Search Results for: "autorinės teisės"
Hitlerio 1924 metais parašytas manifestas „Mano kova“ („Mein Kampf“) labai ilgai buvo pasiekiamas nebent internetu arba randamas senuose leidimuose. Po Antrojo pasaulinio karo šios knygos autorines teises turinti Bavarija nenorėjo knygos pakartotinai spausdinti, tačiau mistika, apgaubusi šią knygą, pagaliau bus nutraukta ir Miuncheno istorijos institutas paskelbė iš naujo išleidžiąs „Mano kova“ leidimą – pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Trečiadienį, sausio 18 dieną, tokie internetiniai tinklalapiai kaip „Wikipedia“, „Reddit“, „Mozzila“ nusprendė atsijungti nuo pasaulinio tinklo ir taip išreikšti protestą prieš planuojama JAV įstatymą, kuris, jų manymu įgalintų interneto cenzūrą. Internetinės svetainės bus „išjungtos“ vienai dienai.
Diskusijų internete apie SOPA jau pilna. Interneto erdvių kūrėjai ir vartotojai baiminasi, kad naujasis įstatymas leis mažai valdininkų grupelei „valdyti“ interneto turinį. Nors oficialiai skelbiama, kad šis reglamentas kovos prieš piratavimą ir padės ginti autorines teises, vis dėlto daugelis nerimauja, ar tai nebus cenzūros įrankis.
Pasirodo, kad prie pasaulinių internetinių tinklalapių „tylos“ streiko, žada prisijungti ir lietuviai.
Žianiatinklio kleckas.lt autorius rašo, kad trečiadienį „Buržujaus rašinėliai neveiks“. Autorius taip pat ragina prie JAV liečiančio įstatymo protesto prisijungti ir lietuvius.
Vaikų herojus meškiukas Mikė Pūkuotukas (Winnie-the-Pooh) birželį švenčia didžiulę sukaktį – 90 metų. Gimė jis 1921 m. birželį, ir pradžioje tebuvo vienas iš „Farnell“ fabrike Vakarų Londone pagamintų „Alpha Bear“ meškinų.
„Meškino enciklopedija“ (The Teddy Bear Encyclopedia) skelbia, kad šio žaislo pasirodymas ir davė akstiną Mikės Pūkuotuko istorijos atsiradimui. Vieną pliušinį meškiuką būsimos knygos vaikams autoriaus Alano Alexanderio Milne žmona Daphne nupirko sūnui Christopheriui Robinui. Tai buvo dovana pirmojo gimtadienio proga. Vėliau vaikas tapo knygos personažu – berniuku Christopheriu, skelbia „The Daily Mail“.
1924 metais vasarį meškinas pirmąkart pasirodė kaip „Teddy Bear“ humoro ir satyrų žurnale „Punch“ arba „London Charivari“.
1925 metais rašytojo šeima persikėlė į vasarnamį Cotchford ūkyje prie Ashdowno girios (Pietryčių Anglija, Rytų Sasekso grafystė). Čia Christopherio tėvas pradėjo stebėti ir aprašinėti berniuko žaidimus su meškiuku. Lietuviškame knygos variante Christopheris „perkrikštytas“ į Jonuką.
Tų pačių metų Kūčių išvakarėse Londono laikraštis „Evening News“ išspausdino istoriją „Bloga bičių rūšis“. Pirmoji „Meškiuko mažomis smegenėlėmis“ knyga išleista 1926 metais spalio 14 d. Ją iliustravo Ernestas Howardas Shepardas, tas pats, kuris paveikslėliais papuošė Kennetho Grahame knygą „Vėjas gluosniuose“ (The Wind in the Willows).
Pirmuosius 9 gyvenimo metus Mikė buvo pastovus berniuko kompanionas. Prie jų netruko prisijungti ir kiti personažai – Paršelis, asiliukas Nulėpausis, kengūra Kenga ir kengūriukas Riukas.
1947 metais prasidėjo knygos kelionė po Jungtines Valstijas, o 1961-aisiais Daphne 1956 metais mirusio vyro autorines teises perdavė animacinių ir nuotaikingų filmų kūrėjui „Walt Disney“. Pūkuotukas tapo pasauline žvaigžde – sublizgėjo animaciniame seriale ir didžiuosiuose ekranuose, tačiau suaugęs Christopheris nepakentė nei filmų kūrėjo, nei Mikės Pūkuotuko – viskas, ką jo tėvas sukūrė, jam nesuteikė jokios „matomos“ naudos.
Keletas faktų
Niurzgėti galintį meškiuką rašytojo sūnus Christopheris Robinas gavo pirmojo gimtadienio proga.
Pirmiausia meškinas šeimoje vadintas Ponu meškinu Edvardu (Mr. Edward Bear). Vėliau rašytojas A. A. Milnas Londono zoologijos sode su jau ketverių sulaukusiu sūnumi pamatė meškiuką vardu Vinis (Winnie). Tėvui vien „Winnie“ skambėjo nekaip, o su pridėtu „Pooh“ – daug mieliau,
„Winnie“ – tai trumpinys lokio vardu „Vinipegas“. Šis Londono zoologijos sodo augintinis Pirmo Pasaulinio karo metais buvo Kanados kariuomenės Vinipego pulko talismanas. Vinis nugaišo 1934 m.
Iliustratoriui E.H. Shepardas pozavo ne rašytojo sūnaus Pūkuotukas, o jo vaiko meškinas vardu Growleris.
Paršelis, Nulėpausis, Kanga, Riukas, Pelėda, Triušis ir Tigras – 1920-1928 m. sūnui Ch. Robinui dovanoti žaislai. Jaunuolis netruko užaugti, tad paskutinėje Milno knygoje „Trobelė Pūkuotynėje“ Jonukas atsisveikina su Pūkuotuku.
A. A. Milno rašytame originale Kanga buvo „jis“, tačiau vėliau tapo vienintele knygoje dailiosios lyties atstove.
Mikė Pūkuotukas jau išverstas į daugiau nei 46 kalbas, tarp kurių lotynų, esperanto, mongolų ir fryzų.
Pirmasis nuo tilto pagaliukus mėtė rašytojo sūnus, o vėliau šis žaidimas virto „Pūkuotuko lazdelėmis“. Tikslas – tavo pagaliukas turi pirmas kirsti numatytą finišo liniją.
„Pūkuotuko lazdelių“ lenktynės vyksta Oksfordšyre. Šiemet jose dalyvavo virš 500 varžovų, o nugalėjo devynmetė Saffron Sollitt iš Valingfordo.
Rašytojo sūnų augino auklė, tėvus jis 3 kartus per dieną, tačiau vos kelias akimirkas.
Pūkuotuko istorijas mėgo ir princesė, dar tik būsimoji karalienė Elžbieta.
Daugelį metų vietiniai Hartfieldo gyventojai priešiškai sutikdavo Pūkuotuko turistus, tačiau šiandien žemėlapiuose jau pateikiama visa jiems reikalinga informacija.
Cotchfordo ūkį vėliau įsigijo „Rolling Stones“ gitaristas Brianas Jonesas. 1969 m. jis paskendo baseine.
Po turne po JAV 1947 m. Pūkuotukas, Paršelis, Nulėpausis, Tigras ir Kanga „keliavo“ 2 kartus.
1969 m. penketukas dalyvavo E.H Shepardo 90-mečiui surengtoje piešinių parodoje, o 1976 m. kartu minėjo 50-ąją Mikės Pūkuotuko gimtadienį.
1987 m. rugsėjį jie visam laikui atkeliavo į Niujorko Viešąją biblioteką, kur juos kasmet pamato apie 750 tūkstančių lankytojų.
Niujorko meru būdamas Rudolphas Giulianis atsitraukė nuo įtempto grafiko ir aplankė šiuos „gyvūnus“ bei prisiekė „kažko imsiantis“, kad sulaikytų šiuos žaislus Amerikos Žemėje.
„Forbes“ žurnalo duomenimis, Mikę Pūkuotuką pagal populiarumą yra pralenkęs tik Peliukas Mikis.
Nuo 8-ojo dešimtmečio Pūkuotuką spėjo įgarsinti Sterlingas Holloway, Halas Smithas ir Jimas Cummingsas.
Pūkuotukas – šventasis žaislinių meškiukų globėjas.
Pagrindinis Baracko Obamos patarėjas Richardas Danzigas JAV užsienio ir prieš terorizmą nukreiptą politiką kadaise yra siūlęs formuoti pagal Mikės Pūkuotuko scenarijų: „Jei tai jums sukelia per daug skausmo, išbandykite kažką kita“.
Vietos, susijusios su Mike Pūkuotuku ir jo draugais: Šimtamylė giria, Iškylų vieta, Medaus medis, Galvojimo kampelis, Susirinkimų vieta (čia sprendžiamas Labai Svarbus Dalykas), Gūdusis miškas, Pelėdos buveinė, Didieji akmenys, Triušio butas, Kengos namelis, Niūrus ir drėgnas Nulėpausio kampelis, Šešios pušys ir Pūkuotuko namelis.
Mikės Pūkuotuko istorijos: „Pūkuotuko kaimynystė“, „Naujoji Riuko auklė“, „Pietų miegas“, „Geriausia uodega“, „Filmo enciklopedija“, „Pelėdos kabinete“, „Tigro perkraustymas“, „Kaip Pūkuotukas sveikino žiemą“, „Kantrybės, Pūkuotuk“, „Prasta nuotaika“, „Mikės Pūkuotuko pasaulis“, „Metų laikai su Mike Pūkuotuku“.
Laikas.lt
Nuotraukos: Laikas.lt „The Daily Mail“ arch., Wikipedia.org, Squidoo.com
Istorijų ir vietų, kur tinka jas pasakoti, būna įvairių. Naktis palapinėje ir „siaubiakiškos“ pasakos apie šaltas rankas ir išplėštas širdis, būtinai pasibaigiančios klyksmais. Širdį draskančios istorijos apie prarastą meilę traukinio restorane ar lėktuve, kuomet kaip tik ir atrandi naują meilę ir būsimos istorijos veikėją. Jos būna trumpos kaip anekdotas arba begalinės kaip Šachrazados pasakos.
Istorijos mus turtina, jos padeda aptvarkyti ar surikiuoti savo gyvenimą, istorijos net maitina – jų pasakotojai Lotynų Amerikoje uždirba daugiau už teatro aktorius. Mes dar neturime tokios tradicijos, bet nereiškia, kad nepasakojame savo istorijų.
Todėl Menų spaustuvė kultūrinės nemigos naktį – Kultūros naktį – rengia pirmąjį „Istorijų iš rūsio“ vakarą. Jis įvyks birželio 18 d. Menų spaustuvės rūsyje nuo 21 valandos. Mes netikime, kad jūs neturite gerų istorijų, ištikusių jus gyvenime ar sapnuose, sugalvotų ar parašytų draugams elektroniniais laiškais, interneto bloguose ar „feisbuke“.
Kodėl to nepapasakojus gyvai? Negi manote, kad tai nebus įdomu? Gera istorija nebūtinai turi būti išleista solidžia knyga, atspausdinta žurnale ar gavusi kūrybinį prizą. Gera istorija iš tiesų skirta pasidalinti su kitais savo (sugalvotais) džiaugsmais ar skausmu.
O ar istorija sudomins kitus – nuspręs patys klausytojai. Tai bus interaktyvi akcija: kiekvienas dalyvis turės papasakoti savo istoriją per 5 minutes. Po 3 minučių žiūrovai galės balsuoti, ar ją tęsti toliau. Pagal žiūrovų reakciją išrinksime ir įdomiausią istoriją.
Konkurso nugalėtojas gaus Menų spaustuvės prizą – kvietimus į naujojo sezono renginius, taip pat ir į rugpjūčio pabaigoje vyksiantį Naujojo cirko savaitgalį. Vėlesnės pasekmės yra nenuspėjamos – ar tai bus kvietimas rašyti scenarijų Steveno Spielbergo (na gerai, Woody Alleno) filmui, ar tobulinti jį kaip pjesę Londono „Royal Court“ teatre.
Norintieji papasakoti savo istorijas prašomi užsiregistruoti el.paštu [email protected] ir atsiųsti trumpą savo istorijos aprašą su vardu ir pavarde: tai reikalinga kaip dokumentas, saugantis pasakotojo autorines teises nuo Holivudo agentų bei visų Lietuvos teatrų piratų. Jei agentai jums nerūpi – pakanka parašyti tik vardą ir pavardę. Neribojamas nei amžius, nei lytis, nei išsilavinimas.
Registracija vyksta iki birželio 16 d.
Nebūkite egoistai – pasidalykite savo istorijomis su kitais!
Menų spaustuvė bus atvira visą Kultūros naktį nuo 19 valandos – be istorijų pasakojimo konkurso, čia bus rodomi teatro ir šokio spektakliai („Sparnuotasis Matas“, „Šventė“), kieme, likus valandai iki vidurnakčio, pamatysite muzikinio audio vizualinio spektaklio „Mano miestas“ premjerą, naują dieną taip pat kieme pradės Benas Šarka su judesio spektakliu „Skylės ir dulkės“. Šiuolaikinio šokio mėgėjai žiūrės specialiai sudarytą spektaklio vaizdo įrašų programą, Vidas Bareikis surengs solinį koncertą „Klounai irgi kartais verkia“. Beje: į šį kamerinį renginį būtina registracija el. paštu [email protected].
Vyras, kuris darė žymiąją Mike`o Tysono veidą puošiančią tatuiruotę padavė į teismą komedijos „Pagirios Tailande“ kūrėjus, kompaniją „Warner Bros.“, nes jau gegužės 27-ąją pasirodysiančiame filme Edo Helmso personažas vaizduojamas po audringo vakarėlio atsibundantis su tokia pačia tatuiruote. S.Victoras Whitmillas, kuris už savo darbus įvertintas ne vienu apdovanojimu, mano, kad jo kūrinys yra „viena labiausiai visame pasaulyje atpažįstamų tatuiruočių“, todėl teismo prašo uždrausti komedijos pasirodymą kino teatruose.
„Kai S.V. Whitmillas padarė M.Tysono tatuiruotę, sportininkas sutiko, kad visos jos autorinės teisės priklausys meistrui. Kompanija „Warner Bros.“ niekuomet nebuvo susisiekusi su autoriumi ir neprašė jo leidimo panaudoti meno kūrinį filme, jie tiesiog originalų darbą pasisavino ir juo papuošė aktorių. Tai yra grubus autorinių teisių pažeidimas“, – teigiame skunde, pateiktame teismui. Kartu su juo menininkas pateikė ir tatuiruotės autorinių teisių registracijos pažymėjimą bei M.Tysono parašu patvirtintą sutikimą visas teises į tatuiruotę atiduoti jos kūrėjui.
„Warner Bros.“ kol kas atsisako komentuoti šį ieškinį.
Teisininkų nuomone, tai labai įdomus skundas, kadangi autorinių teisių privaloma paisyti, nesvarbu, ar piešinys nupieštas ant drobės, ar ant buvusio sunkiasvorio bokso čempiono veido. Tatuiruotės tikrai labai panašios, o ir kvaileliui aišku, jog filme „Pagirios Tailande“ tatuiruotė yra aiški užuomina į M. Tysoną, kuris suvaidino pirmojoje komedijos dalyje „Pagirios Las Vegase“.
Todėl „Warner Bros.“ teisininkams gali būti labai sudėtinga įrodyti, jog tatuiruotė ant E. Helmso veido filme yra originali ir atsiranda be jokios priežasties. Teisės žinovai, kuriuos šiuo klausimu apklausė „Reuters“, teigė, jog kone vienintelė išeitis atmesti skundą yra traktuoti filmą kaip parodiją.
Tačiau kompanijai baisiausia turėtų būti tatuiruočių meistro reikalavimas išvis sustabdyti filmo pasirodymą kino teatruose, taip pat iš interneto pašalinti komedijos anonsus.
Kol teismas nagrinės ieškinį, siūlome filmo anonse pažiūrėti, kaip atrodo nuplagijuota M.Tysono tatuiruotė:
Kovo mėnesį vykusiame „Kino pavasaryje“ buvo pristatytas filmas „Knygnešys“. Dabar jis nemokamai platinamas internetu, tad kiekvienas norintis filmą gali parsisiųsti iš oficialaus filmo puslapio arba iš lietuviškų „torrent‘ų“ svetainių.
„Filmo platinimo formatą pasirinkome ne atsitiktinai. Dabar kyla daug diskusijų apie informacijos sklaidą, autorines teises, taip pat ir apie lietuvybės išsaugojimą. Ypač užsienyje, emigrantų bendrijose. Todėl mums svarbu, kad filmą galėtų pamatyti visi norintys, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos ar finansinių galimybių, filmą taip pat sieksime išplatinti ir visose Lietuvos mokyklose“, – pasakoja režisierius Jonas Trukanas.
Spalvingas XIX a. Lietuvos kaimo gyvenimas, humoras, nuotykiai, pavojai ir sunkūs pasirinkimai, tai – tik menka dalelė to, su kuo susiduria plevėsa Jurgis, susipažinęs su knygnešiu Mažvydu.
Kino festivalyje „Kino pavasaris“ „Knygnešys“ laimėjo žiūrovų simpatijų prizą.
Filmą galima pažiūrėti ir parsisiųsti iš www.filmasknygnesys.lt
Filmo anonsas http://vimeo.com/19164722
Dar 2016-ųjų vasarą didžiausiems šalies interneto teikėjams buvo įteiktas Asociacijos LATGA ieškinys, kuriame reikalaujama panaikinti prieigą prie piratinės svetainės „Linkomanija.net“. Bylos procesas vis dar tęsiasi, o Asociacijai LATGA byloje atstovaujantį patyrusį advokatą Andrių Iškauską labiausiai stebina atsakovų teiginiai, kad esą „Linkomanija.net“ nepažeidžia autorių teisių ir nedaro jokios žalos autoriams. Tokių, švelniai tariant, keistų argumentų nesupranta ir žinomi Lietuvos muzikos bei filmų kūrėjai.
Festivalyje „In Latino 2014“ viešinti aktorė ir Kolumbijos audiovizualinių menų festivalio FIDAAC ambasadorė Maria Cecilia Sanchez šildant rudeniškai saulei sutiko pasikalbėti apie aktorystės kelią, Kolumbijos kino industriją ir šalies piratus.
Nobelio literatūros premijos laureatas Gabrielis Garcia Marquezas tikėjo žiniuone, kuri sutikusi garsųjį Kolumbijos rašytoją pakuždėdavo, kas nutiks jam rytoj. Burtai, prietarai, užkalbėjimai – neatsiejama Lotynų Amerikos dalis. Tai ir įkvėpė 9-ąjį festivalį „In Latino“ savo šūkiu pasirinkti raginimą „Kuždėk“. Šiandien pristatytoje programoje paaiškėjo, apie ką bus kuždamasi spalio 9–16 dienomis vyksiančiame renginyje.
„Dešimtmečiais nieko panašaus nebuvo kurta Lietuvoje. Didžiausias ir įspūdingiausias projektas, kuriame teko dalyvauti“, – sako Mantas Jankavičius, repetuojantis pagrindinį vyro vaidmenį lietuviškame miuzikle „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“. Gruodžio mėnesį jo premjera – didžiausiose šalies arenose. M. Jankavičius pasakoja, kad Žygimanto Augusto vaidmuo jo suvokimą apie miuziklus apvertė aukštyn kojom.