Search Results for: "butikas"
Turėti savo butiką ir prekiauti vintažiniais drabužiais, rankų darbo aksesuarais – daugelio mada besidominčių jaunų žmonių svajonė. Ją įgyvendinusieji dalijasi savo patirtimi, patarimais ir džiaugsmais, gyvenančiais už kas rytą atveriamų savos parduotuvėlės durų.
Čia jums papasakosime Vilniaus senamiestyje butiką „Šarką“ atsidarusios Justės ir Amerikoje vintažines turinčių Elsie ir Jill istorijas. Jos sako, kad, taip, turėti savo vintažinę – nerealu, tačiau kartais susiduriama su problemomis, kurias kitiems sunku net įsivaizduoti.
Iš kur butikuose atsiduria visi tie nuostabūs daiktais?
„Red Velvet“ savininkė Elsie sako, kad daugelis žmonių ją įsivaizduoja, kasdien ieškančią įvairiose vietose vintažinių drabužių, tačiau ji juos perka urmu, o tada atsirenka, tinkamus parduoti: „Praėjusiais metais nusipirkau daugybę kilogramų drabužių, tarp jų radau tiek aukselių, kad užtenka iki šiol.“ Mergina taip pat priima žmonių atneštus drabužius, aksesuarus. Žinoma, ne visus, tik tuos, kurie tikrai puošia jos parduotuvėlę. Savo kuriamame tinklaraštyje ji skelbia ieškantį žmonių, išsikraustančių gyventi į kitą vietą, darančių remontus, žodžiu, norinčių atsikratyti seno inventoriaus, ir siūlo kai kuriuos daiktus ar drabužius priglausti „Red Velvet“. Elsie užsimena, kad tik patyręs vintažo supirkėjas žino geras kainas, ko tiksliai jam reikia, pajaučia, ko dažniausiai ieško jo pirkėjai, kurie modeliai populiariausi jų tarpe ir pan. Ta patirtis ateina su laiku.
Merginos bičiulė, butiko „Lune Vintage“ savininkė Jill sako, kad keturias dienas per savaitę ji praleidžia medžiodama, tiek internete, tiek senuose namuose, tik įvairiose sendaikčių krautuvėse, turguose ir pan. Ji taip pat perka, kaip ir jos draugė, daiktus urmu. Pavyzdžiui, kartą, pasakojo Jill, ji nusipirko didžiulį maišą bižuterijos, ir tarp įvairiausių beverčių menkniekių ji rado du deimantinius žiedus. Dar vienas jos merginos medžioklės plotas – įvairiausios labdaringos organizacijos. Pasak Jill, ten besilankantys žmonės, ieško naujų drabužių, nenori rengtis senoviniais, tad kas lieka ji mielu noru priglaudžia savo butikę. Mergina pataria įdėti skelbimą į laikraštį, kad superkate vintažą, nes tai, pasak jos, tikrai veiksminga.
Ar interjeras svarbus vintažinei?
Daug metų internetinį butiką turėjusi Elsie, sumaniusi suteikti jam fizinį pavidalą, įsivaizdavo savo vintažinę kaip didžiulę asmeninę spintą. Apsipirkinėdama mieluose butikuose, mergina pastebėjo vieną minusą – juose viskas per daug sugrūsta. Tad „Red Velvet“ ji suteikė daug erdvės, daiktus ir drabužius sudėliojo palikdama tarp jų didelius tarpus. „Tokiu būdu kiekvienam iš jų atitenka didesnis dėmesys“, – sako Elsie. Savo butiko interjero įkvėpėjais ji laiko savo močiutę ir serialą „Mad Men“.
„Lune Vintage“ įkūrėja Jill sako, kad kartą į mėnesį savo parduotuvėles interjerui ji suteikia vis kitą akcentą: „Taip aš nustebinu savo klientus, jų reakcijos man teikia didžiulį pasitenkinimą.“ Mergina butiką įrengė galvodama apie „Bohemijos“ krištolą ir apšiurusį pajūrio namelį su saulės nublukintomis sienomis ir besiplaikstančiomis užuolaidomis. „Tai natūralus, jaukus, be priekaištų, tačiau tuo pačiu maištingas, su rokenrolo dvasia. „Lune Vintage“ – tarsi mano vidinis pasaulis“, – pasakojo Jill. Jos butikas labai mažytis. Iš pradžių mergina turėjo dėl to problemų, nes nebuvo pratusi tinkamai išdėlioti savo prekes. Tačiau vėliau suprato, kad maža erdvė leidžia atsiskleisti gebėjimui tinkamai ją dekoruoti. Svarbiausia, kaip sako Jill, atsirinkti daiktus. Pirmiausia – reikia keisti kolekcijas, keičiantis oro temperatūrai. Stebėti, kas populiaru tarp klientų, ko jie klausinėja ir stengtis, kad tie daiktai atsidurtų salėje. Galima kartais išdėlioti gražų indų servizą, o vėliau jį pardavus vietą užleisti senovinių rėmelių kolekcijai ir pan.
Ar internetas vintažui geras draugas?
Elsie sako, kad „Red Velvet“ konkurentų neturi vien jau todėl, kad kiekviename butikę vis kitos prekės: „Žmogus, ieškantis gražios močiutės jaunystės laikų suknelės, pereis visus vietinius butikus, kol ras tai, kas jam patinka.“ Žinoma, dėl savo klientų bet kuriuo atvejų reikia stengtis, kad tavo vintažinė jo maršrute būtų pirmoji. Paklausta apie prekybą internetu, mergina sako, kad didesnį pelną neša parduotuvėlė, nes ypač moterys, prieš įsigydamos drabužį, mėgsta jį pasimatuoti. Beje, atnaujinti e. parduotuvę užtrunka visą diena, nes reikia nufotografuoti drabužius, tada nuotraukas sukelti į internetą ir pan. O atnaujinti parduotuvės kolekciją prireikia maždaug valandos, tačiau, pasak jos, turėti butiką ir virtualioje erdvėje labai svarbu ir reikalinga verslui.
„Lune Vintage“ savininkė pasakojo, kad internetinė erdvė padėjo jos butikui susirasti daug draugų ir klientų, pritraukti rankdarbius kuriančių žmonių. Pasak jos, dabartiniame pasaulyje žmonės visko ieško internete, tad ir susidaro pirmą įspūdį apie tavo vintažinę: „Kartais sėdžiu labai ilgai prie kompiuterio, kol sumanau kažką, kas sudomins vintažo mylėtojus, ne tik tuos, kurie perka, bet ir tuos, kurie nori parduoti savo daiktus. Pastaruosius aš taip pat labai vertinu.“
Jill prasitarė, kad norint savo butiko duris matyti nuolat varstomas, reikia gyventi savo darbu, jis turi tapti gyvenimo būdu: „Aš, apsivilkusi 1950 metų suknelę, jaučiu kaip man pilve skraido drugeliai.“
Turbūt ne vienas yra girdėjęs frazę: „Juodai rengiasi tie, kurie gyvena spalvingus gyvenimus“. Su tuo ginčytis net neverta. Tai tikra tiesa. Tuo įsitikinę ir „The Dark“ butiko vadovai. Šie Lietuvai pristato įspūdingus, prabangios juodos papuošalus. O kaip teigė jie patys: „Lietuvoje gyvena daug stilingų žmonių, naktinis gyvenimas čia visuomet verda, o juodi papuošalai – privalomas akcentas“.
Pavasario pradžia drabužių dizainerei Laurai Dailidėnienei buvo itin darbinga. Mat, vienu metu skirtinguose pasaulio kraštuose buvo pristatytos net dvi kūrėjos kolekcijos: viena – Lietuvoje, festivalyje „Mados infekcija“, kita – Amerikoje, Čikagos mados savaitėje. Ant Mičigano ežero kranto, pačioje Čikagos širdyje, „The Drake hotel“ viešbutyje dizainerė pristatė net aštuoniolikos modelių rudens/žiemos kolekciją.
Flamingas – šiltųjų kraštų baltai rožinis vandens paukštis. Pavasario–vasaros’14 KŪTVĖLA kolekcija „Flamingo woman“ skirta ryškioms ir elegantiškoms asmenybėms – flamingams. Jos, kaip ir flamingai, labai grakščios, trokšta būti išskirtinėmis ir tuo pačiu yra labai socialios. „Flamingo woman“ – sugeba išlaikyti balansą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo, tokia pat ramia ir didinga poza kaip ir šie paukščiai.
Kas gali sujungti brangius pirkinius ir seksą? Atsakymas – „Peletería Humana“ (žmogaus odos butikas).
Senamiesčio butikas „Decolte” skelbia apie dar vieną mados projektą su žymiu Lietuvos žmogumi. Šį kartą vasaros kolekciją pristato ne kartą stilingiausia moterimi tituluota Agnė Jagelavičiūtė, pasakojanti, kad grįžimas prie drabužių kūrimo yra natūraliai atsiradęs poreikis.
100 litų nuostabaus butiko „Šarka“ čekis atiteks įdomiausiai ir išsamiausiai papasakojusiam apie savo atnaujintą žiemos spintą. Jums reikia parašyti: kur įsigijote (ar planuojate tai padaryti) šiltų drabužių, ir kt.
Netikėtai išpopuliarėję ir net po kelis ar keliolika tūkstančių lankytojų kasdien pritraukiantys mados tinklaraščiai neabejotinai keičia supratimą apie madą ir stilių.
Vakaruose blog’ų reiškinį jau galima vadinti savotiška kultūra ir net pragyvenimo šaltiniu. Nieko nebestebina, jog mados tinklaraštininkai sėdi pirmosiose dizainerių kolekcijų pristatymų eilėse, rašydami kolekcijų apžvalgas nebijo paberti kritikos garsiems kūrėjams, dalija interviu įtakingiems mados leidiniams ir net patys kuria drabužius. Ir nors ši vakarietiška tendencija Lietuvoje dar netapo visuotiniu užkratu, skubame pasidžiaugti, jog ir mūsų „blogosferoje“ daugėja įdomių ir dėmesio vertų mados tinklaraščių. Taigi susipažinkime su Inga, kai kam geriau pažįstama kaip Valikabu, ir Gabija, pasivadinusia Bantik.
Kaip kilo idėja rašyti stiliaus tinklaraštį?
Inga: Mintis kilo labai netikėtai – geriant kakavą ant mėlynos pūkuotos sofos. Mano blog’o idėja labai paprasta – savo pavyzdžiu noriu parodyti, kad nereikia bijoti eksperimentų ir ryškių spalvų. Stilingai atrodyti galima ir neišleidžiant daug pinigų – reikia tik kūrybos, nebijant derinti to, kas aplinkiniams kartais atrodo nesuderinama, ir kantrybės vaikštant po padėvėtų rūbų parduotuves bei jaukius butikus.
Gabija: Kiekvieną dieną skirdavau šiek tiek laiko tinklaraščių skaitymui, nuotraukų peržvelgimui, todėl prieš metus kilo noras ir pačiai pabandyti.
Kaip dažnai nudžiuginate skaitytojus naujais įrašais ir nuo ko tai priklauso?
Inga: Viską lemia užimtumas. Stengiuosi įkelti bent vieną naują įrašą kiekvieną savaitę. Tačiau kartais, net verčiantis per galvą, tam pritrūksta laiko.
Gabija: Irašų atnaujinimas dažniausiai priklauso nuo to, ar tądien turiu su savimi pasiėmusi fotoaparatą.
Kam teikiate pirmenybę – madai ar stiliui?
Inga: Pirmenybę teikiu stiliui – ieškojimams, eksperimentams, žaidimams… Tačiau mada taip pat daro didžiulę įtaką, kurios dėka sau pritaikau daug naujų ir įdomių dalykėlių.
Gabija: Tai du skirtingi, bet labai puikūs dalykai. Sakyčiau, kad pirmenybę teikiu stiliui, bet nenusisuku ir nuo mados. Man stilius – tai kaip atrodau, ką valgau, ką skaitau, ką veikiu. Aišku, viskam įtaką daro ir mada. Kiekvienas sezonas suteikia stiliui naujų spalvų, formų ir detalių, kurios puikiai dera prie jau turimos aprangos. Šį rudenį ieškau „tų vienintelių“ kvepalų ir toliau lankau baletą.
Kur semiatės įkvėpimo, naujų idėjų? Kokius tinklaraščius skaitote?
Inga: Skaniausias mūzas dovanoja kelionės, knygos, muzika, kvapai, sapnai, net balandžiai balkone ar karuselės. Be abejo, internetas taip pat puiki vieta mūzų gaudymui. Turiu priklausomybę gatvės mados tinklaraščiams – kasdien perskaitau begalę jų. Maža dalelė mano mėgstamiausių blogų šiuo metu: Sartorialist, StyleScout, Frou Frouu, Where Did You Get That, Jak & Jil, Keiko Lynn, Hel Looks, Backyard Bill, StylePantry…
Gabija: Skaitau Miss Moss tinklaraštį – rūbai, dizainas ir gražios fotografijos. Kas gali būti geriau? Visada nudžiungu radusi naują Akvilinos įrašą. Taip pat skaitau su grafiniu dizainu susijusius tinklaraščius – Visuelle, Fonts In Use, Fucking Good Books.
Koks, jūsų akimis žiūrint, lietuvių stilius?
Inga: Lietuvoje gyvena daug stilingų žmonių! Pasiilgstu Vilniaus gatvelių, kurioje pamatydavau tikrai įdėja idomių ir skirtingų asmenybių. Lyginant Vilnių ir Barseloną, kurioje gyvenu jau keletą mėnesių, gatvės mada skiriasi labai labai labai stipriai. Bet tai visiškai natūralu ir savaime suprantama – klimatas daro didžiulę įtaką. Turbūt ne paslaptis, kad man pačiai labiau priimtinas šios dangiškos šalies bebaimis koloritas ir aistra mados bei stiliaus atžvilgiu.
Gabija: Lietuvių stilius gana konservatyvus. Tuoj ateis žiema ir visi pasislėps juodų bei pilkų
paltų minioje. Labiausiai džiaugiuosi, kad atsiranda vis daugiau gražiai besirengiančių vaikinų.
Ar tinklaraščio skaitytojos išvydusios gatvėje pasilabina, pakalbina?
Inga: Taip! Kai gyvenau Lietuvoje, kartkartėmis kas nors užkalbindavo gatvėje ar renginyje, pagirdavo mano tinklaraštį ar žurnale pamatytą straipsnį, fotosesiją. Taip pat kartais gaunu laiškų su pagyrimais, nuomonėmis apie blog’ą. Visas šis atgalinis ryšys labai džiugina ir motyvuoja. Be to, labai smagu, kad blog’o dėka sutikau daug idomių ir stilingų žmonių tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Gabija: Gyvai esu sutikusi tik keletą blog’o skaitytojų, kurios priėjo pasisveikinti. Buvo nedrąsu, bet labai
malonu.
Žinau, jog abi mėgstate vintage drabužius bei nevengiate užsukti į dėvėtų rūbų parduotuves. Gal galite papasakoti apie geriausią savo rastą laimikį?
Inga: Taip, tiesiog dievinu padėvėtų drabužių parduotuves, nes ten galima rasti kokybiškų, stilingų ir pigių dalykėlių. Nevengiu ir populiarių rūbų parduotuvių ar jaukių butikų.
Gabija: Šiuo metu geriausio pirkinio vardą skiriu klostuotam sijonui, kurį pirkau prieš 5 metus. Taip pat šermukšnių spalvos švarkui bei geltonam 60-ųjų švarkeliui. Išties galėčiau vardinti ir vardinti…
Ką manote apie „greitąją madą“ ir naujų drabužių parduotuvių „kultą“?
Inga: Tiesą pasakius, pati esu pasiutusiai didelė mėgėja nuolat atnaujinti garderobą, tačiau didžioji dalis mano drabužių yra įsigyti iš second hand’ų, tad kainos atžvilgiu tai nėra baisu. Tiek darbo metu, tiek po darbo didžiausią laiko dalį skiriu madai, nuolat matau naujausias mados tendencijas, žinau populiariausių parduotuvių asortimentą, tad turbūt dėl to norisi nuolat ieškoti ir papildyti savo rūbų
spintą naujais perliukais. Bet niekada jokio rūbo neišmetu. Niekada! Gal kažkam prireiks mano „morališkai pasenusio“ dryžuoto sijono, o man kažkieno žalios suknelės? Prieš išsikraustant į Barseloną, dalis garderobo už simbolinę kainą iškeliavo pas naujas šeimininkes, dalį padovanojau, dalis nuvežta tiems, kam labiausiai reikia…
Gabija: Pastebiu, kad gaminami vis prastesnės kokybės daiktai, kurie neretai tampa nebenešiojami net nesibaigus sezonui. Gaminant „vienkartinius“ daiktus tik skatinamas vartojimas, negalvojant apie išteklius.
Na ir pabaigai: ar turite daiktų, kuriuos norėtumėte palikti savo būsimiems vaikams?
Inga: Drąsiai galėčiau palikti visą vintažinę savo rūbų ir aksesuarų dalį būsimoms kartoms! Tobula kokybė, nepriekaištingi modeliai ir skanios spalvos.
Gabija: Palikčiau savo dukrai perlų auskarus.
O kokius tinklaraščius skaitote Jūs?
Kalbino Ieva Varkojytė
Nuotraukos: Ingos Lukšaitės ir Gabijos Jankauskaitės
Dovilės Raustytės straipsniai: LAIKAS „Scanoramoje’13“: 8 mm ir 16 mm telefoninis pokalbis Lytį pakeitusi vokiečių kino režisierė: „Nepripažįstu tolerancijos nebuvimo…