Search Results for: "darbingumas"
Šiandien daugybė žmonių dirba streso kupiną darbą ir rizikuoja „perdegti“. Mokslininkai vis dažniau paliečia aktualią šių laikų problemą – lėtinio nuovargio sindromą, kurio pagrindiniu simptomu laikomas išsekimas, atsiradęs dėl įtampos. Šis sindromas pasireiškia vadinamiesiems „darboholikams“.
Tikriausiai ne vienas iš mūsų kažkada esame nusipirkę šiek tiek per ankštus žieminius batus. Dar parduotuvėje pajutę, kad tvirtos odos batai veržia, dažnai numojame ranka tikėdamiesi, kad šie „prasitampys“. Tačiau gydytojas ortopedas tokias mintis veja šalin: „Nepirkite avalynės, kuri parduotuvėje nors kiek spaudžia: per tą laiką kol ją pratampote – rimtai sužalojate pėdas“.
Šiuolaikinėje visuomenėje, regis, net 24 valandų per mažai. Dažnas pamiršta savo sveikatą, o per lėkimą nespėja pasirūpinti savimi. Tad į ką verta atkreipti dėmesį? Kokiais patarimais pasikliauti, kad gerėtų ne tik sveikata, bet ir darbingumas?
Kuri, gerdama karčią mikstūrą nuo eilinio negalavimo, nesvajojo apie saldaus skonio ir naudingus vaistus. Visagalis išgirdo tavo prašymą ir perdavė jį mokslininkams, kurie savo ruožtu įrodė, kad nuo daugelio ligų gelbsti seksas. Panagrinėsime tas ligas, kuriomis nemalonu sirgti, tačiau labai malonu jas gydyti.
Šviesa yra būtina gyvybės sąlyga. Rudenį, kai dienos trumpėja, šviesos trūkumas ypač suintensyvėja. Lietuvoje šiam trūkumui labai jautrūs apie 10–20 proc. žmonių. Jie gali tapti mažiau motyvuoti, gali slėgti bloga nuotaika, mažėti darbingumas. Gali išsivystyti net vadinamoji sezoninė depresija, suaktyvėti lėtinės ligos.
Visi žinome, kad fiziškai aktyvus žmogus yra sveikas, tačiau ne visi ryžtasi sportuoti. Nuo stadiono, dviračio ar sporto klubo gali atgrasyti stereotipai – tai jauniems, sveikiems, sportiškiems žmonėms. Ar tikrai kiekvienas gali būti fiziškai aktyvus? Kaip pasirinkti tinkamą veiklą ir nuo ko pradėti?
Televizorius – neatsiejamas daugelio lietuvių laisvalaikio atributas. 2014-ųjų pavasarį tyrimų bendrovės GfK atliktas tyrimas rodo, kad net 89 proc. mūsų šalies piliečių žydrąjį ekraną įsijungia kasdien, 9 proc. – bent kartą per savaitę. Žinių laidos, sporto varžybos, dokumentiniai filmai ar animaciniai filmukai – televizorių mėgsta žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji. Tam, kad laikas prie ekrano nenuvargintų akių, svarbu laikytis keleto taisyklių. Kokios jos, pasakoja gydytoja oftalmologe Rūta Kėvelaitienė.
Mūsų dienomis, kai tenka skaičiuoti kone kiekvieną minutę, prabangą sveikai maitintis sau gali leisti ne kiekvienas. Juk daug paprasčiau nubėgti iki artimiausios kavinės ar prekybos centro ir gauti pusfabrikačių, negu patiems stovėti prie viryklės ir gaminti valgį.
Kaip kartais sako vyrai, būna dienų, kuomet su dailiosios lyties atstovėm saugiausia bendrauti trumposiomis SMS žinutėmis… Taip , taip kalbame apie PMS, tačiau kaip ten bebūtų, stipriosios lyties atstovai ir ne geležiniai. Nustebsite, tačiau ir vyrai turi ir kenčia nuo savo kritinių dienų…
Po sekinančios darboholiškos, smegenis sausinančios mokslo ar smagios šventimo nakties kitą dieną dažnai juk būna taip, kad po pietų apima kone nenugalimas noras bent minutėlę kitą snūstelėti? Netgi tomis dienomis, kai rodos būnate sąžiningai „atmiegoję“ visas aštuonias valandas po pietų jaučiatės mieguisti… Populiariausia priemone „kovinės parengties“ atstatymui tokiais atvejais mūsuose vis dar laikoma kava ir visokie jos mišiniai, tačiau ką iš tiesų reikėtų padaryti, tai trumpai pasnausti.