Search Results for: "druskininkai"
Šį savaitgalį, balandžio 21-23 dienomis, Druskininkai kviečia į Narcizų žydėjimo šventę. Vijūnėlės parke žiedus jau išskleidė 220 tūkstančių narcizų, skleidžiasi ir 20 japoniškų sakurų. Balta narcizų jūra – įspūdingas reginys, kuriuo pasigrožėti ir įsiamžinti skuba ir druskininkiečiai, ir svečiai iš visos Lietuvos bei užsienio.
Keleivių vežimo bendrovė „Kautra“, pernai Druskininkuose pradėjusi pardėjusi vežti keleivius miesto maršrutais, plečia savo veiklą ir pradeda į šį kurortą reguliarius tarptautinius reisus iš Minsko.
Reguliarus autobusų maršrutas iš Druskininkų į Minską pradės kursuoti nuo balandžio 12 dienos.
Tarptautiniu maršrutu keleivius veš su „Kautra“ bendradarbiaujanti Baltarusijos įmonė.
Autobusas kursuos trečiadieniais ir sekmadieniais iš Druskininkų, o antradieniais ir šeštadieniais iš Minsko. Kelionė į vieną pusę truks apie 6 val., bilieto į vieną pusę kaina – 60 litų. Autobusas dar sustos Gardino autobusų stotyse.
„Tikimės, kad šis maršrutas sudomins baltarusius, kurie mėgsta ilsėtis Druskininkų sanatorijose. Šis besivystantis kurortas traukia vis daugiau lankytojų, todėl jiems reikia pasiūlyti ir daugiau atvykimo į Druskininkus galimybių“, – sakė „Kautros“ marketingo direktorius Gintautas Pakusas.
Antradienį Kauno miesto savivaldybėje Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas ir Druskininkų miesto meras Ričardas Malinauskas pasirašė ketinimų protokolą bendradarbiavimo elektroninio bilieto srityje.
Kauno ir Druskininkų elektroninio bilieto kortelėmis bus galima naudotis abiejuose miestuose. Ateityje šių miestų elektroniniais bilietais taps įmanoma atsiskaityti ne tik už transporto paslaugas.
„Šiandien tikrai reikšminga diena: elektroninio bilieto srityje išeiname už Kauno miestų ribų, prie projekto prisijungia ir Druskininkų miestas. Kauniečiams šis susitarimas leis sudaryti išskirtines galimybes keliaujant į šį Lietuvos sveikatingumo kurortą“, – sakė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.
„Druskininkai ir Kaunas – pirmieji miestai, įdiegę bendrą e. bilietą, tačiau tikiu, kad ateityje prie mūsų prisijungs ir daugiau Lietuvos miestų“, – teigė Druskininkų meras Ričardas Malinauskas
Prie Savivaldybės pastato laukė Kaune ir Druskininkuose visuomeninius maršrutus aptarnaujantys „Kauno autobusų“ ir „Kautros“ autobusai, kuriuose abu merai įsitikino – abiejų miestų bilietais galima atsiskaityti tiek Kauno, tiek Druskininkų visuomeniniame transporte.
a.Kupčinskas ir R. Malinauskas taip pat įsitikino, kad e. bilietais galima susimokėti už automobilio statymą Kaune.
Bendrovės „Kautra“, kuri įdiegė elektroninį bilietą Druskininkuose, generalinis direktorius Linas Skardžiukas pažymėjo, kad Druskininkai tapo ketvirtuoju šalies miestu, turinčiu e. bilietą.
„Be to, Druskininkai tapo pirmuoju Lietuvos miestu, kuriame viešojo transporto elektroninis bilietas tapo ir moksleivio pažymėjimu“, – sakė L. Skardžiukas.
A. Kupčinskas teigė, kad ir Kaune e. bilietą bus siekiama sujungti su moksleivio pažymėjimu.
„Šis sprendimas ne tik padidina moksleivių saugumą, bet yra ir labai patogus. Jau šiais metais ši sistema bus diegiama Kauno Tado Ivanausko vidurinėje mokykloje. Šio bilieto galimybės labai plačios – tai ir knygų išdavimas bibliotekose, vaikų maitinimas mokyklose“, – sakė Kauno miesto meras .
Žurnalistams buvo pristatytas naujas Kauno viešojo transporto elektroninio bilieto kortelės dizainas – „Kauno miesto kortelė“. Ji pakeis senojo pavyzdžio elektroninio bilieto korteles („e. bilietas“). Naujojo pavyzdžio kortelės prekyboje pasirodys artimiausiu metu, tačiau galios ir senojo pavyzdžio e. bilietai, kurie atliks tas pačias funkcijas.
Pagrindinė dizaino pakeitimo idėja – pratinti gyventojus, kad ateityje „Kauno miesto kortele“ bus galima susimokėti ne tik už važiavimą viešuoju transportu, bet ir atsiskaityti už kitas paslaugas – automobilių parkavimą, apsilankymą muziejuose, bibliotekose ir kitur.
„Šiuo metu Kauno mieste jau yra aktyvuota daugiau nei 90 tūkst. kortelių, per mėnesį parduodama beveik 50 tūkst. mėnesinių transportų bilietų. Integracija vyksta ir toliau, nes šios kortelės galimybės praktiškai neribotos. Per internetinį portalą su šia kortele miestiečiai galės įsigyti paslaugas Druskininkų mieste ir nuvykę ten, jomis naudotis“ – sakė Kauno miesto savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas Paulius Keras.
Vienas mylimiausių Lietuvos atlikėjų A. Mamontovas netrukus ir vėl įžiebs ugneles savo gerbėjų akyse. Būtent taip – „Degančios Akys“ – vadinsis šiuo metu jau įrašinėjamas naujas studijinis albumas bei birželio 23 d. startuosiantis koncertų po atviru dangumi turas.
Vieneri metai, 10 filmų, 20 miestų, 50 seansų, 25 kino paskaitos – tokia po Lietuvos miestus kelionę pradėjusio kino sklaidos projekto „Kino karavanas“ formulė. Per Lietuvą keliaujančio „Kino karavano“ tikslas – supažindinti lietuvaičius su Pasaulyje pripažintais kino kūrėjų darbais, pasižyminčiais išskirtiniais bruožais, požiūriu, kino supratimu ir išraiška, pamatyti kitokį kiną ir jį pamilti.
Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos pradeda kampaniją „Keliauk! Pažink! Pasidalink! Ištisus metus!”, kurios metu nepailstantys keliautojai Martynas Starkus ir Vytaras Radzevičius kvies keliauti po Lietuvą bei dalyvauti savivaldybių organizuojamuose renginiuose.
Šiemet Rusijos Federacijos Tiumenės srityje išlikusius lietuvių tremties ir kalinimo vietų atminties ženklus lankys 16 žmonių ekspedicija. Jos laukia ypač atsakinga misija, tad ekspedicijos komanda atrinkta itin kruopščiai.
Žiema – tai ne tik švenčių, bei daugelio taip pamėgtų žiemos pramogų metas. Lietuvoje kiekvienais metais vis daugėja žmonių, susidomėjusių įvairiomis žiemos sporto šakomis.
Slidinėti, anksčiau ar vėliau, pamėgina kiekvienas, vieni renkasi slides, kiti geriau jaučiasi ant snieglentės, o savo pasirinktą slidinėjimo būdą dažnas motyvuoja frazė „Tas man atrodo per daug sunkus, todėl rinkausi šitą“, bet ar galima nuspręsti, kuris būdas sunkesnis, neišbandžius abiejų?
Snieglentės ar slidės?
„Nėra Lietuvoje žiemos, nėra kur slidinėti, o į kalnus važiuot per brangu“ – tokios skeptiškos nuomonės besilaikantys asmenys labai klysta, Lietuvoje yra žiema, yra specialiai skirtų slidinėjimui kalnų, o nuo dabar Lietuva turi ir vienintelę Rytų Europoje uždarą žiemos sporto trasą, kur slidinėjimo entuziastai galės mėgautis sniegu ir vasarą.
Snieglenčių sporte yra du pagrindiniai stiliai: „freestyle“ – įvairių akrobatinių elementų atlikimas sniego parkuose bei gatvėse (gatvės stilius vadinamas jibbing‘u), ir „freeride“ – taip vadinamas greitas nusileidimas šlaitu per didelį sluoksnį sniego. Lietuvoje „freerid‘ui“ tinkamų sąlygų nėra, o „jibbing‘as“ snieglentininkų tarpe vis labiau populiarėja ir vystosi. Sniego parkuose atidirbtus triukus snieglentininkai išbando gatvėse ant laiptų turėklų, tvorų, sienų… žodžiu, iš bet kokio patikusio objekto padaro sau figūrą, per kurią stilingai perčiuožia.
O slidininkai dažniau renkasi tradicines kalnų slides, tačiau ir jų tarpe yra nemažai „freestyle“ entuziastų, meistriškumu nenusileidžiančių snieglentininkams. Taigi pirmasis žingsnis, norint pradėti sportuoti, yra būdo ir stiliaus pasirinkimas, pagal kurį turite rasti sau tinkamą inventorių.
slidinėjimas
„Roges reikia ruošti vasarą“
Sunkiausia dalis, norint pradėti slidinėti, Jus pasitiks tada, kai reikės išsirinkti sau tinkamą inventorių. Daugelis pradedančiųjų savo pirmąjį slidinėjimo inventorių perka iš antrų rankų, ir tai motyvuoja fraze „aš dar nežinau, ar man patiks, todėl nenoriu pirkti naujo ir brangaus inventoriaus“. Tačiau tiesa ta, kad perkant naudotą inventorių Jūs neturite jokių kokybės garantijų, jis gali būti sugadintas nematomose vietose, ir kiek ištikrųjų vertas daiktas Jūs nenustatysite. Pavojingiausia pirkti „freestyle“ naudotą inventorių, kitaip tariant, perkant iš antrų rankų didelė tikimybė, kad permokėsite ir už tą sumą gausite „katę maiše“.
Pirkdami inventorių specializuotose Lietuvos parduotuvėse Jūs gausite tam tikro laikotarpio garantiją, tačiau gerokai permokėsite. Pasibaigus sezonui visame Pasaulyje išparduodami praėjusio sezono nauji gaminiai, tačiau Lietuvoje panašių išpardavimų slidinėjimo inventoriui vargu ar rasite, nes parduotuvės sezonui pasibaigus sudeda neišpirktą inventorių į sandėlius, o kitąmet vėl parduoda už tą pačią kainą. Todėl ten galima dažnai aptikti kelerių metų senumo naują inventorių. „Roges reikia ruošti vasarą“ – palankus metas įsigyti naują inventorių slidinėjimui yra pavasario/vasaros laikotarpis, o vienintelis būdas gauti praėjusio sezono naują inventorių su nuolaida ir kokybės garantija – pirkti iš užsienio šalių ir siųstis į Lietuvą.
Bendros taisyklės renkantis inventorių
Renkantis slides ar snieglentes, galioja vienoda taisyklė – jų ilgis turi būti žemiau smakro arba jo aukštyje. Mėgstantys didesnį greitį pažengę slidininkai renkasi ilgesnes ir kietas slides, nes kuo slidės ilgesnės, o jų forma tiesesnė, tuo sunkiau bus padaryti staigų posūkį.
Renkantis snieglentę reikia visų pirma žinoti, koks čiuožimo stilius Jums priimtinesnis – „freeride“ – lentos turi būti kietos ir siekti smakrą, jos dar pasižymi skirtingu snieglentės galų ilgiu, visada priekis yra ilgesnis už galą. „Freesyle“ lentas reiktų rinktis trumpesnes, o kiek – kiekvienas sprendžia pagal save. Pavyzdžiui, „jibb‘eriai“ dažnai renkasi lengvas, trumpas, krūtinės lygį siekiančias labai minkštas lentas, nes su trumpesne lenta lengviau atlikti triukus. Renkantis apkaustus, skirkite jiems didesnį dėmesį, nes apkaustai dažniausiai tarnauja ilgiau nei lentos. Apkaustų sistemų yra skirtingų – vieni greičiau uždedami, kiti tvirčiau laiko koją, todėl apsispręsti, kurie apkaustai Jums tinka, galėsite tik išbandę skirtingas jų sistemas.
Slidinėjimo kultūra Lietuvoje ir užsienyje
Slidinėjimas nėra labai brangus sportas ir juo galima užsiimti tiek Lietuvoje, tiek užsienio kurortuose. Lietuvoje yra apie dešimt specialiai paruošiamų slidinėjimui kalnų, iš kurių žinomiausi: Druskininkų „Snow arena“, Ignalinos „Žiemos sporto centras“, Vilniaus „Liepkalnis“, Anyksčių „Kalitos kalnas“ (daugiau apie slidinėjimo trasas taip pat rasite praėjusių metų Laikas.lt straipsmnyje, kurį rasite čia).
Druskininkai siūlo geriausias sąlygas tiek slidininkams, tiek snieglentininkams ir nors šiuo metu visi „Snow arenos“ darbai nėra pilnai užbaigti, tačiau ateityje ten bus vienintelė Lietuvoje atskira trasa snieglentininkams, tokiu būdu bus išvengiama konfliktinių situacijų ir nemalonių susidūrimų tarp skirtingu sporto šakų atstovų.
Įprastai slidininkai ir snieglentininkai Lietuvoje slidinėja kartu ir labai dažnai vieni kitiems nesąmoningai trukdo, dėl to įvyksta nemažai susidūrimų. Kartais kyla konfliktai dėl nesupratimo ir nežinojimo, pavyzdžiui, snieglentininkai, važinėjantys per tramplyną, jį prižiūri ir patvarko, o kai vyksta tvarkymas visada prieš tramplyną padeda snieglentę, o nežinantis, ką reiškia snieglentė, slidinėtojas tiesiog apvažiuoja snieglentę ir šoka per tramplyną, taip sukeldamas pavojingą situaciją, kurios pasekmės gali būti labai skausmingos.
Žiemą Anykščių slidinėjimo trasoje dominuoja slidininkai, kalnas visada gerai paruošiamas ir prižiūrimas. Ignalina 2010/2011 metų sezoną džiugino snieglentininkus, ten buvo pastatytas geriausias tų metų sniego parkas ir vyko didžioji dalis žiemos sporto renginių. Visai kitokia situacija buvo Vilniuje esančioje „Liepkalnio“ trasoje, ten nevyko renginiai, nebuvo sniego parko, kalnas buvo atidarytas vėliausiai ir dažnai pasitikdavo slidininkus gerokai apšalusia danga.
Bendra ir neišspręsta Lietuvos slidinėjimo centrų problema – didelės eilės prie keltuvų, ir šią problemą netikslinga pateisinti per mažu kalnu ir per dideliu žmonių kiekiu, nes mūsų brolių latvių pavyzdys rodo, kad nesvarbu, kokio dydžio kalnas ir kiek ant kalno yra žmonių, visada keltuvas veikia ir prie jo nėra didelės eilės.
Būtent dėl to daug lietuvių važiuoja į Latvijos kurortus, kur kainos yra daug prieinamesnės, o aptarnavimas daug kokybiškesnis. Latvijoje yra daug veikiančių žiemos sporto centrų, o vienas populiariausių iš jų – „Žagarkalnis“. Ten visada yra tvarkingai paruoštas aukšto lygio snieglenčių parkas, darbuotojai padeda ir paaiškina pirmą kartą kylantiems keltuvu žmonėms, o ir kainos už slidinėjimą bei inventoriaus nuomą yra mažesnės nei Lietuvoje.
Slidininkai ir snieglentininkai, pasiruošę dideliems kalnams, dažniausiai vyksta į Norvegiją, Prancūziją, Italiją, Lenkiją, o iššūkiams pasirengę renkasi tokias šalis kaip Ukraina. Vykstant slidinėti į tolimesnes užsienio šalis tikslinga visų pirma apsidrausti.
O kur Jūs slidinėjate? Kokie planai naujam žiemos sezonui?
Romualdas Ruzgys
Nuotr.: Ž.Vaičaičio
Paskutinėmis pavasario dienomis, sparčiai artėjant atostogų sezonui, VšĮ „Terra Publica“ skelbia patraukliausių turizmo vietovių Lietuvoje reitingus. 2011 m. sąrašo viršūnė, lyginant su 2009-2010 m., išlieka stabili: Trakai, Druskininkai ir Neringa, o visame TOP30 nebelieka Smiltynės (dėl delfinariumo rekonstrukcijos), Ukmergės ir Kernavės. Naujai įtraukti objektai – Telšiai, Veliuona ir Vištyčio regioninis parkas.
Pasak vieno idėjos iniciatorių, VšĮ „Terra Publica“ projektų vadovo Vytauto Kandroto, mintis rinkti tokius reitingus kilo jau gana seniai, su fotoaparatu rankose lankant kiekvieną šių vietovių, vienus atrandant paprasto turisto žvilgsniu, kitus – fotografo, ieškančio medžiagos gražiausių Lietuvos vietovių albumams. O jau nuo 2007-ųjų metų informaciją apie miestelius ir kaimus, parkus ir muziejus bei kitas patrauklias vietas fotografas ir leidėjas pradėjo fiksuoti tikslingai. „Šiuo savo darbu mes norime pasiūlyti tautiečiams atrasti gražiausiais Lietuvos vietas ir turint bent vieną dieną laiko, susiplanuoti kelionę joms aplankyti. Todėl tyrimas lengvai subjektyvus ir įtakotas ne tik oficialios statistikos, bet ir asmeninių įspūdžių,“ – neslepia V. Kandrotas.
Pirmieji tokie VšĮ „Terra Publica“ reitingai buvo paskelbti 2009 metų pavasarį, įvertinus apie 300 vietovių. Per trejus metus vertinamų vietovių sąrašas išsiplėtė iki beveik 500. Tyrimui buvo paruošta metodika, pagal kurią visi objektų vertinimų kriterijai suskirstyti į tris grupes: paties objekto svoris, jo infrastruktūra bei patrauklumas turizmui. Šie, savo ruožtu, buvo vertinami pasitelkiant daugiau klausimų: objekto tematika, ekspozicijos gausa, aktualumas įvairioms visuomenės grupėms, sezoniškumas, sąveika su aplink esančiais objektais, geografinė padėtis, privažiavimo keliai, sanitarinės sąlygos, papildomos paslaugos, savireklama, bendradarbiavimas su žiniasklaidos priemonėmis, informacijos teikimas telefonu ir vietoje.
Į reitingo sąrašą įtrauktos tik pačių sudarinėtojų aplankytos vietovės. Kadangi reitingai skirti lietuvaičiams, planuojantiems vienos dienos išvyką, todėl netirtas darbuotojų gebėjimas kalbėti užsienio kalbomis bei nakvynės galimybės. Taip pat iš tyrimo išimti didieji Lietuvos miestai, kadangi Vilniaus senamiesčiui ar visiems Kauno muziejams aplankyti pusdienio nepakaktų. Vis gi atskiri miesto teritorijoje esantys kompleksai, tokie kaip Vilniaus universitetas ar Pažaislis Kaune, įtraukti ir reitinguoti.
10 patraukliausių turizmo vietovių Lietuvoje (2011 m.):
1. Trakai
2. Neringa
3. Druskininkai
4. Aukštaitijos nacionalinis parkas
5. Kėdainiai
6. Kretinga
7. Kryžių kalnas
8. Vilniaus universitetas
9. Anykščiai
10. Niūronys (Arklio muziejus).
Pilną TOP-30 sąrašą galite rasti www.terrapublica.lt, o platesnius kiekvieno jų aprašus – Facebook profilyje „153 graži Lietuva“.
VšĮ „Terra Publica“ įkurta 2001 metais ir specializuojasi turizmo bei vaikų literatūros leidyboje. Leidyklos šūkis – knygos Lietuvai ir apie Lietuvą. Viena pagrindinių leidyklos knygų serijų „153 įdomiausi…“ Tai profesionalios didelės apimties puikiai iliustruotos knygos, kuriose aprašomi tik patys vertingiausi ir įdomiausi Lietuvos ir pasaulio objektai.
Vos prieš metus oficialiai Lietuvoje pradėtas žaisti proto bei įgūdžių žaidimas – sportinis pokeris, sėkmingai populiarėja ir plečia savo gerbėjų ratą dabar jau ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniu mastu.
Renginių agentūra „Druskininkai City“ kartu su Druskininkų sportinio pokerio asociacija birželio 17–19 dienomis organizuoja pirmąjį tarptautinį sportinio pokerio čempionatą „PokerStars.net Druskininkai Summer Championship“, kuris yra visiškai nemokamas.
„Šio renginio metu į Druskininkų kurortą laukiame atvykstant iki 200 sportinio pokerio aistruolių iš Lietuvos, Latvijos, Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos ir net Norvegijos, kurie džiaugsis sportiniu pokeriu net 3 dienas,“ – detalėmis dalinasi Druskininkų sportinio pokerio asociacijos pirmininkas Kęstutis Kavaliauskas.
„Grand Spa Lietuva“ sveikatingumo ir pramogų komplekse vyksiantis čempionatas prasidės penktadienį, o pagrindinio turnyro nugalėtojas ir kelionės į Europos pokerio turą laimėtojas išaiškės sekmadienį. Žaidėjams, iškritusiems iš pagrindinio turnyro, bus pasiūlyta šūsnis šalutinių turnyrų: Paguodos turnyras, kuris suteiks galimybę grįžti į finalinę čempionato dieną, antrųjų pusių bei eliminacinis (Shootout) turnyrai.
Organizatoriai visai neseniai paskelbė dar vieną naujieną – šeštadienį, prieš prasidedant antrajai čempionato dienai, įvyks vieno geriausių pasaulio pokerio žaidėjų Vytauto „Begalybės” Milbuto seminaras. Vytautas – pripažintas pasaulyje vieno stalo turnyrų ekspertas, dalinsis patirtimi ir patarimais, analizuos žaisto turnyro partijas.
Visgi seminaras – tai ne vienintelė atrakcija, kuria galės mėgautis čempionato dalyviai. Viso savaitgalio metu svečiai turės galimybę pasinaudoti ir kitomis Druskininkų kurorto teikiamomis pramogomis ir paslaugomis: SPA ir sveikatingumo centrais, „Druskininkų vandens parku“, tik žaidėjams skirtu vakarėliu, o svarbiausia tyra gamta.
Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas džiaugiasi artėjančiu renginiu ir tvirtina, jog „šis čempionatas puikiai įsilieja į Druskininkų miesto siūlomų paslaugų infrastruktūrą ir padeda įgyvendinti miesto plėtros programą“. Meras viliasi, jog tai ne paskutinis tokio masto sportinio pokerio renginys Druskininkuose.
To pačio tikisi ir tie sportinio pokerio gerbėjai, kuriems nepavyks šį kartą dalyvauti turnyre. Visgi jiems PokerNews LT portalas suteikia išskirtinę galimybę stebėti tiesiogines renginio vaizdo transliacijas ir tekstinius reportažus.