Search Results for: "filologija"
Marija Labokaitė (25 m.), Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Anglų filologijos 4 kurso studentė, baigusi vidurinę mokyklą ilgai ieškojo savęs. Išmėgino medicinos, teologijos studijų programas, tačiau galiausiai nusprendė studijuoti anglų filologiją. Mergina suprato, kad šios studijos leis jai įgyvendinti svajonę keliauti ir studijuoti įvairiose pasaulio šalyse, kad geros užsienio kalbos žinios atvers kelius į tolimesnes studijas užsienyje. Domėjimasis naujomis kultūromis, užsienio kalbomis, religijų įvairove Mariją paskatino pasinaudoti galimybe ir išvykti Dvišalių mainų studijoms Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV).
Predragas Matvejevičius (Predrag Matvejević, g. 1932 m., Mostaras, Bosnija ir Hercegovina) – Sarajeve pradėjo studijuoti romanų filologiją, baigė Zagrebe. 1967 m. Sorbonos universitete apsigynė disertaciją lyginamosios literatūros ir estetikos tema, o 1994 m. ten pat įgijo habilituoto daktaro laipsnį.
Popietė Vilniaus centre. Eismas pakankamai ramus, besiruošiantis vakarinėms spūstims. Pro Gedimino prospekte esantį Lietuvos apeliacinį teismą važiuoja ryškiai raudona ir ryškiai nauja mašina su nuleistu stogu, jai iš paskos juodas džipas. Staiga abi mašinos sustoja. Iš jų taip pat staigiai iššoka vyrai ir pradeda muštis, liejasi kraujas. Vienas jų sėda atgal į džipą ir iš visų jėgų rėžiasi į raudonosios mašinos galą, pabyra stiklai, bestogės mašinos pakeleivės išmaniaisiais fotografuoja padarytus nuostolius, o džipo vairuotojas ramiai, kaip spėjama, išsikviečia sau policiją…
Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad š.m. vasario 25 dieną, eidamas aštuoniasdešimt penktuosius metus, mirė žinomas Lietuvos rašytojas, daugelio populiarių romanų autorius Mykolas Sluckis.
Karolis Klimas – Vilniaus Tilto gatvės rašytojas, kurio pagrindinis šioje žemelėje tikslas – išleisti knygą apie savo netikėtumų kupiną gyvenimą, moteris ir alkoholį, nuoskaudas ir tikslus. Tiesa, Karolis jau gali pasigirti šūsnimi tekstų, kuriuos publikavo „Literatūroje ir mene“, „Šiaurės Atėnuose“ bei „Metuose“. Be to, įkvėptas vienintelės savo gyvenime mūzos – moters, kuria vadina savo sielos bičiule, Karolis maždaug prieš pusmetį sukūrė apsakymą „Juliana“, o kiek anksčiau literatų skaitymų vakare pristatė ir bene vieną žinomiausių kūrinių „Kur dingo Tomas Morisonas?“.
„Kitų knygų“ leidykla iš naujo išleido nemirtingąjį alkoholinės prozos šedevrą – rusų rašytojo Venedikto Jerofejevo poemą „Maskva–Petuškai“. Knygos viršelis primena degtinės „Russkaya vodka“ etiketę. Tai naujas – tikslus ir necenzūruotas – vertimas iš V. Jerofejevo rankraščio originalo.
Lietuviškai ši knyga pirmą kartą pasirodė 1992-aisiais, tačiau šis leidimas buvo nepilnas ir netikslus. Poema buvo išversta iš 1989 m. V. Muravjovo suredaguotos ir sutrumpintos originalo versijos ir nuosekliai išcenzūruota keiksmažodžius pakeičiant sunkiai suvokiamais trumpiniais. Naujame „Kitų knygų“ leidime pateikiamas naujas Dalios Saukaitytės vertimas iš rankraščio originalo, kuris 1973-iaisias buvo publikuotas Jeruzalėje leistame žurnale „Ami“.
Poemos „Maskva–Petuškai“ siužetas daugeliui turbūt žinomas. Autoriaus prototipas – intelektualus girtuoklis ir liaudies filosofas Venička, nubudęs nežinia kokioj laiptinėj ir kamuojamas baisių pagirių, – sėda į elektrinį traukinį Maskva–Petuškai, kad aplankytų mylimąją ir trejų metukų sūnelį, jau pažįstantį raidę „J“. Paprasta kelionė virsta metafizinės utopijos ir dvasinio idealo paieškų odisėja. Venička klaidžioja vingiuotais nuskaidrėjusios pasąmonės labirintais, cituoja Bibliją ir marksizmo klasikus, filosofuoja su Dievu bei angelais ir (žinoma!) kiekvienoje stotelėje malšina nenumaldomą sielos troškulį.
Venediktas Jerofejevas (1938–1990) – vienas andergraundinio literatūros postmodernizmo pradininkų – gimė Murmansko srities kaimelyje „Neva-2“. Tėvas buvo represuotas ir išsiųstas į lagerius, tad Venička augo vaikų namuose. Aukso medaliu baigė vidurinę mokyklą. Ėmė studijuoti filologiją Maskvos valstybiniame universitete, bet netrukus buvo pašalintas už paskaitų nelankymą. Dėl tos pačios priežasties buvo išmestas iš dar trijų aukštųjų mokyklų.
Per 1958–1975 m. pakeitė 12 profesijų: dirbo mūrininku, tinkuotoju, pagalbiniu darbininku, bibliotekininku, stiklo taros supirkėju, milicijos budinčiuoju, kūriku, laborantu, kelių darbininku… Visą laiką rašė.
Dar būdamas 17-os, parašė veržlius ir energingus „Psichopato užrašus“, kurie išleisti tik 1995-aisiais. 1962 m. sukūrė filosofinio žanro apysaką „Geroji žinia“, 1970 m. – poemą „Maskva–Petuškai“, 1973 m. – esė rinkinį „Vasilijus Rozanovas ekscentriko akimis“, 1985 m. – pjesę „Valpurgijos naktis, arba Komandoro žingsniai“, 1988 m. – koliažą „Mano mažoji leninijana“. Po mirties atskira knyga, pavadinta „Nenaudinga iškasena“, buvo išleistos jo užrašų knygelės. Pats autorius sakėsi 1972 m. parašęs romaną „Šostakovičius“, tačiau buvęs apvogtas elektriniame traukinyje – rankraštį kažkas nušvilpęs kartu su dviem neaiškaus gėralo buteliais.
Įdomi ir poemos „Maskva–Petuškai“ sukūrimo istorija. Ją V. Jerofejevas pradėjo rašyti 1969 m. sausio 19 d. Anot autoriaus, tai buvo metas, kada jis „galų gale atrado savąją rašymo manierą“. 1970-ųjų vasarą knyga ėmė plisti iš rankų į rankas samizdato būdu. Autorius buvo apstulbęs. Juk jis poemą parašė „jokių pretenzijų neturintiems 7–8 savo draugams, kad šie galėtų dešimt puslapių pasijuokti, o vėliau aštuonis puslapius nuliūsti ir susimąstyti“.
1973 m. poema buvo pirmą kartą publikuota Jeruzalėje platintame rusų imigrantų žurnale „Ami“. 300 egz. tiražu išleistą žurnalą finansavo neseniai įsikūrusi mažytė liberalų partija, tikėdamasi pritraukti imigrantų balsus. Po mėnesio partija nutraukė savo veiklą. 1976 m. „Maskva–Petuškai“ buvo išleista anglų, lenkų ir prancūzų kalbomis. 1977 m. Paryžiuje įsikūrusi „YMCA-Press“ leidykla išleido kūrinį atskira knyga. Tai pirmasis poemos leidimas rusų kalba. 14-ame Prancūzijoje platinamo žurnalo „Kontinent“ numeryje pasirodė pirmoji anoniminė poemos recenzija.
1988-ųjų pabaigoje poema buvo pirmą kartą publikuota Sovietų Sąjungoje. Paradoksalu, kad ji pasirodė M. Gorbačiovo antialkoholinio vajaus laikais ir buvo paviešinta žurnale „Blaivybė ir kultūra“. 1989 m. SSRS leidykla „Prometej“ poemą išleido atskira knyga. Autorius leidyklai iškėlė sąlygą, kad knyga būtų parduodama už 3 rublius ir 62 kapeikas – būtent tiek knygos rašymo laikais kainavo butelis degtinės.
1990 m. Maskvos leidykla „Interbook“ išleido poemą milžinišku 450 000 egz. tiražu. 1992 m. didžiuliu 30 000 egz. tiražu „Maskva–Petuškai“ pasirodė ir lietuviškai. Šiandien Lietuvos skaitytojai gali mėgautis nauja poligrafijos kokybe ir tiksliu vertimu iš V. Jerofejevo rankraščio originalo.
HORIZONTAI. Gražaus miestelio gyventojai: kunigas, mišių patarnautojas, paštininkas, socialinė darbuotoja ir svečiai, ima vienas po kito paslaptingai dingti, kai į…
Lietuvos aukštosioms mokykloms toliau tęsiant nacionalinės reikšmės studijų kultūros kaitos projektą, kuris padės suvienodinti Europos ir Lietuvos aukštojo mokslo institucijų kredito suvokimą, daugiau kaip 3 mėnesius su darbdaviais ir įvairių specialybių absolventais buvo aiškinamasi, kokių specialistų reikia Lietuvos darbo rinkai. Vakar seminare pristatyti tyrimo rezultatai atskleidė, kad net ir vertinant bendrąsias kompetencijas pirmoje vietoje yra dalykinės žinios ir savo profesijos supratimas. Toliau besirikiuojantys ir kaip svarbiausiais universaliais (t. y. nepriklausomai nuo profesinės veiklos srities svarbiais) buvo išskirtas gebėjimas priimti sprendimus ir spręsti problemas, bendrauti, darbo organizavimo įgūdžiai bei inovatyvumas.
Sesija: bemiegės naktys, krūva knygų – tai kiekvieno studento įprasta patirtis. Tačiau ką daryti, jei kartu su studijų rūpesčiais ateina ir motinystės džiaugsmai? Ar lengva būti besilaukiančia studente? Koks dėstytojų požiūris į jaunas, bestudijuojančias mamas?
Kalbininkai, lietuvių kalbos puoselėjimui prijaučiantys ir net su filologija nieko bendra neturintys asmenys pastebi, jog taisyklinga bendrinė lietuvių kalba internete vartojama vis rečiau. Ją keičia trumpiniai, akronimai, žargonas arba slengas.
Internete kalba nesaugi
Bene pagrindine bendrinės lietuvių kalbos nesaugumo internete priežastimi galima įvardinti interaktyvumą: komentarai, tinklaraščiai, kasdien bet kokiais tikslais ir neprofesionaliai kuriami (rašomi) tinklalapiai ir net pluoštai viešosios informacijos rengėjų darbų, kuriuose, siekiant autentiškumo, „gyvumo“, netaisyklinga kalba leidžiama.