Search Results for: "balerina"
Meilė, paketusi Rusijos imperiją. Taip vadinama viena gražiausių visų laikų šios šalies istorijų apie Romanovų rūmų paslaptį, kurią pamatysime perkeltą į kino ekranus įspūdingoje kostiuminėje ir tikrais įvykiais paremtoje dramoje „Matilda“. Juostos kūrėjai tiek daug dėmesio skyrė tuometinei prabangai bei didybei iliustruoti, kad vien 5 tūkstančiams kostiumų sukurti prireikė 17 tonų audinių.
Animacinė juosta visai šeimai „Balerina“ įkvėps ne tik šokti. Tuo yra tikra ir savo balsą vienai iš filmo veikėjų paskolinusi 14-metė Maddie Ziegler. Mergaitė išgarsėjo 2014-aisiais, kuomet pasirodė atlikėjos Sia dainos „Chandelier“ vaizdo klipe, o vėliau ir kituose šios dainininkės vaizdo įrašuose. Juos vien „YouTube“ pamatė milijardai žmonių visame pasaulyje. Dabar įspūdingai šokanti Maddie didžiulius pinigus uždirba dar ir iš reklamų bei aktorystės. Tai – tikra sėkmės istorija. Panašią stebuklingą istoriją pasakos ir filmas „Balerina“.
Gražiausios metų šventės nuolat dovanoja stebuklus, o prie jų gali prisidėti kiekvienas. Prekybos ir pramogų centre įsikūręs kino teatras „Multikino“ siūlo ne tik patiems švęsti, bet ir pasirūpinti, kad šventes pajustų vargingiau gyvenantys vaikai. Čia vyksta ypatinga akcija – perkant bilietą į bet kurį filmą, už papildomus tris eurus galima įsigyti ir specialų „gerumo bilietą“. Visi šie gerumo bilietai keliaus į Vilniaus miesto vaikų dienos centrus, o jau sausio mėnesį čia besilankantys mažieji geraširdžių dėka galės išvysti lietuviškai dubliuotą animacinį filmą visai šeimai „Balerina“.
„Robert Kalinkin“ mados namų „Cruise“ kolekcijos nuotraukos – šmaikščios kelionės po tolimas, magiškas ir egzotiškas vietas – ir nesvarbu, kad tik mintyse. Trapi, švelni šokėja ir didžiulis ją lydintis paukštis – ši pora skamba tarsi iš pasakos. Tačiau žinomai balerinai Simonai Paciukonytei įsikūnijimas į vaidmenis bei darbas prieš kameras nėra naujiena, tad ir naująjį partnerį ji priėmė kaip savą
Laikas.lt
Kalbino Ingrida Bačelytė
Antradienį Nacionaliniame dramos teatre bus rodomas legendinis Andželikos Cholinos spektaklis „Moterų dainos”.
Spektaklyje nuo pat pradžių šokanti baleto artistė Aušra Gineitytė šįkart sušoks paskutinį kartą. Kaip menininkė jaučiasi prieš palikdama sceną ir kokia buvo jos karjeros pradžia?
Esate pirmoji balerina Lietuvos istorijoje, scenoje išbuvusi 32 metus. Kokia buvo jūsų kaip balerinos pradžia?
Kaip ir daugumos baleto artistų, mano kelias prasidėjo M.K. Čiurlionio meno mokykloje. Į ją stoti man pasiūlė legendinė balerina, pedagogė Marija Juozapaitytė, pas kurią tuo metu mokiausi šokti. O apskritai, šokti mane paskatino mano šviesaus atminimo dėdės Adomo Gineičio šeima.
Pažvelgus atgal, kokie jums buvo visi tie metai?
Gražūs ir įvairūs, tikrai yra ką prisiminti. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre prašokau 21 metus, po to dar 11 metų šokau vien tik A. Cholinos spektakliuose.
Kokie vaidmenys jums artimiausi?
Savo karjerą pradėjau nuo Alyvų fėjos vaidmens balete „Miegančioji gražuolė”, vėliau sekė soliniai vaidmenys „Don Kichote”, „Gulbių ežere”, „Žizel”, „Spragtukas”, kt. – net neišskirčiau artimiausio vaidmens. Ypač mėgau charakterinus vaidmenis ir šokius. Man svarbu ne tik atlikti choreografiją – didelį dėmesį kreipiu į artistinę išraišką. Visada patikdavo per šokį išreikšti sudėtingą dramatinį vaidmenį, pasireikšti ne tik kaip šokėja, bet ir kaip aktorė. Gyvenime aš atrodau rami, tačiau scenoje mėgstu ryškias, dramos pilnas asmenybes.
Kokie susitikimai jums buvo lemtingi ar lyg šiol atrodo ypatingi?
Man labai daug davė viena pirmųjų mano mokytojų, Leokadija Dumšaitienė – ji mane skatino, auklėjo, ugdė ir išmokė visko, ko reikia būsimai šokėjai. Vėliau, jau LNOB teatre, mano repetitorė buvo Lidija Šulga, kuri ruošė dauguma mano solinių vaidmenų. Labai svarbus susitikimas su Jurijumi Smoriginu – vaidmenys jo pastatymuose buvo žingsnis į šiuolaikinį baletą. Didžiulis džiaugsmas buvo sutikti Anželiką Choliną – ji turi talentą kiekvieną vaidmenį, choreografiją pritaikyti konkrečiam artistui. Jos dėka nepatyriau skausmingo perėjimo, scenos trūkumo – išėjusi iš LNOBT, šokau jos spektakliuose.
Anželika Cholina pasakoja, kad jūs buvote viena iš nedaugelio, patikėjusi ja kaip kūrėja jos karjeros pradžioje, šokote daugelyje jos spektaklių: „Medėjoje”, „Carmen”, „Meilė”, kt. Ką jūs galėtumėte pasakyti apie jūsų bendradarbiavimą?
Baletas „Medėja” buvo Anželikos diplominis darbas, iš pradžių aš ten turėjau mažesnį vaidmenį. Bet Medėja man pasirodė labai įdomi, sėdėdavau ir stebėdavau kiekvieną repeticiją. Kartą baleto artistas V. Chlebinskas atsisuko ir pasakė man: „Taigi tu nori šokti šį vaidmenį”…Tapau Medėja. Nuo tada nebeišsiskyrėme su A. Cholina. Jos spektakliuose susidūriau su dramos artistais – jie privertė savaip pasitempti, kitaip pažvelgti į choreografinę išraišką, dramaturgiją.
Balerinos amžiaus cenzas – apie 20 metų, klasikinis baletas – jaunų žmonių menas. O A. Cholinos šokis – kitoks, jis prailgina šokėjo gyvenimą. Labai gerbiu ją už jos talentą ir meilę, pagarbą artistams.
Už vaidmenį „Moterų dainose” buvote nominuota Šv. Kristoforui. Kuo ypatingas šis vaidmuo?
Po „Moterų dainų” premjeros netikėtai man pačiai sulaukiau labai gerų atsiliepimų, nominavimas Šv. Kristoforui buvo didžiulė staigmena. Šiame spektaklyje mano moteris išsiskiria iš kitų savo dramatiškumu, tam itin padėjo ir Juozo Statkevičiaus kurta kareiviška apranga. Mirties – netekties šokiu turėjau išreikšti, ko gyvenime nesu patyrusi. Atrodo, vaidmuo nedidelis, tačiau man labai svarbus ir įpareigojantis. Jį turi išgyventi, išjausti, iškapstyti iš savęs tikrą emociją.
Šį vaidmenį paskutinį kartą sušoksite Kovo 13d. Nacionaliniame dramos teatre, vėliau jį „perduosite” baleto artistei Beatai Molytei. Kokių patarimų jai galite duoti?
Beata Molytė man – labai įdomi šokėja, labai graži savo gilumu, emocionalumu, fiziniais duomenimis. Patarčiau jai nebijoti naudoti savo emociją, nesibaiminti eksperimentų, nestovėti vietoje – kurti ir nieko nebijoti, nes jos potencialas didžiulis.
A. Cholina taip pat pasakojo, kad jūs esate tikras teatro žmogus ir iš tiesų mylite sceną. Kokių jausmų kupina ją paliekate?
Nuo pat mažens labai mėgau šokį, scena man yra labai svarbi. Ėjimas į ją man visada buvo didžiulė atsakomybė. Man sekėsi su partneriais, kolegomis, laikau savo karjerą sėkminga. Niekada nebuvau klasikinio baleto primadona, bet mano vaidmenys – ir pagrindiniai, ir antraeiliai – man buvo labai svarbūs.
Nemėgstu apie save daug kalbėti, bet scenoje papasakojau daugybę įvairių dalykų. Dabar dirbu su mokiniais, toliau gilinuosi į šokį per jaunimą. Nejaučiu sunkumo – nors visko padaryt neįmanoma, pasakiau daug dalykų, kuriuos norėjau pasakyt. Scenos aš nepalieku, nes ji nepalieka manęs…
Jau kitą savaitgalį Lietuvos kino teatruose įvyks ypatinga premjera, kuri sudomins visus, neabejingus šokiams bei muzikai – „Šokis svajonės ritmu“. Filmo kūrėjai neabejoja, kad juosta paliks įspūdį visiems tokių kino hitų, kaip „Šokis svajonės ritmu“ gerbėjams ir ras vietą klasikinio šokio mylėtojų būtinų pamatyti filmų sąraše, mat pagrindinį, šokėjos Rubės vaidmenį, muzikinėje dramoje atlieka garsi JAV balerina Keenan Kampa.
Žodžius „vasara“ ir „laisvė“, atėjus šiltajam sezonui, drąsiai galima laikyti sinonimais. Laiko, skirto veidrodžiui, nėra, nes saulė vilioja lauko pramogoms. Tačiau, tai ne priežastis atrodyti nestilingai. Štai keletas plaukų idėjų, praversiančių karštaisiais mėnesiais.
Prancūzų fotografas Ludovicas Florentas sukūrė nuotraukų seriją, kurią pavadino „Meteorologinės dulkės“ („Stardust“). Savo nuotraukose jis įamžino balerinas, kurių šokių judesius lydi šuorai dulkių. Žinoma, iš tikro tai miltai, padedantys šokėjoms sukurti sparnų, širdies formas ir tiesiog suteikiantys fotografijai lengvumo, laisvės, judesio efektą.
Metų muzikos iniciatyva „LRT Opus Ore“ turi naują video – lapkričio pabaigoje sostinės menų fabrike „Loftas“ įvykusio anšlaginio gimtadienio koncerto įrašą. Čia vienoje scenoje tilpo ir savo pasirodymus surengė net penkioliką esamų ir būsimų geriausių, vasaros festivaliams būtiniausių bei daug dėmesio vertų jaunosios kartos grupių.
Alantės Kavaitės režisuojamo pilno metro lietuviško filmo „Sangailė“ gamyba persirito į antrąją pusę. Rugpjūčio saulės kaitroje sėkmingai užbaigus scenas šalia žaliuojančio Vilkokšnio ežero, filmo kūrybinės grupės laukė radikalūs pokyčiai – naktinės pamainos ant Elektrėnų marių kranto, kitapus romantiškai vaiduokliškų Elektrėnų šiluminės elektrinės kaminų.