Search Results for: "europietiški filmai"
Europos kino teatrų tinklas „Europa Cinemas“ lapkričio 19 d. „Skalvijos“ kino centrui įteiks apdovanojimą už geriausią 2009-ųjų metų kino programą. Prestižinis apdovanojimas „Skalvijai“ bus įteiktas per kasmetinę XV-ąją „Europa Cinemas“ konferenciją, kuri vyks Paryžiuje lapkričio 18-21 d. Joje tikimasi sulaukti per 700 kino teatrų darbuotojų, platintojų, prodiuserių ir kitų kino srities atstovų iš visos Europos.
„Europa Cinemas“ kino teatrų tinklas, šiuo metu vienijantis 1005 kino teatrus 566 miestuose 68-iose šalyse, didžiausią dėmesį ir paramą skiria Europos bei nacionalinio kino sklaidai, su tuo susijusių kino renginių ir projektų įgyvendinimui.
Gyvename permainingais laikais – ekonominis sunkmetis negailestingai priverčia uždaryti muzikos prekių ir vaizdo nuomos parduotuves, interneto laisvę ir piratavimą grasoma žaboti kontraversišku įstatymu. Kaip šių perversmų fone sekasi išgyventi Lietuvos kino teatrams, kuriems dabar, panašu, atėjo didžiausių išbandymų metas?
Tadas Blinda ir animacija
Kol piratai dar piktnaudžiauja galimybėmis nevaržomai siųstis filmus internetu, kino teatrams tenka vis vikriau suktis norint pritraukti žiūrovų ir uždirbti pelno. Natūralu, kad čia, kaip ir visur, pataikaujama masėms. Net nepažvelgus į 2011 m. pelningiausių šalyje filmų dešimtuką, galima nujausti, jog, kaip visuomet, gigantai ir jų diktuojamos mados karaliauja viršūnėje – išties čia dominuoja lietuviškai dubliuota animacija ir istorinis nuotykių epas apie „svieto lygintoją“ Tadą Blindą.
Didžiausio Lietuvoje kino teatrų tinklo „Forum Cinemas“ projektų vadovas Gintaras Plytnikas pramoginio, neįpareigojančio kino, komedijų populiarumą aiškina paprastai – žiūrovų noru pabėgti nuo niūrios tikrovės ir neigiamos informacijos srauto žiniasklaidoje.
„Vyraujant visuotiniam negatyvui visuomenės informavimo priemonėse, atsiranda poreikis kokybiškai pramogai – pageidautina, ne užsienietiškai. „Tadas Blinda“ tarsi nusiuntė telegramą vietiniams kino kūrėjams, kad kinas, atsižvelgiantis į žiūrovą, gali būti atlygintas dėmesiu, lojalumu. Visi mokesčiai ir kitos jo pajamos liko šalyje – kaip ir, beje, dubliuotos animacijos“, – milijonus kino teatrams uždirbusių filmų sėkmę komentavo G. Plytnikas.
Nepamirštamas ir nepriklausomas kinas
Tačiau netirštinkime spalvų – nepriklausomas kinas, aukštesnę meninę vertę turintys ir festivaliuose laurus skinantys darbai taip pat turi savo žiūrovą Lietuvoje, nors jam ir nepataikaujama. Tą pripažįsta ir „Forum Cinemas“ atstovas.
„Planuojant repertuarą, pirmąsias pozicijas užima populiariausieji ir galintys daug uždirbti (angl. blockbuster) filmai, o aplink šį stuburą lipdosi mažesni, tarp jų – gausus juostų desantas iš nepriklausomų studijų. Nepamirštami ir išskirtiniai europietiški, kitų pasaulio šalių filmai, bet dėmesys jiems ne itin didelis, nes režisieriai ir aktoriai nežinomi, trūksta reklamos – keletas kompanijų, kurios bandė išgyventi iš autorinio kino platinimo, liko už žiūrovų dėmesio paraštės ir nutraukė veiklą“, – pasakojo rinkos lyderio Lietuvoje vadovas G. Plytnikas.
Kaip konkuruoja „mažieji“
Nekomercinis kinas jau vien savo pavadinime turi užkoduotą tikslą, vaizdžiai tariant, godžiai nežiūrėti lito pusėn. Bet juk užsidirbti, norint išgyventi, vis vien reikia. Kaip rodo pavyzdžiai – „Romuva“ Kaune, „Pasaka“ ir Ozo kino salė Vilniuje – galą su galu pavyksta sudurti ir mažiems kino teatrams, turintiems savą auditoriją. Otilija Kerbelytė, kino programų koordinatorė Panevėžio kino centre „Garsas“, sako, kad konkuruoti pavyksta siūlant mažesnes bilietų kainas, organizuojant renginius ir projektus.
„Maži kino teatrai vienija jėgas ir vykdo edukacinius projektus, kuriuose aktyviai dalyvauja mokyklų jaunimas, pavyzdžiui, „Mokausi iš kino“, kurį vykdo „Skalvija“, „Pasaka“ ir „Garsas“. Tradiciškai rengiami susitikimai su režisieriais, aktoriais, kuriami įvairūs kino klubai, organizuojamos kino kritikos, animacijos dirbtuvės, taip ugdant vaikus ir jaunimą, kuriant filmų žiūrėjimo ir suvokimo tradiciją“, – sakė O. Kerbelytė, pridūrusi, jog filmų reklaminėse bei platinimo akcijose bendradarbiaujama su įvairiomis įstaigomis – pradedant policija ir baigiant apatinio trikotažo parduotuvėmis, kurios padeda filmui pasiekti platesnę auditoriją ir, aišku, naudojasi galimybe reklamuoti save.
„Garso“ kino programų koordinatorės manymu, mažesniųjų kino teatrų ateitis gerokai priklauso ir nuo žiūrovų.
„Arba žiūrovai pagaliau pavargs nuo komercinių filmų klišių ir susivilios ne masėms pritaikytu kinu, kuris skatina mąstyti kitaip, žvelgti į sociokultūrines patirtis giliau ir įdomiau modeliuoti savo pasaulėvoką, arba jie ir toliau mėgausis komfortiškomis kino salėmis bei specialiaisiais efektais, neigiančiais prigimtines žmogaus vertybes ir kuriančiais iliuzines pasaulio matymo plokštumas“, – galimas šios kovos baigtis apibūdino O. Kerbelytė.
Daug ką lemia reklama
Kino teatrams, savaime suprantama, didelę dalį sėkmės lemia pasirinktas repertuaras. O šis, kaip žinia, formuojamas drauge su filmų platintojais. O. Kerbelytės teigimu, filmų platinimas yra rizikingas verslas, o jo pelną lemia tai, kiek į jį investuojama reklamos.
„Niekada nežinai, ar žiūrovams patiks filmo tema, kinematografinis apipavidalinimas ir t. t. Net jei pasaulio kino teatruose juosta surinko daug pajamų, dar nereiškia, kad taip pat atsitiks ir Lietuvoje. Pagrindinis rizikos faktorius tas, kad dažnai platintojai perka filmus jų nematę, kai jie dar neišleisti ir yra tik anonsas, žinomi aktoriai, režisierius“, – patirtimi dalijosi „Garso“ kino programų koordinatorė.
Gintaras Plytnikas, savo ruožtu, pasakojo, kad platintojai veikia pagal pasaulinį, globalizuotą modelį, kaip agentai, nes tai labiausiai pasiteisinęs būdas.
„Kadangi atlygis grindžiamas procentine išraiška, viską lemia žiūrovas, pirkdamas bilietą arba ne. Platintojas galvoja apie filmus, kurie gali įtikti žiūrovui ir už borto palieka nepaklausius „šedevrus“. Kino teatrų kokybinis lygmuo Lietuvoje gerokai aukštesnis nei vidutinis – tai galime teigti drąsiai, be jokių išlygų. Ir tai vienintelis argumentas, kodėl žiūrovai renkasi kokybę. Kino teatrams tai leidžia balansuoti ant išgyvenimo ribos, kurią nuolatos kelia mokestinė sistema ir anarchistinis, neatsakingas interneto naudojimas“, – sakė „Forum Cinemas“ projektų vadovas.
Didesnieji, kaip ir visur, laiko kozirius savo rankose. Tačiau mažyliai taip pat dar žaidžia ir niekur nežada trauktis. Nevalia lengvai nurašyti „kovingų žmonių“ pamėgtos „Romuvos“, sostinės senamiesčio pažibos „Pasakos“ ir kitų gana jaukių vietų, kuriose vis dar susirenka kinomanai ir sinefilai – nepaisant šilumos lygio ar kėdžių apmušalo minkštumo, jiems svarbiau tai, kas ekrane, o nei tai, kas priešais jį.
Prieštaringai Lietuvoje įvertintas ir Kanuose už scenarijų apdovanotas debiutinis režisieriaus Sauliaus Drungos filmas „Anarchija Žirmūnuose“ prasiskynė kelią į svarbiausias Europos kino rinkas. Jau netrukus ši ironiška drama bus pristatyta Italijos, Vokietijos, Austrijos ir vokiškai kalbančios Šveicarijos dalies žiūrovams.
„Lietuviški filmai nelengvai skinasi kelią tarptautinėse rinkose, todėl jau dabar sudaryti susitarimai dėl „Anarchijos Žirmūnuose“ platinimo užsienyje yra didelis įvertinimas debiutuojančiam režisieriui bei visai kūrybinei komandai. Džiugu, kad šis prieštaringas emocijas keliantis ir nestandartinis filmas intriguos ir Europos žiūrovą. Tikimės, kad tai tik pradžia ir jis pasklis dar plačiau, nes šiuo metu vyksta derybos su dar kelių didžiųjų kino rinkų atstovais“ – teigia Ieva Norvilienė, filmo „Anarchija Žirmūnuose“ prodiuserė.
Pirmieji susitarimai dėl filmo „Anarchija Žirmūnuose“ platinimo Europos šalyse buvo pasirašyti Tarptautiniame Berlyno kino festivalyje, Europos filmų mugės metu.
Tuo, kad filmas pasiektų kuo didesnį tarptautinį žiūrovų ratą ir toliau rūpinsis Paryžiuje įsikūrusi filmų pardavimų ir koprodukcijos kompanija „Reel Suspects“, kurios specializacija – įvairaus žanro europietiški nekomerciniai filmai.
Pasak filmo režisieriaus ir scenarijaus autoriaus Sauliaus Drungos, „Anarchija Žirmūnuose“ yra nepatogaus kino pavyzdys – istorija apie sujauktą dabartinę lietuvišką realybę, bandančią atrasti, kas yra „gera“ ir „bloga“. O į save pažvelgti iš šalies labai dažnai būna nemalonu ir netgi erzina.
Už šio filmo scenarijų autorius Saulius Drunga buvo apdovanotas „MEDIA New Talent“ prizu Kanų kino festivalyje.
Artimiausiu metu Lietuvos žiūrovai filmą „Anarchija Žirmūnuose“ didžiuosiuose šalies kino ekranuose turės galimybę išvysti Vilniaus tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ metu. Jis vyks sostinėje kovo 17-31 dienomis.
Filmo „Anarchija Žirmūnuose“ gamybą parėmė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondas ir ES paramos audiovizualiniam sektoriui programa MEDIA. Filmą prodiusavo nepriklausoma Lietuvos kino kompanija „Tremora“ kartu su Vengrijos kino kompanija „Katapult Film“.