Search Results for: "automobilių sportas"
Greitį ir adrenaliną mėgstanti Dovilė Simonavičienė – drago trasose lenktyniauja trečius metus. Sportininkė vienareikšmiškai sutinka su mintimi, kad maloniausia automobilių sporte – pasiruošimo procesas, lenktynių eiga ir sėkmingai pasiektas finišas, apdovanojimai ir taurės – tik pridėtinė vertė. Dovilė sutiko prisidėti prie LASF iniciatyvos, kuria siekiama supažindinti visuomenę su žymiausiomis šalies lenktynininkėmis ir skatina moteris labiau pasitikėti savimi.
Povilas Bonkevičius ir Rokas Zarauskas – studentai, vadovaujantys Kauno technikos kolegijos (KTK) autoklubui. Jau 3 metus veikiantis klubas vienija automobilių sportą mylinčius studentus, kurie kartu tobulėja visose autosporto srityse ir siekia vis aukštesnių rezultatų. Studentai sutiko prisidėti prie LASF iniciatyvos, kuria norima paskatinti domėtis automobiliu sportu bei pristatyti jaunąją sportininkų kartą, ir trumpai papasakojo KTK autoklubo istoriją.
Neseniai savo 20-ąjį gimtadienį atšventęs lenktynininkas Kasparas Navickas jau dabar galėtų pasigirti dideliais pasiekimais ralio-kroso trasose. Šį sezoną lietuvis FIA Europos automobilių ralio-kroso čempionate iškovojo bronzos medalį. Kasparas sutiko prisidėti prie LASF iniciatyvos, kuria siekiama paskatinti domėtis automobilių sportu, ir papasakojo savo istoriją. Kaip pats teigia, automobilių sportas padeda ugdyti geriausias žmogiškas savybes ir augti kaip asmenybei.
Lietuviai tradiciškai atostogų kryptims linkę rinktis tokias šalis kaip Egiptas, Ispanijos salos ar Turkija. Tačiau kol vieni svarsto, kuriam paplūdimyje šildysis, kiti renkasi aktyvias ir ne dažnai lietuvių lankomas vietas. Nuotraukos, kaip iš atvirukų, įspūdingi kraštovaizdžiai, ramybė, geros emocijos ir linksmi nutikimai, kuomet estai neatpažįsta lietuvių – tokiais prisiminimais dalinasi aktyvaus poilsio propaguotojas Laimontas Rakauskas, kuris su savo žmona Daiva leidosi į kelionę dviračiais po Alandų salyną (Suomija). Ar tikrai reikia daug pinigų tokiai kelionei? Kaip galima sutaupyti ir kokius dar patarimus verta išgirsti išsiruošus į tokią kelionę dviračiais? Apie tai ir dar daugiau pokalbyje su p. Laimontu, prekės ženklo „Idėjos sportui“ kūrėju.
Didėjantis kūno svoris, kamuojančios stuburo problemos, galvos, juosmens, pečių juostos dalių skausmai, pradėjusios tirpti rankos, spengimas ausyse – tokios nemalonios prognozės gresia sėdimą darbą dirbantiems ir nesportuojantiems žmonėms.
„Automobilis – ne prabanga, o transporto priemonė“, ‒ teigė Ilfo ir Petrovo personažas dar tais laikais, kai nebuvo spūsčių, o paskyros senam žiguliukui tekdavo laukti metų metus.
Šiandien Europos Sąjungoje net 75 proc. gyventojų gyvena miestuose, kurie nuo automobilių srauto baigia uždusti. Todėl vienas iš pagrindinių politikų ir mokslininkų uždavinių – rasti būdus, kaip gerinti energijos vartojimo efektyvumą, mažinti teršalų išmetimą ir priklausomybę nuo naftos. Neatsitiktinai vis didesnis dėmesys skiriamas alternatyvioms transporto priemonėms, kurios neteršia aplinkos. Kita vertus, alternatyvių transporto priemonių atsiradimą skatina ir laikmetis bei nauji mokslo laimėjimai.
„Puma“ – elektromobilis ant dviejų ratų
Ant bankroto ribos balansuojanti kompanija „General Motors“ ir „Segway“ sukūrė dviejų ratų automobilį „Puma“ – miesto ateities transporto prototipą. Dvivietis elektromobilis nedidelis, lengvas, saugus, greitas, neteršia aplinkos. O svarbiausia – itin patogus manevruoti sausakimšose didelių miestų gatvėse. Gamintojai žada, kad šis automobilis bus tris kartus pigesnis nei įprastiniai automobiliai. 150 kg sveriantis „Puma“ pasiekia 56 km/val. greitį, vienu elemento įkrovimu nuvažiuoja apie 50 km. Kompanijos „General Motors“ posūkio nuo milžiniškų visureigių link nedidelių automobilių niekas nelaukė. Veikiausiai tai konkurentų iš Japonijos nuopelnas. Pastarieji jau kuris laikas didelį dėmesį skiria mažiems ekonomiškiems automobiliams, kuriuos pirkėjai gerai vertina ir noriai perka. Viena svarbiausių elektromobilio „Puma“ savybių – dinamiškas stabilumas. Automobilis puikiai balansuoja ant dviejų ratų ir sugeba apsisukti vietoje.
25-erių metų lenktyninkė Aušra tikrai nebijo frazės „boba už vairo – nelaimė už kampo“. Ji jau laukia savo trečiojo Lietuvos ralio sezono, kai galės vėl išmėginti jėgas trasoje su kitais lenktyninkais ir tiki, kad vieną dieną šis hobis taps gerai apmokamu darbu.
Nuo Pirmojo iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvos sportininkai varžydavosi šalies viduje. Dažniausi priešininkai už šalies ribų – Baltijos šalys, su kuriomis palaikyti glaudūs tarpvalstybiniai santykiai.
Po Pirmojo pasaulinio karo nepriklausomybę paskelbusioje Lietuvoje porto nebuvo. Reikėjo mokytojų, kurie užaugintų naują šalies sportininkų kartą. Reikėjo ir mecenatų, valstybės paramos. Nebuvo nei stadionų, nei baseinų, nei kitų sporto propagavimui tinkamų vietų.