimo kampanijos sėkmė – visų specialistų darbo indėlis.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, 27 šalys praneša apie regioninį, 15 šalių apie visą šalį apimantį sergamumo aktyvumą. 18-oje šalių registruojamas didėjantis besikreipiančių asmenų skaičius. Danija, Prancūzija, Airija, Nyderlandai ir Jungtinė Karalystė praneša apie sumažėjusias hospitalizacijos apimtis. Dauguma sunkių gripo atvejų ir mirčių registruojama 15-64 m. amžiaus grupėje, asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis.
• Kada skelbiama gripo epidemija?
Gripo epidemija skelbiama tada, kai gripo ir ŪVKTI atvejų skaičius per savaitę pasiekia 100 atvejų iš 10 tūkst. gyventojų, o gripas sudaro apie 30 proc. susirgimų.
• Kaip užsikrečiama gripu?
Gripo virusas perduodamas nuo žmogaus kitam žmogui oro lašeliniu būdu, galimas perdavimas ir kontaktiniu būdu (tiesioginis ir netiesioginis).
Oro lašeliniu būdu kitas žmogus gali užsikrėsti kai sergančiajam čiaudint, kosėjant, kalbant, lašelių pavidalu išsiskiria burnos gleivinės ir kvėpavimo takų sekretas.
Tiesioginio kontakto metu užsikrečiama dažniausiai liečiantis rankomis, tuomet virusas nuo rankų patenka į akių, burnos ar nosies gleivinę. Didžiausia užsikrėtimo tikimybė yra sergančiojo šeimos nariams, taip pat sveikatos priežiūros specialistams, kurie dirba su sergančiais asmenimis.
Netiesioginio kontakto metu užsikrečiama nuo daiktų, kuriuos anksčiau lietė sergantysis. Ant daiktų lygiu paviršiumi gripo virusas gali išlikti gyvybingas apie 24 – 48 val., ant audeklo, popieriaus 8 – 12 val.
• Kas labiausiai rizikuoja susirgti gripu?
Yra išskiriami asmenys, kuriems komplikacijų pasireiškimo tikimybė yra didesnė:
1. vaikai jaunesni nei 5 metai, ypatingai vaikai jaunesni nei 2 metai, tokio amžiaus vaikams tikimybė užsikrėsti gripo virusu, labai didelė;
2. asmenys vyresni nei 65 metai;
3. nėščiosios moterys;
4. sergantys tam tikromis ligomis, pavyzdžiui: astma, lėtinėmis plaučių ir širdies ligomis, endokrininėmis, kraujo ligomis, turintys kepenų ar inkstų sutrikimų, paminėta ir svorio įtaka. Turintiems viršsvorį asmenims yra neišvengiamos širdies ir kraujagyslių taip pat kitos lėtinės ligos, kurių paūmėjimą gali sukelti gripo virusas.
• Kaip išvengti gripo?
Nesilankyti žmonių susibūrimo vietose;
Gerai vėdinti kambarius;
Stengtis artimai nekontaktuoti su gripu sergančiais asmenimis;
Plauti rankas, ne tik prieš valgį, bet ir grįžus iš lauko, ar po važiavimo viešuoju transportu;
Jokiu būdu neliesti rankomis akių, nosies, nes virusas per gleivinę gali patekti į organizmą;
Labai svarbu neperšalti;
Pajutus gripo simptomus jokiu būdu neiti į darbovietę, o susirgusio vaiko nevesti į ugdymo įstaigą;
Jei įmanoma, į sveikatos priežiūros įstaigas ateiti iš anksto užsiregistravus.
• Jei namuose yra sergantysis gripu, jam reikia:
Dėvėti medicininę kaukę;
Čiaudint, kosint būtinai užsidengti burną nosinaite;
Naudoti vienkartines nosinaites, kad panaudojus, iš karto būtų galima išmesti (negalima laikyti panaudotų servetėlių ant stalo, kišenėse ir t.t.);
Pastoviai plauti rankas su muilu ir vandeniu, taip pat galima naudoti ir spiritines rankų dezinfekavimo priemones.
Gripas yra virusinė infekcija, kuri dažniausiai plinta nuo žmogaus žmogui jam kosint, čiaudint ir tiesioginio ar netiesioginio sąlyčio metu nuo sergančio žmogaus per rankas ar odą.
Sergamumas gripu ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) sukeltomis ligomis Lietuvoje artėja prie epideminio lygio (gripo epidemija skelbiama, kai sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekia 100 susirgimų atvejų 10 000-čių gyventojų).
Sveikatos apsaugos ministerija informuoja, kad siaučiant gripo epidemijai, susirgus, nedarbingumo pažymėjimą galima bus rezervuoti telefonu. Keisis ir gydymo įstaigų darbo laikas. Bus sudarytos visos sąlygos gripo požymius pajutusiems pacientams nedelsiant kreiptis į gydantį gydytoją ir gauti kvalifikuotą pagalbą.
Lietuvoje, kaip ir Europoje daugėja sergančiųjų gripu. Užkrečiamų ligų ir AIDS centro duomenimis (ULAC), gripo epidemija jau paskelbta Prienų, Varėnos, Klaipėdos, Kėdainių rajonuose, Kaune, Šiauliuose ir Marijampolėje.
Pasak sveikatos apsaugos viceministro A. Klišonio, Sveikatos apsaugos ministerija ir toliau imasi visų priemonių gripo situacijai valdyti ir gyventojų sveikatai apsaugoti. Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos įpareigotos per gripo epidemiją paslaugas teikti ir poilsio bei švenčių dienomis, darbą organizuoti taip, kad kuo daugiau karščiuojančių pacientų būtų lankoma namuose. Tai numatyta 2009 m. sveikatos apsaugos ministro pasirašytame įsakyme dėl pirminės sveikatos priežiūros įstaigų darbo organizavimo gripo epidemijos laikotarpiu. Įsakyme taip pat numatytas privalomas vaikų iki 10 metų vizitavimas namuose tais atvejais, kai temperatūra aukštesnė nei 38.5 laipsnio.
Anot viceministro, šalyje siaučiant gripo epidemijai, susirgus bus paprasčiau gauti nedarbingumo pažymėjimą. Žmonėms, pajutusiems ligos simptomus, užteks paskambinti telefonu į gydymo įstaigos registratūrą ir pranešti apie negalavimus. Biuletenis bus rezervuojamas tą pačią dieną, o sergančiajam nebereikės stovėti ilgose eilėse. Tai bus atliekama vykdant bendrą 2009 m. sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymą.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, pastarosiomis praėjusių metų savaitėmis dauguma šalių pranešė apie regioninį ir visą šalį apimantį sergamumo aktyvumą. Registruojamas gan aukštas besikreipiančių asmenų skaičius. Nuo 40 sav. užregistruota 1711 sunkių ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejų, iš jų 73 mirties atvejai. Jungtinėje Karalystėje registruotas mažesnis sunkių gripo atvejų skaičius, kuriems reikalinga hospitalizacija, tačiau kitose šalyse šių atvejų daugėja.
Š. m. sausio 17 – 23 d. laikotarpiu Lietuvoje hospitalizuoti 348 asmenys (sausio 10 – 16 d. laikotarpiu buvo hospitalizuoti 199 asmenys), iš jų 194 vaikai iki 17 m., 5 nėščios moterys. 20 asmenų paguldyti į intensyvios terapijos skyrius. Nuo šių metų sausio 1 d. iki sausio 25 d. laboratoriškai patvirtinti 9 mirties atvejai nuo A(H1N1) gripo viruso.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras, apibendrinęs iš Vilniaus miesto ugdymo įstaigų gautą informaciją apie 2011 metų sausio 24 dienos ugdymo įstaigų nelankomumą, informuoja, kad iš 63 lopšelių – darželių 35-iuose buvo bent viena grupė, kurioje neatvykusių į ugdymo įstaigą vaikų buvo 50 proc. ir daugiau ir 5 lopšeliai – darželiai, kuriuose susumavus visų grupių lankomumą, bendrai neatvyko daugiau negu 50 proc. vaikų. Iš 8 darželių – mokyklų 2-uose darželiuose – mokyklose bent vienoje grupėje/klasėje neatvykusių vaikų dalis siekė 50 proc. arba daugiau. Iš 92 bendrojo lavinimo mokyklų 7-iose jų buvo bent po vieną klasę, kurioje tą dieną neatvykusių mokinių dalis buvo 50 proc. ir didesnė. Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistai mano, kad šiuo metu prielaidų kalbėti apie aukštą sergamumo lygį Vilniaus miesto ugdymo įstaigose kolkas nėra pagrindo, bet būtina aktyviai sekti sergamumą darželiuose ir mokyklose ir laiku taikyti sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) rekomendacijas.
Šiuo metu Vilniaus visuomenės sveikatos biuras kas savaitę renka informaciją apie ugdymo įstaigų lankomumą iš Vilniaus miesto ugdymo įstaigų ir apie esamą situaciją praneša Vilniaus savivaldybės institucijoms ir visuomenei.