Search Results for: "dantų pasta"
Vis daugiau ir daugiau žmonių, pirkdami maisto produktą, paskaitinėja jo etiketę ar bent jau suskaičiuoja ilgainiui neigiamą konotaciją įgijusias raideles „E”. Tačiau ar bent kartą pasidomėjote savo dantų pastos sudėtimi?
Kiekvienas mūsų rytas prasideda įvairiais ritualais: mylimo žmogaus pabučiavimu, pasisveikinimu su saule, stikline vandens su citrina ir…dantų valymu. Vis garsiau šnekama apie tai, kiek pavojingų ingredientų kasdien susidedame ant savo kūno, dabar pakalbėkime apie tai, ką dedame į burną.
Sakoma, kad juoktis labai sveika. Manyčiau, kad ne tik sveika, bet ir labai malonu, o dar maloniau šypsotis baltais dantimis. Šį kartą siūlau patiems pasigaminti natūralią dantų pastą, kvepiančią mėtomis. Negrįšime į senovės laikus, pradėję naudoti bambuko šakelėmis vietoj dantų šepetėlio, bet tai gali būti smagi pižamų vakarėlio pramoga. O jei tiks ir patiks, – dar geriau.
Ketvirtadienio daiktų pusryčiams siūlome išsivalyti dantis… mėsos skonio dantų pasta. Tikime, kad tokia dovana pradžiugins ne vieną mėsos mėgėją. Kainuoja tik 9 JAV dolerius, pastą įsigyti galima čia.
Užėjus į prekybos centrą akys raibsta nuo įvairių dantų pastų gausos. Vienos jų įprastos, kitos – gelio pavidalo. Kai kurios labai spalvingos, gražios, įvairių skonių, skirtos vaikams ir paaugliams. Yra pastų, skirtų dantų balinimui, pastų rūkaliams. Kada ir kokią pastą rinktis?
Higieninės pastos
Higieninės dantų pastos neturi veikliųjų, gydomųjų medžiagų, bet gerai valo, putoja, malonaus skonio.
Jos tinka labai mažiems vaikams, kurie gali pastą praryti. Taip pat tinka žmonių, neturinčių dantų ir nešiojančių protezus burnai valyti, nes didesnė fluoro koncentracija gali sukelti implantų koroziją. Šios pastos tinka, jei žmonės alergiški pastų veikliosioms medžiagoms.
Gydomosios profilaktinės pastos
Jų yra įvairių rūšių:
– Nuo ėduonies
Šiose pastose yra fluoro junginių. Jos stiprina dantų emalį, stabdo minkštųjų danties apnašų formavimąsi. Beje, kaip teigia odontologai, dantų pastos nuo ėduonies efektyviausios yra, kuomet formuojasi dantų emalis, taigi vaikystėje. Tyrimai rodo, kad vaikystėje dantis valantis fluoro sudėtyje turinčia pasta ėduoniui kelias užkertamas 15-35 proc. geriau. Tuo tarpu suaugusiesiems tokio efektyvumo nepastebėta.
Svarbu:
Renkantis pastą su fluoru, reikia atkreipti dėmesį į jo kiekį jūsų vartojamame vandenyje bei maiste. Nes per dideli fluoro kiekiai gali būti kenksmingi. Optimali jo koncentracija ne daugiau kaip 2 proc. pastos sudėties tūbelėje.
Jei jūsų vandenyje yra didelis kiekis fluoro, tuomet geriau rinkitės pastas, kurių sudėtyje yra kalcio arba natrio.
– Su augalų ekstraktais
Tokios pastos pasižymi regeneruojamuoju, priešuždegiminiu poveikiu, gerina apykaitos procesus, mažina dantenų kraujavimą. Gaivina burnos ertmę.
Svarbu:
Renkantis tokias pastas svarbu įsitikinti, ar nesate alergiški kuriam nors pastos komponentui. Atidžiai perskaitykite jos sudėtį.
– Su fermentais
Tokios puikiai nuvalo minkštąsias dantų, nikotino apnašas, maisto likučius.
Svarbu:
Šios pastos rekomenduojamos vartoti paaštrėjus parodonto bei burnos gleivinės ligoms.
– Akmenims šalinti
Jų sudėtyje yra pirofosfatų ir cinko junginių. Tokios pastos reguliariai vartojamos stabdo dantų akmenų susidarymą.
Svarbu:
Tačiau šios pastos nenaikina jau susiformavusių akmenų. Tai padaryti gali tik odontologas.
– Jautriems dantims
Jose yra specialių medžiagų, kurios kristalizuojasi seilėse ir “užkemša” dantų šaknyse esančias mažytes poras. Kad dantys nebūtų jautrūs, tokiomis pastomis dantis reikia valyti kelias savaites. Tačiau jeigu dantų šepetėliu brauksite per stipriai, nubrauksite šį apsauginį kevalą, ir jautrumas nesumažės arba vėl sugrįš.
Svarbu:
Ilgai vartojant tokias pastas, probleminės dantų vietos gali papilkėti. Jei taip nutiks, kelias dienas naudokite kitą pastą, kurios sudėtyje yra vidutinis kiekis abrazyvinių dalelių.
– Balinamosios
Jų sudėtyje yra didelis kiekis abrazyvinių dalelių, kurios mechaniškai veikia dantų emalį.
Svarbu:
Nuolatos naudoti balinamąsias pastas itin pavojinga. Jų negalima vartoti segant parodonto ligomis ir esant jautriems dantims.
Ar kada nors teko pajusti staigų ir aštrų skausmą valgant ledus arba geriant karštą arbatą? O gal tai buvo nemalonus jausmas, primenantis šalto vėjo gūsį burnoje? Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, dantų jautrumas vargina apie 90 proc. žmonių. Dantų jautrumo priežastys gali būti įvairios – pavyzdžiui, vidaus organų ligos, uždegiminiai procesai burnoje, dėl stipraus fizinio arba cheminio poveikio atsiradę emalio pažeidimai. Vis dėlto, dažniausiai dantų jautrumo priežastys būna susijusios su netinkamais burnos higienos ir mitybos įpročiais.
Dantų valymo ritualas kartais būna varginantis, nors ir labai įprastas, trumpas kasdieninis darbelis. Dėl to atsiranda visokių keistų prietaisų dantų valymo darbams palengvinti, bet naujausias ir, tikriausia, keisčiausias išradimas – dantų valymas su liežuvio pagalba. Žinoma, juk tai puiki „laisvų rankų įranga“, kol valysite dantis liežuviu galėsite suplauti indus, bendrauti internetu su bičiuliais, rašyti laišką draugui išvykusiam į Angliją ir pan. Daugiafunkciškumas klesti.
Įvairiomis priemonėmis patys sau dantų balinimo procedūras atliekantys žmonės gali dar labiau pakenkti. Prie balinimo priemonių galima pavojingai priprasti, jos gali sukelti cheminius nudegimus, o dantis nuspalvinti geltoniau nei iki šiol buvo, skelbia „Daily Mail“.
Cheminė medžiaga, pasitaikanti dantų pastoje ir muilo gaminiuose, gali sukelti nėščiosios vaisiaus smegenų pažeidimus, praneša Britanijos dienraštis the Daily Mail. Mokslininkai būgštauja, kad nėščiosios, vartojančios daug kosmetikos, į kurios sudėtį įeina kenksminga medžiaga – triklozanas, kelia grėsmę tolimesniam savo vaisiaus vystymuisi. Profesorė Margaret James iš Floridos universiteto, teigia: „Mes žinome, kad tai problema, bet dar neaišku, kokie jos mąstai.“
Nepaneigsime, kad cigaretės, alkoholis, greitas maistas yra kenksmingi žmogaus organizmui. Tačiau tikrai nesusimąstėme apie, atrodo, visai nekaltų, įprastų kasdienių „ritualų“ žalą.
Sveikatos ekspertai Dailymail.co.uk atskleidė septynias kasdien daromas nuodėmes.
Kasdienis dušas ar vonia
Dažnai maudytis duše ar vonioje – nesveika. Ypač naudojant karštą vandenį ir tiems žmonėms, kurių oda sausa. Pasak ekspertų, karštas vandentiekio vanduo ir muilas labai sausina odą, naikina jos apsauginį sluoksnį, tad maudantis kasdien duše netgi gali kilti infekcijos. Tačiau, jei negalite be to gyventi, siūloma praustis naudojant šiltą ar šaltą vandenį ir natūralų muilą, tik jokiu būdu ne dušo želę.
8 valandos miego per parą
Žmogui užtenka miegoti 7 valandas per parą. Jei kasnakt miegui skiriama 8 ar daugiau valandų, jaučiamas didesnis nuovargis. Ekspertų teigimu, geriau dienos metu nusnūsti 15 minučių, bet valanda sutrumpinti savo nakties miegą.
Burnos skalavimas, išsivalius dantis
Gan neįprasta, tačiau išsivalius dantis, nereikėtų vandeniu išskalauti burnos. Vanduo tiesiog sunaikina visą apsaugą, kurią buvo suteikusi dantų pasta. Taip pat nepatariama šlapinti šepetėlio prieš dantų valymą.
Geriausia dantis valyti ne po valgio, o prieš valgį likus pusvalandžiui. O jei norisi tai daryti pavalgius, palaukite taip pat bent pusę valandos.
Sėdėjimas ant klozeto
Atlikti gamtinius reikalus atsisėdus yra kenksminga mūsų žarnynui. Gydytojai pataria tai daryti tupint, o kadangi namie tai sunkiau padaryti, išeitis – po kojomis sėdint ant klozeto pasidėti kelių centimetrų aukščio kaladėlę ar kitą atramą.
Namų ruoša
Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad tas sutuoktinis, kuris šeimoje prisiima atsakomybę už maisto gaminimą, namų valymą ir pirkinius, kenčia nuo padidėjusio kraujospūdžio. Žalą organizmui daro ne pats darbo krūvis, o stresas, kylantis bandant viską suspėti.
Valant namus naudojamos įvairiausios cheminės priemonės, kurios didina riziką susirgti astma.
Kvėpavimas
Skamba kiek keistai, tačiau neteisingas kvėpavimas mažina darbingumą, energingumą ir šiaip didina tikimybę susirgti plaučių ligomis. Jei kas mūsų paprašytų giliai įkvėpti, išsitiestume ir kvėpdami išpūstume krūtinę. Iš tikro reikėtų kvėpti iš pilvo. Tad kažką veikdami ar tiesiog bandydami nusiraminti turėtume įkvėpti taip, kad pilvas įdubtų, o iškvėpiant išsipūstų. Būtent taip naudojamas visas plaučių turinys.
Poilsis po vakarienės
Normalu, kad, grįžę po darbo dienos, pavakarieniaujate ir leidžiate sau pailsėti su knyga ar televizoriaus pulteliu rankoje. Tačiau tai leidžia suvartotam maistui virsti riebalais. Geriausia būtų pavalgius vakarienę išeiti bent pusvalandžiui pasivaikščioti ar užsiimti kita ne itin aktyvia veikla. Nebegalios net taisyklės – valgis iki 18 val. vakaro „neina į kūną“. Jei po vakarienės išeisite trumpam pasivaikščiojimui, ji gali būti ir 20 val. ir 21 val.