Search Results for: "anglų kalbos kursai"
Paklausius aplinkinių nuomonės apie užsienio kalbų mokėjimą atrodo, kad anglų kalba Lietuvoje yra reikalingiausia. Tačiau dažniausiai angliškai kalba tik jaunimas, kurio anglų kalbos žinios ne visada pačios geriausios. Bendrojo lavinimo mokyklos neretai skiria daugiau dėmesio teorinėms kalbos žinioms, o praktiniai gebėjimai, t.y. kalbėjimo ar rašymo įgūdžiai, lieka antraeilai. Aukštosios mokyklos anglų kalbos tobulinimui skiria nedaug laiko – vienerius arba pusantrų metų, o ir žmonių skaičius, baigiančių aukštąsias mokyklas, kasmet mažėja. Anglų kalbos poreikis ypač didėja Lietuvos darbo rinkoje. Nors vis dar įmanoma susirasti darbą nemokant užsienio kalbos, dažnai darbo skelbimuose darbdaviai reikalauja puikių anglų kalbos žinių, ypač aukštos kvalifikacijos arba paslaugų srities darbuose. Todėl, norintys geriau išmokti bendrauti angliškai, ieško būdų kaip išmokti ar patobulinti savo anglų kalbą.
Žymiausio XX a. kalbos, logikos ir vaizduotės filosofo Ludwigo Wittgensteino knygoje „Kultūra ir vertė“ chronologiškai pateiktos jo 1914–1951 metais rašyto dienoraščio pastabos apie filosofijos, religijos, kultūros ir meno prigimtį.
Globalėjant pasauliui didėja poreikis mokytis užsienio kalbų. Kalbėti angliškai šiandien – savaime suprantamas dalykas. O kaip lietuvių kalba? Kalbėdami gimtąja kalba net nesusimąstome, ar sunku ją išmokti užsieniečiui? Ar įmanoma išmokti kalbėti viena seniausių išlikusių indoeuropiečių kalbų per vienerius metus?
Baigiant mokslus ar studijas Lietuvoje, aktualūs ir vis dažniau girdimi klausimai: kokiame universitete toliau studijuoti, kokį užsienio universitetą rinktis… Norėdami palengvinti jūsų apsisprendimą, pateikiame universitetų užsienyje reitingą. Taip pat pateikiame svarbius faktus apie studijų užsienyje galimybes, apie tai, ko reikia norint įstoti į užsienio universitetus, stojimų į užsienį žingsnius ir pan.
Gal ne visi sutiks, bet mano galva, asmenis profilis socialiniame tinkle – vieša erdvė. Ypač, kai tave seka 14 tūkstančių skaitytojų. Taip pat manau, kad esant viešu asmeniu reikia galvoti, ką sakai ir ką darai viešoje erdvėje. Rodyti pavyzdį vaikams ir jaunuoliams, taip sakant. Ir beraščiams kolūkiečiams, kuriuos taip geranoriškai šviečia A. Užkalnis. O kadangi (ne)gerbiamas autorius tai gana dažnai bando aplinkinių veidus į jūrą sukti, aš irgi bandysiu jo pėdomis sekti, savo sovietinio mąstymo atsikratyti. Intensyviai konspektuoju mokytojo pamokas ir su kitais dalinuosi – kad tik skaisčiau vakarų saulė Lietuvoje šviestų ir vėjai debesų nuo Rusijos pusės į mūsų padangę neneštų.
Sudarinėdama savo kelionės po Jungtines Amerikos valstijas maršrutą, labai apsidžiaugiau, kad turėjau galimybę įtraukti vieną vietą, kuri šiaip jau nėra nei labai turistinė, nei kažkuo labai įspūdinga. Pati nesu nei menininkė, nei hipė, bet širdyje labai prijaučianti įvairiems gyvenimo stiliams, todėl vieną dieną perskaičiusi straipsnelį apie Slab city pasakiau sau, kad jei turėsiu galimybę, būtinai čia apsilankysiu.
Trečioji norvegų kalbos pamokėlė „Jeg bor ikke i Litauen“ (pirmoji pamokėlė, antroji pamokėlė).
Ar galima jums visiškai naują užsienio kalbą išmokti mokantis SAVARANKIŠKAI? – Žinoma, kad TAIP. Jei neturite galimybės lankyti kursus ar samdyti mokytoją, jums tereikia tik tinkamos literatūros ir pasiryžimo mokytis nuosekliai ir sistemingai.
Baisiausia būna tada, kai susikaupi, pasiruoši mokytis naujos kalbos ir … bac! – per sunku ją įveikti. Kągi, tada tau telieka mokymąsi atidėti vėlesniam laikui ir taip visą gyvenimą. Noriu tave nudžiuginti, kadangi turiu daug patarimų, kurie padėtų lengviau išmokti daugiau kalbų.
Iš pradžių norėčiau pakalbėti apie tai, kodėl pažinoti daugiau nei vieną kalbą yra ne tik svarbu, o ir būtina. Šiais laikais yra neišvengiama mokėti kelias kalbas, kad gyvenime pasiektum geresnių rezultatų. Tarkim, išvažiavai verslo reikalais į kitą šalį, turinčią kitą kultūrą, papročius ir kalbą. Kad įvyktų sklandesnės derybos, privalai mokėti bent jų kalbą. Visai kitaip į tave žiūrės, kai pasisveikinsi jų gimtąja kalba. Jau visai kiti santykiai atsiranda. Kitas pavyzdys, kodėl, kai mėgiamas atlikėjas pasisveikina su publika mūsų gimtąja kalba, visi iš džiaugsmo klykia? Dabar matai, kaip lengva paveikti žmones tuo, kas jiems artima.
Bene kiekvienas turi savo metodą. Vieni skaito knygas, kiti mokosi gramatikos. Goethe Instituto Kalbos skyriaus vadovė Nijolia Buinovskaja mokėsi skaitydama detektyvus. Kadangi šio žanro knygos Nijoliai labiausiai patinka, todėl greitai įveikdavo knygas įsimindama naujus žodžius. Nusprendžiau paimti interviu, nes manau, kad Nijolia tikrai turės ką tau patarti.
Mokytojai pataria skaityti knygas užsienio kalba, bet ką daryti, kai kitos pusės sakinio visiškai nesupranti?
Kai skaitai knygą, svarbu ieškoti ne žodžių, kurių nesupranti, o tokius, kuriuos supranti. Netgi yra toks metodas, kai mokytojas rodo tekstą ir liepia pabraukti visus žodžius, kuriuos moki. Mokyklose labai dažnai liepiama pabraukti žodžius, kurių nesupranti ir todėl mokiniai iš karto neigiamai nusiteikia visam šitam procesui. Todėl, kai ieškai suprantamų žodžių, pirmiausia, tas skaitymas yra lengvesnis, tu skaitai greičiau ir didesnis yra malonumas. Ir dar vienas dalykas, tuos žodžius, kuriuos moki, tu pasikartoji daug kartų ir todėl ta struktūra, žodžiai lieka galvoje, kas yra šimtą kartų geriau, negu tada, kai mokysies kiekvieno žodžio atskirai.
Nuo ko pradėti, kai nori išmokti naujos kalbos?
Reikia pradėti nuo motyvacijos, kodėl pradedi mokytis šios kalbos. Jeigu ji tau patinka ir planuoji mokytis savarankiškai, tai tikriausiai ji patinka dėl kažko: galbūt dainos sužavėjo, ar dar kas nors. Jeigu muzika – bandyk versti tas dainas tuo metu, kai dainuoji. Ir tarimas tada lavinasi ir struktūros užsifiksuoja atmintyje. Aš pati pakankamai skieptiškai žiūriu į žodyno ir gramatikos mokymasi. Tobulas variantas yra pagyventi toje šalyje, kurios kalba tave sužavėjo. Bet jeigu tokios galimybės nėra, reikia tą šalį susikūrti savo namuose: įrašais, dainomis, knygomis, filmais…
Ar įmanoma mokytis daugiau nei vieną kalbą vienu metu?
Vaikai sugeba, o suaugęs žmogus galbūt, nes kalbos jam jau šiek tiek maišosi. Poliglotai, kurie moka apie dešimt kalbų, įstengtų ir tris kalbas mokytis vienu metu. Bet tas, kuris moka ne daugiau nei tris kalbas, ketvirtą reikėtų mokytis tvarkingiau ir tik vieną. Viskas priklauso dar ir nuo tikslų. Galbūt užtektų išmokti tik mandagumo frazių.
Dešimtos klasės mokinių laukia svarbus apsisprendimas – kokią kalbą pasirinkti valstybiniam egzaminui laikyti. Kuri kalba, jūsų manymu, yra prestižesnė?
Geriausia rinktis pagal save, poreikius, pagal tai, kas teikia daugiau džiaugsmo. Stojant į aukštąją mokyklą didelio skirtumo nėra, kokią užsienio kalbą pasirinksi. Prestižas neturi užimti svarbiausios vietos pasirenkant kalbas. Geriau pasirinkti tą kalbą, kuri tau labiausiai patinka, o ne tą, kuri, tavo manymu, prestižesnė, bet išmokti jos nepavyksta.
Kaip keista, kad įvedus į naršyklės paieškos lauką “kaip lengviau išmokti naujos kalbos” matome tik reklamas su siūlomais kursais. Taip, kai kurie kursai yra iš tiesų geri. Kelis galiu parekomenduoti iš savo patirties. Tai būtų: www.kalba.lt ; www.gimnazita.lt ; www.elc.lt . Bet dažnai būna, jog žmogaus kišenė tiesiog neleidžia juose lankytis. Todėl labai gaila, kad turime mažai internetinių svetainių, kurios nemokamai leistų naudotis jų siūlomais kalbų kursais virtualiame gyvenime. Na o dabar parašysiu man žinomus metodus, kaip įsiminti daugiau žodžių, frazių, o ir gramatikos.
Dažnai būna sunku įsiminti sunkesnius, ar tiesiog paprastus, bet neįsimintinus žodžius. Yra toks įdomus metodas: sugalvoti kiekvienam žodžiui kokią nors trumpą pasaką. Kad būtų aiškiau, pavyzdžius rašysiu anglų kalba. Tarkim, žodis torment (kančia). Iš pradžių pakartok šitą žodį kelis kartus. Vėliau padalyk jį į dvi dalis: tor ir ment. ‘Tor’ bus tarkim – tortūros, o ‘ment’ – mentas (policininkas). Dabar telieka sugalvoti trumpą, nors ir banalią pasaką, kurią lengviau įsimintum. Aš sugalvojau tokią: Po didelių tortūrų mentas pavargo. Nieko baisaus, jeigu kokie nors žodžiai jums asocijuojasi su vulgarizmu, erotika. Juk niekam nepasakosite savo pasakų, o tokios pasakos daug lengviau užsiliks atmintyje.
Kitas būdas, kurį norėčiau parekomenduoti, pavadinau jį Kortelių magija. Paėmi A4 formato lapą, padalini jį į mažus lapelius. Iš vienos pusės užrašai nesuprantamus žodžius ta kalba, kurios mokaisi, iš kitos – savo gimtąja kalba žodžių reikšmes. Sumaišai ir mokaisi. Kuriuos žodžius jau įsiminei, atidėk į šalį.
Yra žmonių, kurie mokosi imituodami. Tai irgi geras būdas lengviau įsiminti naujus sakinius, kuriuos ateityje galima panaudoti bendravime ir ne tik. Šie sakiniai jau bus sudėliuoti taisyklingai. Taip, kaip gimtakalbiai kalba.
Todėl nenuvertink save. Griebk norą mokytis už ragų ir pirmyn! Laisvą laiką praleisk prasmingai – mokamasis naujos kalbos. Pamatysi, ateityje ji tikrai pravers. „Imkit mane ir skaitykit. Ir tatai skaitydami permanykit.“ – M. Mažvydas.
Justyna Vansovič
Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) trečio kurso studentas, vilnietis Mindaugas Statkus, iki tol, kol jo galvoje gimė idėja išvykti į saulėtąją Maltą, gyveno įprastą gyvenimą – darbas, namai, draugai, aktyvus ir pašėlęs laisvalaikis. Kas žino, kas atsitiko tąkart, kai galvoje apsigyveno mintis – gyvensiu ir studijuosiu Maltoje, mokysiuosi maltiečių kalbos, kas rytą maudysiuosi nenusakomo žydrumo jūroje, atrasiu kitokį save ir suprasiu, kad galiu daugiau nei maniau.
Jaunimogidas.lt siūlo susipažinti su ambicingu vaikinu, ne tik sau, bet ir savo aplinkos žmonėms įrodžiusiu, kad nieko nėra neįmanoma, jei labai to nori, o jei dar yra tas, kuris įkvepia ir skatina naujus atradimus – pasaulis pradeda suktis keliskart greičiau. Ir tada nelieka nieko kito – arba šokti į atvažiuojantį traukinį ir lėkti, negalvojant apie pasekmes, arba likti stovėti tame pačiame taške, kuriame nežinia kaip atsiradai ir ilgą laiką negalėjai ištrūkti. Mindaugas pasirinko pirmąjį – susikrovė lagaminą ir išvažiavo. Bet prižadėjo grįžti.
Ką ir kur studijuoji Lietuvoje, kelintame kurse?
Lietuvoje studijuoju Lietuvos edukologijos universitete (LEU) technologijų pedagogikos specialybę. Esu trečio kurso studentas.
Kokias studijas kremti užsienyje?
Maltos universitete studijuoju dizainą ir technologijas, kadangi tikslaus atitikmens mano specialybei nėra, čia renkuosi studijų dalykus kuo panašesnius į mano studijų programą LEU.
Atvažiavau į Maltą studijuoti vieną semestrą, bet dabar prasitęsiau studijas ir antrajam. Esu labai už tai dėkingas savo universitetui bei Tarptautinių ryšių skyriui. Tai – unikali galimybė tobulėti ir pažinti kitą šalį.
Kokius dalykus mokaisi?
Dalykus stengiausi pasirinkti tokius, kad atitiktų mano studijų programą LEU, bet ne visada tai pavyksta padaryti, nes studijų programos skiriasi. Pagrindinis akcentas mano studijose yra dizainas ir technologijos, nemažai praktinių projektų, kur reikia sukurti ir pagaminti produktą, pradedant eskizu ir baigiant darbu dirbtuvese.
Papasakok apie universitetą, studijų sistemą (kaip vyksta paskaitos, kokie atsiskaitymai, ar dėstytojai padaro nuolaidų studentams iš kitų šalių?
Universitetas Maltoje yra vienas, jame yra trylika fakultetų. Jo teritorija yra tarsi mažas miestelis, kuriame pasiklysti tikrai nėra sunku, bent jau iš pradžių.
Dauguma studijų vyksta pagal kreditų sistemą. Vienas semestras atitinka 30 ECTS kreditų (angl. European credit transfer system).
Paskaitų metu yra stipriai jaučiamas dialogas su studentu ir nėra barjero tarp dėstytojo ir auditorijos. Paskaitų metu yra tik pateikiama medžiaga ir nieko per daug nereikalaujama, nebent paruošti prezentaciją.
Aš turėjau keletą studijų dalykų, kur galutinis atsiskaitymas – projektinis darbas. Nuolaidų tikėtis galima, nes dėstytojai tikrai nuostabūs žmonės ir vertina pastangas, kurias dedi. Su kelias dėstytojais susidraugavau. Aš jiems lietuviškos duonos atnešu, jie man – apelsinų nuo medžio iš savo kiemo. Tikrai nuostabus ryšys ir malonu eiti i užsiėmimus.
Turėjau viena mokomąjį dalyką, kuris vadinosi „Italų kalba užsieniečiams“, tai dėstytoja ne tik paskaitų metu, bet ir po jų mus vesdavosi į kavines, restoranus ir ten mokydavo kalbėti itališkai, nors tai jau buvo jos laisvas laikas. Vieną kartą net saskaitą už visą grupę apmokejo.
Jei kalbėtume apie nuolaidas „Erasmus“ studentams egzaminų metu, tai jas tiesiog ir norint sunku padaryti, nes egzaminai vyksta tikrai griežtai, keletas prižiūrėtojų nuolat stebi egzaminavimo procesą ir jo metu ant lapo negalima rašyti nei vardo, nei pavardes, nei žymėti kokio kito ženklo, padėsiančio nustatyti žmogaus tapatybę. Kiekvienas studetas turi savo ID numerį, tad vertinimas yra objektyvus.
Ar turi galimybę mokytis vietinės kalbos? Jei taip, ką jau pavyko išmokti?
Taip, turėjau galimybę lankyti EILC (angl. Erasmus Intensive Language Course), tai yra retai vartojamų kalbų kursai, beje, tarp jų yra ir lietuvių kalba (aišku, Lietuvoje). Kursai vyksta rudenį, mėnesį prieš prasidedant semestrui ir yra duodama „Erasmus“ stipendijos išmoka pragyventi.
Tad ši galimybė pažinti visiškai naują kalbą yra tikrai unikali. Per mėnesį jos išmokti tikrai nepavyks, bet suprasti, kaip veikia pagrindiniai kalbos principai, kaip sudaromi veiksmažodžiai skirtinguose laikuose buvo labai įdomu.
Maltiečių kalba yra tikrai sudėtinga ir sunkiai įsimenama, ypač keblu skaičių pasaulyje, net ir vietiniai gyventojai maloniau naudoja angliškus skaičių pavadinimus nei savuosius.
Kas tave paskatino ryžtis avantiūrai – mesti darbą – ir išvažiuoti į kitą šalį?
Sunku būtų tiksliai pasakyti kas tai nulėmė, tiesiog kartais žmogus jaučia, kad turi padaryti kažką daugiau nei tuo metu, atrodo, gali padaryti, atsisakyti visų „ne“ ir tiesiog, kaip mano atveju, žengti didelį žingsnį link Viduržiemio jūros širdies – Maltos.
Laikas bėga greitai ir nepasinaudoti galimybe studijuoti užsienyje, įgyti naujų žinių, praplėsti akiratį, sutikti daugybę idomių žmonių, pažinti naują kultūrą, būtų tiesiog nedovanotina.
Dabar galiu drąsiai pasakyti, kad vertėjo vykti, nors prisipažinsiu – iš pradžių buvo neramu, nes mano anglų kalba nebuvo tobula. Be to, į šią šalį iš savo universiteto važiavau vienas.
Darbo nemečiau, nes man tikrai pasisekė – darbdavys suteikė nemokamas atostogas, suprasdamas mano norą tobulėti. Toks požiūris Lietuvoje šiais laikais tikra retenybė.
Kokie įspūdžiai buvo nuvykus? Ar patyrei kultūrinį šoką, jei taip, kaip jis reiškėsi?
Tik išlipęs iš lėktuvo patyriau karšto oro srovę, kuri pateko į mano plaučius. Tądien buvo rugsėjo pirmoji. Vėliau apėmė jaumas, kad patekau į kitą pasaulį, be abejo, taip ir yra.
Pasileidau gatvelėmis, kurios siaurut siaurutėlės, perpildytos automobilių ir pilnos žmonių, kurie eina kur nori ir kada nori.
Tikimybė, kad nubaus už gatvės perėjimą ne vietoje, lygi nuliui, bet kažaip tas chaosas veikia. Tai palieka tikrai didelį įspūdį, gal net šoką, ypač atsidūrus jame pirmą kartą.
Žmonės čia tikrai labai ekspresyvūs, nesibaimina garsiai reikšti emocijų ir gatvėje, ir autobuse. Jie paslaugūs, malonūs, visada pasiruošę padėti ir net pasukti iš savo kelio, kad išaiškintų tavąjį.
Maltiečių kalba labai artima arabų kalbai, nes dauguma žodžių paimti iš jos. Labai įdomus dalykas yra tas, kad arabai gali suprasti maltiečiuis, bet maltiečiai arabų – ne, nebent keletą pavienių žodžių. Tai jokiu būdu nepadaro jos lengvesnės.
Maltiečių kalba sudaryta iš trijų kalbų – arabų, italų, anglų ir tik šiek tiek prancūzų. Girdėdamas šią kalbą visur, kur tik bebūtum, tikrai patiri kultūrinį šoką.
Koks kultūrinis gyvenimas verda po studijų? Ką veiki laisvalaikiu – keliauji, poilsiauji?
Kultūrinis gyvenimas Maltoje? Jei paklaustum bet kurio studento ar moksleivio, visi vienareikšmiškai atsakytų – Pačevilis. Tai toks pasilinksminimų rajonas, esantis St. Julian‘s mieste – barų ir klubų rajonas. Jų ten tikrai nestinga ir visi koncentruotai sugrūsti vienoje vietoje, tad jei patinka triukšmas, judesys, daugybė susigrūdusių žmonių vienoje vietoje, būtinai turi ten apsilankyti.
As asmeniškai ten daug laiko nepraleidau, mane labiau domina atrasti naujus objektus, vietas. Ypač graži senoji Maltos sostinė Mdina (arabiškai – Medina). Tai Viduramžių miestas, iškilęs ant kalno, turintis ypatingą aurą, ypač vakare, vaikštant visiškai tuščiomis, siaurutėmis, menkai apšviestomis gatvėmis. Tuomet apima jausmas, lyg būtum nusikėlęs į Viduramžius.
Nepaminėti Maltos sostinės Valetos taip pat būtų nuodemė. Tai – gynybinis miestas, pastatytas Jono Jeruzaliečio riterių ordino (aut. pastaba – Maltos riterių ordino) valdymo metais.
Šis miestas suprojektuotas taisyklingais kvartalais ant kalno, kad būtų geriau matyti artėjantis priešas iš bet kurios miesto vietos, tad beveik iš visur matoma jūra.
Taip pat bene įspūdingiausia Šv. Jono bažnyčia, esanti sostinėje, viduje išdabinta auksu ir eksponuojanti garsiojo italų dailininko Karavadžo paveikslą. Šiaip kultūrinis gyvenimas nėra labai turtingas, bet, turint omenyje salos dydį, tikėtis daugiau ir neverta. Manau, joje yra kur kas daugiau nei galėtų būti, taigi norint visada galima rasti kažką idomaus.
Nepaprastai gera grožėtis salos kraštovaizdžiu, vaikštant stačiais skardžiais. Maltos sala yra tarsi pasvirusi dėžė. Vakarinis šlaitas didingai iškilęs iš jūros, aukščiausias taškas 253 metrų aukščio, o rytinė dalis, tankiai apgyvendinta, nusileidus apačioje, knibždėte knibžda žmonių. Ypač vasarą – sakoma, kad sezono metu čia apsilanko du milijonai žmonių.
Šalimais yra Gozo sala, atitolusi nuo Maltos apie 5 km, kurioje yra seniausios pasaulyje šventyklos „Ġgantija“, siekienčios daugiau nei 5500 metų prieš mūsų erą. Taip pat čia rasite žymųjį „Azure window“ – didinga arka, įsirėžusi į jūrą, pro kurią plaukioja pilni turistų laiveliai.
Geriausias dalykas šioje šalyje – tiesiog džiaugtis jūra, oru ir saule, kurios čia tikrai netrūksta, net ir žiemos metu. Aš maudžiausi sausio antrą dieną, šviečiant saulei. Vandens temperatūra buvo 17 laipsnių, tad, mūsų lietuvišku supratimu ir palyginus su Baltijos jūra, yra pakankamai daug.
Kokią stipendiją moka? Ar jos užtenka būstui, maistui ir t.t. Kiek kainuoja būtas? Kur gyveni?
Aš gaunu 500 eurų stipendiją, jos pragyventi beveik ir užtenka. Aš nuomojuosi atskirą mažą butuką, tai moku truputį daugiau, tad tenka savų pinigėlių pridėti. Per mėnesų nuomai išleidžiu 350 eurų, bet būtų galima išsitekti ir su 200 eurų, dalijantis butą trims ar keturiems studentams.
Mano būstas randasi Il-Gziroj, tai yra labai patogi vieta gyventi studentui, nes viskas šalia: universitetas, Valeta, jūra, pasilinksminimų rajonas Pačevilis, žodžiu, pats centras.
Kas tave, gyvenantį Maltoje, labiausiai stebina, džiugina arba kas nervina?
Gyvenimas šioje šalyje nesudėtingas: klausk, eik, ieškok ir visada rasi atsakymą. Mane tikrai džiugina žmonių paprastumas ir nuoširdumas, su kuriuo susiduriu kiekvieną dieną autobuse ar mažose maisto parduotuvėlėse. Bet kurią akimirką gali užmegzti pokalbį su nepažįstamuoju ir nesulauksi kreivo žvilgsio, visąlaik paklaus, iš kur esi, kaip sekasi.
Visi žmonės lygūs, nuoširdūs, pasiruošę padėti, nesijaučia geresni, jei turi daugiau pinigų ar prastesni, jei jų mažiau, tas verčia tikrai gerai jaustis. Reiktų pasisaugoti prekybininkų gatvėse ir vietose, kur nėra kainų, nes jos yra sakomos išgalvotos, ir jei nenori permokėti keletą kartų, geriau pasieškoti didesnio prekybos centro.
Šiek tiek erzina transporto sistema. Nors žymiuosius senuosius Maltos autobusus neseniai pakeitė naujai atėjusios britų kompanijos „Arriva“ autobusai, laikas, kurį sugaišti norėdamas nusigauti, kad ir nedidelį atstumą, būna tikrai neadekvatus praleistam laikui autobuse. Kad pasiektum tašką, esantį už septynių kilometrų, kartais reikia sugaišti valandą.
Gyvenant šioje šalyje automobilis yra tikrai reikalingas, nors įsigijus jį, greičiausiai susidurtum su kita problema – tai spūstys.
Atsiradus nors menkiausiai kliūčiai kelyje, eismas stringa: keliukai tikrai siauri, o mašinų daug. Taigi vėlavimas Maltoje – visiškai normalus ir priimtinas dalykas, nes visą laiką yra pateisinama priežastis – eismo grūstis. Kartais man atrodo, kad tuo yra piktnaudžiaujama.
Kokius atradimus išvykęs padarei savyje?
Na, manau, bet koks gyvenimo tarpsnis užsienyje asmenybėje palieka neišdildomą pėdsaką – ir toks, koks buvai, jau niekada nebūsi. Išvykęs geriau pažinau save ir žmones, paaugau viduje ir supratau, kad galiu daugiau nei galvojau anksčiau. Praplėstas akiratis suteikia jegų naujiems gyvenimo išbandymams, tad pagrindinis atradimas – nebijok atrasti.
Ar pasiilgsti Lietuvos, draugų, artimųjų?
Klausimas labai aktualus, būtų galima jį šiuo metu užduoti daugeliui lietuvių, bet jei kalbėsiu apie save, tai pasakysiu, kad pradžioje tiesiog nėra kada apie tai galvoti. Juk įspūdžiai veja vienas kitą, sutinki kone kiekviena dieną naujų žmonių, daug bendrauji, tad ilgesiui vietos kaip ir nėra, bet laikui bėgant, vis dėlto trūksta Lietuvos, medžių ošimo. Čia, Maltoje, jaučiamas jų trūkūmas.
To negalėtum pasakyti apie vandenį ir akmenį. Kas dėl draugų, tai dauguma emigravo, tad ar aš Maltoje, ar Lietuvoje jų taip pat pasiilgstu. Be abejo, pasiilgstu artimųjų, visų pirma, tėvų, kurie man davė šį gyvenimą, kuriuo aš labai džiaugiuosi, ir dar keleto artimų žmonių patriotų, kurie nė už ką nepalieka Lietuvos ir laukia manęs grižtančio. Aš jų tikrai nenuvilsiu.
Gal gali papasakoti jaunimogidas.lt skaitytojams linksmiausią nuotykį, kurį patyrei universitete ar apskritai gyvendamas Maltoje?
Tikrai negalėčiau paimti ir išskirti vieno atsitikimo. Kiekvieną dieną pavadinčiau nuotykiu: važiavimas autobusu yra nuotykis, šaukiantys vietiniai gyventojai, o gal tiesiog besišnekučiuojantys – yra nuotykis, aštunkojis lėkšteje – nuotykis. Teko šiek tiek pažinti povandeninų pasaulį, tai tikrai pavadinčiau nuotykiu.
Ar galėtum gyventi Maltoje, gal negrįši į Lietuvą?
Kol kas mano planas yra baigti „Erasmus“ studijas ir grižti į Lietuvą. Apie pasilikimą čia kalbos nėra, bet jei labai norėsis, visada galima grižti.
Sala tikrai maža: kuo ilgiau čia būni, tuo labiau ji mažėja, bet veiklos norint galima rasti ir mažoje erdvėje, tuo labiau, kad čia yra ir nedidelė lietuvių bendruomenė, kuri neseniai pradėjo vienytis, kai iniciatyvos ėmesi aktyvi moteris lietuvė.
Taigi ir Maltoje galima sutikti tautiečių – dalyvauti susitikimuose, kalbėtis gimtąja kalba, pasidalinti išgyvenimais ir patirtimi.
Apibendrindamas pokalbį norėčiau pasakyti, kad ši Viduržiemio jūros širdis – Malta – turi savotiško žavesio ir nuolat norėsis čia grįžti. Klausimas lieka atviras – kiek čia pasiliksiu.