Search Results for: "gimdos kaklelio vezys"
Ankstyvosios stadijos vėžį galima laiku pastebėti ir sėkmingai išgydyti. Dabar šeimos gydytojai 25 – 60 metų amžiaus pacientes kviečia kartą per 3 metus nemokamai atlikti citologinį gimdos kaklelio tyrimą – PAP testą. Tačiau pagal valstybės finansuojamą prevencijos programą pasitikrina tik 40 – 45 proc. rizikos grupėje esančių moterų.
Lietuvoje, priešingai negu daugumoje kitų Europos Sąjungos (ES) šalių, gimdos kaklelio vėžys dažniausiai diagnozuojamas vėlesnėse ligos stadijose. Kasmet nuo jo miršta iki 300 moterų. Specialistai vieningai tvirtina, kad šis skaičius galėtų būti žymiai mažesnis, jeigu pirmieji ligos simptomai būtų pastebėti pačioje jų pradžioje.
Reikia keisti klaidingą nuostatą
Šnipiškių medicinos centro gydytoja ginekologė medicinos mokslų daktarė Rūta Kurtinaitienė tikina, kad moterims vis dar trūksta informacijos apie gimdos kaklelio vėžį. „Dažnai tenka išgirsti, kad gimdos kaklelio tyrimus turėtų atlikti tik vyresnio amžiaus, vaikų susilaukusios moterys. Tačiau tokia nuostata yra klaidinga. Nedideli pakitimai gimdos kaklelio srityje gali labai greitai progresuoti ir pereiti į vėžį. Todėl labai svarbu laiku juos pastebėti ir kuo greičiau taikyti efektyvų gydymą“, – tikina gydytoja.
Gydytoją liūdina pernelyg atsainus moterų dėmesys savo sveikatai: pacientės duris dažniausiai praveria, kai turi nusiskundimų. „Tai problema, kurią reikia pradėti spręsti šeimoje. Mergaitė apie būtinybę reguliariai lankytis pas ginekologą pirmiausia turėtų sužinoti iš savo mamos, rodančios jai tinkamą pavyzdį. Gaila, tačiau dauguma moterų vis dar ignoruoja raginimus pas gydytoją ginekologą tiesiog profilaktiniam patikrinimui apsilankyti bent 1–2 kartus per metus“, – teigia gydytoja. Anot jos, reguliarūs apsilankymai yra būtini, norint pastebėti pirmuosius dar ikivėžinius gimdos kaklelio pakitimus ir nedelsiant pradėti gydymą.
Išskiriami pagrindiniai rizikos veiksniai
Gimdos kaklelio vėžys visame pasaulyje yra viena pagrindinių moters mirties priežasčių: „Siekiant išsiaiškinti gimdos kaklelio vėžį sukeliančias priežastis, yra atlikta nemažai mokslinių tyrimų. Pagrindinės iš jų – ankstyvas lytinis gyvenimas, didelis lytinių partnerių skaičius, dažna jų kaita, intymios higienos nesilaikymas, ilgas (daugiau negu 10 m.) kontraceptinių priemonių vartojimas. Rizika sirgti gimdos kaklelio vėžiu auga, jeigu moteris yra turėjusi daugiau negu 5 nėštumus ir gimdymus“, – pagrindinius rizikos veiksnius vardina gydytoja, kuri taip pat priduria, kad rūkymas bei kitos lytiškai plintančios infekcijos taip pat gerokai padidina gimdos kaklelio vėžio riziką.
Ką turėtų daryti moterys, kad ši rizika sumažėtų? „Remiantis moksliniais tyrimais, pirminė ir antrinė gimdos kaklelio vėžio profilaktika padeda sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo jo“, – tikina R. Kurtinaitienė. Anot jos, gimdos kaklelio vėžys yra viena iš nedaugelio piktybinių ligų, kurią nesunku diagnozuoti dar ankstyvojoje ikivėžinių pokyčių stadijoje. Po laiku paskirto gydymo pasveiksta 95–100% moterų.
Pirminei profilaktikai yra priskiriamas galimų gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnių žinojimas, jų vengimas, įtakos mažinimas. „Pirmiausia tai susiję su moterų žiniomis apie žmogaus papilomos virusą (ŽPV) ir efektyvų šios infekcijos paplitimo mažinimą, t.y. vengimą užsikrėsti, profilaktiką skiepais. Kol kas mokslininkai dar nesurado efektyvaus gydymo nuo ŽPV metodo. Todėl intensyvus visuomenės švietimas apie lytiniu keliu plintančias ligas turėtų tapti pirmine priemone įgyvendinant gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą“, – tikina R. Kurtinaitienė. Antrinei profilaktikai priskiriama ikivėžinės patologijos ir ankstyvųjų gimdos kaklelio vėžio stadijų diagnostika. Ji atliekama taikant citologinių gimdos kaklelio tyrimų metodus, tokius kaip Papanicolaou (Pap tepinėlio), kuris visame pasaulyje naudojamas jau daugiau negu 50 metų.
Per praėjusius metus išgelbėta 400 moterų
Jau 7 metus Lietuvoje vykdoma gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programa. Per 2004–2010 m. patikrinta beveik 730 tūkst. 25–60 m. amžiaus moterų. „Ši programa suteikia galimybę apdraustoms privalomuoju sveikatos draudimu moterims kartą per trejus metus nemokamai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio, t.y. nemokamai atlikti PAP tepinėlio testą“, – teigia R. Kurtinaitienė. Per praėjusius 2010-sius metus „Patologijos diagnostika“ laboratorijoje buvo atlikta daugiau nei 16 tūkst. onkocitologinių PAP tepinėlių. Didžioji jų dalis, t.y. virš 10 tūkst., buvo finansuojami valstybės. Tyrimai atskleidė 400 ikivėžinių gimdos kaklelio susirgimų, kai moteriai dar buvo galima paskirti gydymą ir išgelbėti gyvybę.
„Lietuvoje moterims dar trūksta informacijos apie gimdos kaklelio vėžio grėsmę ir galimybes nemokamai pasitikrinti savo sveikatą“, – teigia „Patologijos diagnostika“ medicinos mokslų daktarė, gydytoja patologė Jolita Rimienė. „Žinoma, kaltas ne tik nežinojimas, bet ir laiko stoka. Galbūt ir galimos rizikos savo sveikatai neįvertinimas. Visuomet galvojame, kad mūsų tai nepalies, kad liga egzistuoja kažkur aplinkui, bet tik ne mano šeimoje“, – teigia gydytoja patologė.
Anot J. Rimienės, Vakarų valstybėse gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programa vykdoma daugiau nei 50 metų. Informaciją apie būtinybę pasitikrinti moteris gauna tiesiai į namus. Jei moteris neatvyksta, tuomet kvietimą tikrintis gauna ir moters darbdavys, kuris privalo moterį nukreipti pas reikiamą specialistą. „Tuo tarpu Lietuvoje valstybės finansuojama programa dar labai „jauna“. Todėl su moterimis reikia labai daug bendrauti apie galimybes nemokamai išsitirti dėl gimdos kaklelio vėžio ir taip išsaugoti savo gyvybę. Kuo daugiau moterų žinos apie ankstyvos diagnostikos svarbą, tuo sveikesnės jos bus“, – teigia gydytoja patologė J. Rimienė.
Gydytoja ginekologė primena, kad moterys dėl citologinio gimdos kaklelio tyrimo turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją arba į poliklinikos, kurioje yra užsiregistravusi, gydytoją ginekologą. Tyrimas trunka vos keletą minučių, jis nėra skausmingas. Kiekviena lytinį gyvenimą gyvenanti moteris PAP tepinėlio testą, leidžiantį pamatyti ir įvertinti priešvėžinius gimdos kaklelio pakitimus, turėtų atlikti kas 3 metus.
Palyginus su 2007-aisiais, šiųmetės mirčių nuo vėžio prognozės turėtų paguosti tiek vyrus, tiek moteris. Mokslininkų skaičiavimais, šiemet Europoje nuo šios ligos mirs kiek mažiau nei 1,3 milijonai gyventojų, o ateityje mirčių nuo vėžio turėtų dar sumažėti. Tačiau ne viskas taip paprasta.
Lietuvoje jau septintus metus įgyvendinama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto finansuojama Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa. Nors, kaip byloja statistika, sergamumo bei mirčių nuo gimdos kaklelio vėžio rodikliai Lietuvoje vis dar tebėra vieni didžiausių Europoje, tačiau pradėjus šią prevencinę programą mūsų šalyje vis dažniau diagnozuojamas neinvazinis (neišplitęs) vėžys, t. y. carcinoma in situ, nei invazinis, dažniau nustatomas I stadijos ir rečiau – II–IV stadijų vėžys. Per visus programos įgyvendinimo metus 25–60 metų amžiaus moterims buvo nustatyti 323 gimdos kaklelio vėžio atvejai ir 7818 ikivėžinių pakitimų bei neinvazinio vėžio carcinoma in situ atvejų.
Nuo 2004-ųjų, t. y. nuo šios, pirmosios Lietuvoje, priešvėžinės programos įgyvendinimo pradžios, kasmet skiriama pakankamai lėšų bei nemažai dėmesio šios ligos prevencijai: štai 2004–2005 m. iš PSDF biudžeto buvo skirta po 4 mln. Lt, 2009-aisiais – 5,9 mln. Lt, o šiemet – 7,2 mln. litų. Deja, gydymo įstaigos ne visada įstengia panaudoti visų tam skirtų lėšų. Sėkmingiausiais galima laikyti 2008 ir 2009 metus, kai įstaigos pagal prevencinę programą suteikė daugiausia paslaugų. Apskritai galima konstatuoti, kad pastaraisiais metais ši prevencinė programa įsibėgėjo. Matyt, ir dėlto, jog skatinant sveikatos priežiūros įstaigas šios prevencinės programos vykdymo rezultatai dar 2008 m. buvo įrašyti į pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros gerų darbo rezultatų rodiklių sąrašą. Tai reiškia, kad tokie rezultatai įstaigoms leidžia papildomai daugiau uždirbti.
Tai, kad dažniau aptinkamos ikivėžinės gimdos kaklelio būklės, o ne užleista vėlyvųjų stadijų liga, yra svarbiausias programos laimėjimas, teikiantis vilčių, kad sergamumo ir mirtingumo rodikliai nuo šios ligos Lietuvoje pradės mažėti sparčiau. Juk suprantama, kad išgijimo tikimybė gerokai didesnė, kai onkologinė liga diagnozuojamas anksti, t. y. I–II stadijų, o dar geriau, kai aptinkamos ir išgydomos ikivėžinės būklės.
Be abejo, ankstyvosios diagnostikos sėkmė dažniausiai priklauso nuo pirminės grandies medikų – šeimos gydytojų, į kuriuos pacientai pirmiausiai ir kreipiasi. Daug lemia ir asmens žinios, informuotumas, požiūris į savo sveikatą. Kad mūsų šalies moterų sergamumo ir mirtingumo nuo gimdos kaklelio vėžio rodikliai didesni nei, pavyzdžiui, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, galima paaiškinti dar ir tuo, jog minėtose šalyse programos pradėtos vykdyti jau seniai, tų šalių moterys vertina prevencinių programų naudą ir, matyt, labiau nei Lietuvos moterys rūpinasi savo sveikata. Beje, Lietuva pirmoji iš naujųjų Europos Sąjungos šalių narių pradėjo šią prevencijos programą.
Kaip ir daugelyje kitų šalių profilaktiškai tikrinamų dėl gimdos kaklelio vėžio moterų amžiaus intervalas – nuo 25 iki 60 metų – 2008 m. sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo nustatytas ir Lietuvoje (iki 2008-ųjų buvo tikrinamos 30–60 metų moterys), Lietuvoje moterys kviečiamos tikrintis irgi kas trejus metus. Dabar tokio amžiaus moterų grupė mūsų šalyje siekia 890 tūkstančių. Nuo 2004 m. vidurio iki 2007 m. liepos citologinio tepinėlio paėmimo ir rezultatų įvertinimo paslauga buvo suteikta 300 167, o nuo 2007 m. vidurio iki 2010 m. liepos – 338 265 moterims. Apie gimdos kaklelio vėžio prevenciją ir citologinį tyrimą informuoja šeimos gydytojas, akušeris ginekologas arba slaugytojas. Kartu turi būti pasirašytinai įteikiamas informacinis pranešimas, kviečiantis atvykti į gydymo įstaigą dėl profilaktinio tyrimo. VLK specialistų duomenimis, informavimo paslauga abiem minėtais laikotarpiais buvo suteikta maždaug 53 proc. gydymo įstaigose registruotų moterų.
Gimdos kaklelio citologinio tepinėlio paėmimo ir rezultatų įvertinimo paslaugą teikia šeimos gydytojas arba pirminės sveikatos priežiūros komandos narys – gydytojas akušeris ginekologas. Jei tepinėlio tyrimas buvo neinformatyvus, jis turi būti kartojamas. Jei atlikus citologinio tepinėlio tyrimą nustatoma patologija, pacientei turi būti suteikta specializuota ginekologinė pagalba diagnozei patikslinti ir gydyti, t. y. pirmiausia turi būti atlikta biopsija. Gavęs gimdos kaklelio tyrimo rezultatus iš šį tyrimą atlikusios gydymo įstaigos, gydytojas apie juos informuoja pacientę ir supažindina su tolesne profilaktika arba duoda siuntimą gydyti.
Primename, kad dabar Lietuvoje PSDF biudžeto lėšomis finansuojamos ir įgyvendinamos keturios programos, skirtos onkologinių ligų prevencijai: minėta gimdos kaklelio, krūties vėžio, priešinės liaukos vėžio bei storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos. Pagal jas atliekami tam tikro amžiaus (kai ligos tikimybė didžiausia) moterų ir vyrų nemokami tyrimai yra gera galimybė išvengti tokių ligų įsisenėjimo ir skaudžių pasekmių.
Kasmet Lietuvoje apie 450 moterų suserga ir 250 miršta nuo gimdos kaklelio vėžio – tai antra dažniausia po krūties vėžio onkologinė liga tarp 15–54 m. amžiaus moterų. Šios liūdnos statistikos būtų galima išvengti, nes visos 25–60 m. amžiaus moterys turi galimybę nemokamai kas 3 metus pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio ir nustatyti galimas jo užuomazgas pradinėje stadijoje, atlikus PAP tyrimą. Laiku atliktas PAP tyrimas skystojoje terpėje daliai Lietuvos moterų išgelbėtų gyvybę, tačiau vykdant šios ligos prevencijos programą, Lietuvoje patikrinta tik 44 proc. moterų. Pasak ginekologės Žanos Bumbulienės, moterų abejingumas savo kūnui ir edukacijos stoka tampa liūdna mirties nuo vėžio statistika.
Pastarųjų metų statistika rodo, kad moterų, sergančių lytiniu keliu plintančiomis ligomis, amžius jaunėja. Medikų teigimu, tai gali būti susiję su jaunėjančia lytinio gyvenimo pradžia ir atsakomybės, o kartu ir informacijos apie šias ligas stoka.
Rugsėjo 1 – 22 d. kviečiame atkreipti dėmesį į Vilniaus mieste esančias reklamines plokštumas. Net 50-yje iš jų su šūkiu: „Pakelk sijoną, išsaugok savo gyvybę!“ kreipiamės į Jus, mielos moterys ir merginos, primindami, jog Lietuvoje sergamumas ir mirtingumas gimdos kaklelio vėžiu vienas didžiausių Europoje. Mūsų šalyje kasmet nustatoma apie 400 – 500 naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų, kasmet nuo šios ligos miršta daugiau nei 200 moterų.
Dabar Lietuvoje įgyvendinamos keturios vėžio kontrolės programos: gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos. Visos jos finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto, tad nustatyto amžiaus žmonėms, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, yra nemokamos. Dėl to pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs paciento sveikatos būklę, nuodugniau supažindins su prevencinėmis programomis ir paskirs reikiamus tyrimus.
Medikai nuolat akcentuoja, kad laiku – ankstyvos, pačios pradinės stadijos – nustatytas vėžys lemia jo gydymo sėkmę, gyvenimo kokybę. Taigi prevencinės programos neabejotinai svarbios ankstyvam ligų diagnozavimui, gyvenimo trukmės ilgėjimui. Tad net ir jaučiantis gerai verta rūpintis savo sveikata, ligų prevencija.
Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinė programa buvo pirmoji vėžio prevencijos programa, pradėta įgyvendinti šalies mastu. Programa skirta moterims nuo 25 iki 60 metų. Pagal ją kartą per trejus metus atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. Remiantis tepinėlio rezultatais pacientei gali būti nemokamai atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę. Per šešis su puse metų gimdos kaklelio vėžio prevencinės programos paslaugomis moterys pasinaudojo iš viso 728 491 kartą (vien pernai – 101 270).
2004 m. pradėjus šią programą buvo nustatyti 570 gimdos kaklelio vėžio atvejų ir tik 256 neinvazinio (neišplitusio, 0 stadijos) vėžio, t. y. Ca in situ atvejai. Per visą programos vykdymo laikotarpį sergamumo gimdos kaklelio vėžio struktūroje Ca in situ stadijos vėžio registruojama daugiau negu pažengusio vėžio atvejų. Lietuvos vėžio registro preliminariais duomenimis, 2010 m. nustatyti 455 Ca in situ atvejai ir 393 I–IV stadijų gimdos kaklelio vėžio (iš jų – 154 pirmos stadijos) atvejai.
Pernai Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinei programai tebuvo panaudota tik 3,6 mln. litų, nors lėšų iš PSDF biudžeto buvo skirta dvigubai daugiau. Šiemet šiai programai skiriama 6,6 mln. litų, ir tikimasi didesnio moterų aktyvumo. Tuo labiau, kad moterys pagal šią programą (nuo jos vykdymo pradžios) teikiamomis paslaugomis gali pasinaudoti jau trečią kartą.
Krūties vėžio prevencijos programa skirta moterims nuo 50 iki 69 metų. Gavus šeimos gydytojo siuntimą atlikti mamografinį tyrimą (pagal programą jis atliekamas kartą per dvejus metus) galima iš anksto užsiregistruoti (ir telefonu) mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos. Nuo programos įgyvendinimo pradžios per penkis metus ir tris mėnesius buvo patikrintos 272 032 moterys, daugiausiai – pernai (61 475).
Lietuvoje 2001 m. net 37,6 proc. krūties vėžio atvejų sudarė vėlyvųjų – III ir IV stadijų vėžys. Įgyvendinant programą pasiekta teigiamų pokyčių: kasmet mažėjo vėlyvųjų stadijų vėžio, daugiau nustatoma I ir II stadijos vėžio. Preliminariais duomenimis, 2010 m. nustatyta 384 I stadijos krūties vėžio atvejai, 470 – II stadijos, 249 – III stadijos, 98 – IV stadijos. Šiemet šiai programai iš PSDF biudžeto skiriama 5 mln. litų (pernai panaudota 3,8 mln. Lt).
Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta vyrams nuo 50 iki 75 metų bei vyrams nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu. Pagal šią programą kartą per dvejus metus atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršys normą, šeimos gydytojas nusiųs konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atliks tam tikrą tyrimą – priešinės liaukos biopsiją. Per penkerius šios programos diegimo metus patikrinta 510 333 vyrai (iš jų – 76 547 pernai). Įtarus patologiją 2010 m. urologo konsultacijai nusiųsti daugiau nei 3 tūkst. vyrų, iš jų 1,8 tūkst. atvejų buvo nustatytas vėžys.
2010 m. iš PSDF biudžeto šioms paslaugoms išleista per 4 mln. litų, t. y. mažiau nei pusė planuotų lėšų. Šiemet šiai programai iš PSDF biudžeto skiriama 6,2 mln. litų.
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa skirta asmenims nuo 50 iki 75 metų amžiaus. Kol kas ši programa įgyvendinama Vilniaus ir Kauno apskrityse. Kartą per dvejus metus atliekamas nesudėtingas imunocheminis (slapto kraujavimo) testas. Jei gaunamas neigiamas testo atsakymas, vadinasi, pacientas yra sveikas ir pakartotinai turės pasitikrinti po dvejų metų. Jei atsakymas teigiamas, šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą sudėtingesniam tyrimui – kolonoskopijai – atlikti. Prireikus kolonoskopijos metu gali būti atliekama ir biopsija. Per pusantrų metų pagal šią programą patikrinti 132 738 žmonės (pernai – 88 317). 2010 m. iš skirtų 3,7 mln. Lt buvo panaudota 3,1 mln. Lt, o šiemet skirta 5,6 mln. litų.
Visos šios prevencinės programos padėjo išvengti vėžio tūkstančiams pasitikrinusiųjų. Vėžio prevencija lėmė, kad vis dažniau diagnozuojamas ankstyvųjų stadijų vėžys, kuris gali būti sėkmingai gydomas. Verta priminti, jog jau sirgdamas ankstyvųjų stadijų vėžiu žmogus kurį laiką gali nejausti jokių ligos požymių, netgi skausmo. Tad tiems, kurie vis neprisirengia pasitikrinti, primygtinai siūlytume nedelsti. Tuo labiau, kad net ir sunkmečiu lėšų iš PSDF biudžeto toms programoms skiriama užtektinai, tyrimai apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu – nemokami.