Search Results for: "genetika"
Grupė Kanados ir JAV genetikų paskelbė išvedusi drozofilomis vadinamų vaisinių muselių atmainą, kuri pasižymi gebėjimu skaičiuoti.
Nors atšilus orams labiausiai erzina išryškėję žiemos padariniai ant veido: odos sausumas, sudirgimas ir pleiskanojimas, tuo pačiu reikia kovoti su naujais pavojais – pavasario saule. Kiekviena moteris griebiasi visų būtiniausių priemonių odos būklei pagerinti, tačiau ne visuomet teisingų. Gydytoja dermatologė pateikia penkis populiariausius mitus apie veido odos priežiūrą pavasario metu ir pataria, kaip tinkamai prižiūrėti veido odą pasirodžius skaistesnei saulei.
Seksas – viena iš dažniausių pokalbio temų, todėl iš tokios gausos kalbų kartais labai sunku atsirinkti kur tiesa, o kur melas. Dėl to, kad mes jau suvokiame žmonių sugebėjimą perdėti ar padauginti, šiandien gana sunku mus išmušti iš vėžių ir apakinti nauja tiesa, tačiau, anot toptenz.net, mūsų visuomenėje vis dar sklando keletas mitų, kurias šventai tikima. Pažvelkime į dešimt mitų apie seksą.
„Centrinė nervų sistema laikoma sudėtingiausiu Visatos dariniu, tad jos pažinimas svarbus tiek fundamentiniu, tiek taikomuoju aspektu. Akivaizdu, kad šis pažinimo procesas tikrai užtruks, užtikrindamas neurobiofizikams ilgalaikes darbo vietas“, – šypteli Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorius, biofizikas Aidas Alaburda. Jo ir kolegų pastangomis atnaujinta biofizikos bakalauro studijų programa, daugiau dėmesio skiriant neuromokslams.
Dar visai neseniai manyta, kad žmonės nustojo vystytis labai seniai. Atsiradus galimybei ištirti genomą paaiškėjo, kad iš tiesų mūsų organizmas ir toliau keičiasi prisitaikydamas prie konkrečios aplinkos. Tačiau, pasak mokslininkų, didžiausia problema ta, kad evoliucionuojame per lėtai ir mūsų kūnai nespėja prisitaikyti prie sparčiai kintančio šiuolaikinio gyvenimo. Žurnale „National Geographic Lietuva“ teigiama, kad atotrūkį panaikinti ir pranašumo žmonijai suteikti gali nauji moksliniai metodai ir technologiniai sprendimai – skaičiuojama, kad jau dabar Žemėje vaikšto apie 20 tūkst. kiborgų, t. y. žmonių, nešiojančių vienokius ar kitokius ypatingų gebėjimų suteikiančius implantus.
Jau aštuntąjį sezoną rodomos TV3 sveikatingumo laidos „Mitybos ir sporto balansas“ vedėja Vlada Musvydaitė džiaugiasi, kad laidoje atsirado rubrika, kurioje yra vertinami asmeniniai treneriai. Užduotis egzaminuoti ir vertinti trenerius patikėta Lietuvos sporto universiteto dėstytojai, Europos sveikatingumo asociacijos „EuropeActive“ (Briuselyje) profesionalų standartų komiteto narei dr. Simonai Pajaujienei.
Kodėl vienos moterys džiaugiasi skaisčia ir švytinčia oda kone iki penkiasdešimties, o kitas vis ryškėjančios raukšlelės kankina vos sulaukus trisdešimties? Ar tai genetika, kurios negalima pakeisti?
Kasmet Lietuvoje atliekama daugiau kaip 2 tūkst. širdies stimuliatorių implantavimo operacijų, o keliems šimtams pacientų naujais pakeičiami susidėvėję sąnariai. Deja, tokia statistika atskleidžia ne tik šalies medicinos pažangą, bet ir prastą vyresnio amžiaus gyventojų sveikatą. Pasak gydytojų, šie skaičiai ateityje tik didės, jei laiku nesusimąstysime kokią įtaką mūsų sveikatai brandžiame amžiuje turi dabartinis gyvenimo būdas.
Kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 1300 naujų krūties vėžio atvejų – tai dažniausiai moterims nustatoma onkologinė liga ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje pasaulio šalių, todėl spalis skelbiamas kovos prieš krūties vėžį mėnesiu. Apmaudu, bet pastaruoju metu moterys, sergančios krūties vėžiu, jaunėja. Kaip teigia Kauno klinikų Onkologijos ligoninės Paliatyviosios onkologijos skyriaus vadovė docentė Dalia Skorupskienė, dažniausiai šį susirgimą lemia genetika, bet gyvenimo būdas ar net netinkamai pasirinkta liemenėlė taip pat gali šią ligą išprovokuoti.
Egzistuoja nemažai gyvūnų rūšių, kurios dauginasi neseksualiniu būdu. Kuo žmonės kitokie?