Search Results for: "alkoholis"
Alkoholis žmonijos istorijoje, kaip teigia mokslininkai, suvaidino neįtikėtinai svarbų vaidmenį ir paskatino ne vieną pokytį. Prieš milijonus metų, kai maisto būdavo sunkiau gauti, etanolio patrauklumas ir smegenyse prasidėję cheminiai procesai, kuriais atlyginta už fermentuotų vaisių atradimą, tikriausiai buvo svarbus privalumas, padėjęs protėviams primatams išlikti. Gali būti, kad šiandien šios genetinės ir neurocheminės savybės lemia daugybės žmonių priklausomybę nuo alkoholio. Skaudus, 9000 metų trunkantis žmogaus ir etanolio „meilės romanas“ tyrinėjamas žurnalo „National Geographic Lietuva“ vasario numeryje.
Vargšai Disnėjaus filmų personažai – kažkodėl būtent jie dažnai tampa įvairių menininkų taikiniu. Ir, kaip susitarę, daugelis jų šias pop kultūros ikonas perkelia į realų, visai neblizgų pasaulį. Taip Plutas su Donaldu pradeda rūkyti „žolę“, princesės širdies skausmus marinti alkoholiu, o princai atsiversti į homoseksualumą. Ir visa tai – menininko Jose Rodolfo Loaiza Ontiveros dėka. Kviečiame susipažinti!
Ar atsimenat, kada paskutinį kartą mylėjotės? Ir ar atsimenate to priežastį? Taip, klausimas skamba tikrai keistai, tačiau Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas parodė, kad net 10 procentų apklaustų porų per pastarąjį pusmetį nesimylėjo būdami blaivūs!
„Skandinavijos režisieriai užtikrintai kuria aukštos meninės vertės kiną“, – teigia Gražina Arlickaitė, Europos šalių kino forumo „Scanorama“ direktorė. Jau šį ketvirtadienį, lapkričio 7 dieną, prasidėsiantis festivalis programoje „Naujienos iš Šiaurės“ pristatys naujausius ir geriausius Šiaurės Europos autorių darbus. Jie, anot organizatorių, originaliai pažvelgs į paprastų žmonių kasdienes problemas ir geresnio gyvenimo paieškas.
Nors alkoholio vartojimas televizijos pagalba tampa neatsiejama sporto dalimi (nuolatinė reklama, sporto komandų bei varžybų rėmimas ir akcijos vykstant didžiausioms žaidynėms pavertė rungtynių stebėjimą pasisėdėjimu su draugais prie alaus bokalo, įsmeigus akis į ekraną), patys atletai vis dar supranta, jog alkoholis niekada netaps pagalbininku siekiant aukštų rezultatų.
Ilgais žiemos vakarais, po darbų dažnas iš mūsų mieliau renkasi pasyvų poilsį prieš televizorių ar prie kompiuterio, o tada net nepajunta, kai dažniau pradeda varstyti šaldytuvą, ieškodamas kuo gi nudžiuginti savo skrandį. Tamsa už lango neretai atsispindi ir sieloje, todėl saldumynai daugeliui moterų tampa tarsi raminamąja piliule, kuria žiemą dailiosios lyties atstovės dažnai ima piktnaudžiauti, kol galiausiai pradeda pastebėti vis labiau apvalėjančias kūno formas. Taigi, kaip turėtume maitintis žiemą, kad sveiki ir žvalūs išgyventume iki pavasario? Apie tai kalbamės su gydytoja dietologe Aušra Jauniškyte.
Kas yra normali mityba?
Normalia mityba įprasta laikyti kada žmogus maitinasi pagal savo organizmo poreikius: valgo tada, kai jaučiasi alkanas, ir nevalgo būdamas sotus, valgydamas nepersivalgo ir nuolat neužkandžiauja tarp pagrindinių valgymų.
Per dieną reikėtų valgyti mažiausiai tris kartus – pusryčius, pietus ir vakarienę, o tarp pagrindinių valgymų galima suvalgyti užkandžius – priešpiečius, pavakarius ir priešnakčius. Taip normaliai per dieną žmogus maitinasi penkis šešis kartus. Tačiau užkandžiauti nereikėtų visą dieną, pavyzdžiui, nuo pusryčių iki pietų valgyti riešutus, džiovintus vaisius arba šokoladą. Kita vertus, nuolatinis noras užkandžiauti rodo, kad nepakankamai buvo pavalgyta pagrindinių maitinimųsi metu. Tada geriau suvalgyti sotesnį užkandį, kad neužkandžiauti po nedaug, bet visą dieną. Nuolatinis užkandžiavimas gali būti ir dėl streso. Tada žmogus valgo apie tai net negalvodamas, kad kaip nors nusiraminti. Šiuo atveju reikėtų kreiptis į specialistą dėl nerimo ir ilgalaikio streso.
Apskritai valgyti reikėtų kas tris keturias valandas. Patartina nedaryti pertraukų tarp valgymų ilgesnių nei 5 valandos. Tos moterys, kurios nori sulieknėti ir dėl to rečiau valgo, nereikalingo svorio tikrai neatsikratys, nes tada sulėtėja organizmo medžiagų apykaita, o svoris išlieka, ar jo net priaugama. Darant ilgas pertraukas tarp valgymų, organizme pasikeičia hormonai, reguliuojantys apetitą. Dėl to sutrinka apetitas, atsiranda stiprus alkio jausmas ir sumažėja sotumo jausmas, galiausiai sugrįžta sunkiai prarasti kilogramai. Todėl ilgi tarpai tarp valgymų tikrai nėra tinkamas būdas numesti svorio.
Kaip reikėtų maitintis žiemos laikotarpiu, kad nepriaugti nereikalingų kilogramų ir išlikti sveikiems?
Žmogaus alkio ir sotumo jausmas parodo, kiek organizmui reikia energijos, kuri kalorijų pavidalu yra gaunama su maistu. Kai organizmas pritrūksta tos energijos (kepenyse išsekus angliavandenių atsargoms), jis alkio jausmu signalizuoja papildyti maisto atsargas. Tuo tarpu sotumo jausmas byloja, kad kalorijų gauta pakankamai ir kūnui energijos užtenka. Šis organizmo energijos papildymo mechanizmas veikia visais metų laikais, o tai padeda išlaikyti žmogui pastovų kūno svorį.
Tikriausiai visi pastebėjome, kad žiemos metu norisi kitokio maisto nei vasarą. Kadangi yra šalta, mažiau norisi šviežių daržovių ir labiau norisi šilto maisto. Todėl atšalus orams valgome pastebimai daugiau sriubos, troškinių, kito šilto maisto.
Be to, būtent šiltas maistas padeda kūnui greičiau sušilti. Juk daug maloniau žiemą išeiti į lauką išgėrus karštos arbatos nei atsigėrus šalto vandens. O ir parskubėjus iš lauko norisi karštos arbatos, o ne šalto gaivaus gėrimo.
Kodėl žiemą labiau norisi valgyti riebų maistą, dažniau norisi saldumynų?
Tai, kad žiemą norisi valgyti riebesnį maistą, yra visiškai normalu, nes šaltuoju sezonu mes sunaudojame daugiau energijos kūnui apšiltinti. Vadinasi reikia vartoti ir daugiau kalorijų turintį maistą. Tie žmonės, kurie riboja maistą arba valgo per mažai (geriausias pavyzdys – anoreksija sergančios merginos), ne tik žiemą, bet ir vasarą nuolat šąla. Taip yra todėl, jog kūnas nustoja naudoti energiją sušildymui, nes didesnę jos dalį sunaudoja gyvybinėms funkcijoms užtikrinti.
Tuo tarpu riebalai turi daugiausia energijos, reikalingos organizmą aprūpinti šiluma. Todėl žiemą labiau norisi riebesnio maisto, daugiau jos ir suvartojame.
Žiemą labiau norisi ir saldumynų. Rodos, ranka taip ir tiesiasi riebaus pyragaičio link. Taip yra todėl, kad žiemą dienos trumpos ir apniukusios, todėl daugelis skundžiasi liūdesiu ir vangumu. Taip yra todėl, kad smegenyse sumažėja „laimės hormono“ serotonino kiekis, o kai tik serotonino lygis mažėja, organizmas bando šį trūkumą kompensuoti reikalaudamas ko nors saldaus. Kai valgis kelia nuotaiką, jo ir norisi.
Kuo patartumėte pakeisti įprastus riebius pyragaičius ir kitus saldumynus, kurių taip norisi žiemos laikotarpiu?
Patarčiau negalvoti, kuo pakeisti saldumynus, o geriau suvalgyti ko tuo momentu norisi. Iš savo pacientų patirties žinau, jog daugelis žmonių bando pakeisti įprastus saldumynus sveikesniais produktais. Tačiau neretai geri norai baigiasi tuo, kad žmogus neatsispiria ir vis tiek suvalgo ne tik saldumyno pakaitalą, dažniausiai jogurtą, varškę ar sūrelius, bet ir taip norimą saldumyną. Tai gal būtų geriau iš karto pradėti nuo pyragaičio.
Reikia atsiminti, kad pasikeitusi vienos dienos mityba iš tiesų neturi jokios ypatingos įtakos mūsų organizmui: suvalgę daugiau riebaus ir saldaus maisto mes tikrai nepriaugsime svorio, nepadidės ir blogojo cholesterolio kiekis kraujyje.
Tačiau jeigu saldumynų ir kito riebaus maisto norisi nuolat ir tai gresia persivalgymu ir dėl to pradėjusiu augti svoriu, pagalbos reikia ieškoti pas specialistą, kuris padės išsiaiškinti, kodėl taip norisi to riebaus ir saldaus maisto, nurodys mitybos klaidas ir padės jas koreguoti.
Na, o įprastus saldumynus galima pakeisti naudingais angliavandeniais – nesmulkintų grūdų duona, saldžiais vaisiais, dribsniais, koše, bananais, moliūgais, pasimėgauti juodojo šokolado plytele.
O kaip dėl alkoholio vartojimo žiemos metu, nes jo neatsisako ne tik žvejai, užsiimantys poledine žūkle, bet ir į žieminę gamtą savaitgaliais išvykstantys gyventojai?
Žiemą vartojamas alkoholis tik sudaro iliuziją, kad jo išgėrus pasidaro šilčiau. Alkoholis išplečia kraujagysles, ir labai trumpam žmogus iš tiesų pasijunta šilčiau. Tačiau iš tiesų, išsiplėtus kraujagyslėms, žmogaus organizmas šilumos netenka, nes atiduoda ją į aplinką. Tokia būklė yra pavojinga, nes tariamai sušilęs žmogus iš tiesų gali lengvai peršalti, greičiau gali sušalti rankas ir kojas. Taigi, išgėrus stikliuką į žandus plūstelėjęs karštis dar nereiškia, kad sušilote iš vidaus. O jei išgėrėte ne vieną taurelę, vadinasi kūnas neteks ir daugiau šilumos, kas yra pavojinga ilgiau būnant lauke išgėrus.
Todėl žiemą su šeima vykdami į gamtą ar su draugais į poledinę žūklę, vietoj alkoholio butelio verčiau pasiimkite karštos arbatos, kakavos ar kavos termosą. Sušilti padės ir į termosą įpilta karšta sriuba, kuri ne tik sušildys, bet ir užtikrins sotumo jausmą.
Kokius gėrimus rekomenduotumėt vartoti žiemą?
Pagrindinis, dažniausiai vartojamas gėrimas žiemos metu yra arbata. Kiti mėgsta kakavą, taip pat ir kavą. Žiemos metu retas kuris karštos arbatos puodelį išmaino į šalto vandens ar kito gaivaus gėrimo stiklinę.
Kiti gal pagalvos, o kaip su vandeniu, kurio reikia išgerti iki 1,5 litro per dieną? Tai štai, žiemos laikotarpiu į tą skysčių kiekį įeina ne tik vanduo ir sultys, bet ir arbata, kakava, taip pat per dieną suvalgyta sriuba. Kas dėl kavos, tai per dieną jos galima išgerti ne daugiau kaip keturis puodelius, nes jos padauginus, ji veikia kaip šlapimą varantis gėrimas, o tai organizmui nėra gerai, nes su skysčiais prarandami ir svarbūs mikroelementai – kalis, magnis, natris. Taigi, jei nesinori gerti šalto vandens, išgerkite daugiau karštų gėrimų, kurių gali būti 6-8 puodeliai per dieną.
Paprastai vienam kilogramui kūno svorio reikia mažiausiai 30 ml skysčių. Pavyzdžiui, jeigu moteris sveria 60 kilogramų, jai per dieną reikia suvartoti 1,8 litro skysčių. Taigi, norint užtikrinti optimalų skysčių kiekį, per dieną jai reikėtų išgerti keturis penkis didesnius puodelius arbatos arba kito gėrimo.
Dėkoju už pokalbį
Kalbėjosi Lina Jurgaitienė
Atėjus vasaros metui jauni žmonės laisvalaikį leidžia įvairiuose jaunimo pamėgtuose renginiuose, klubuose. Taip leisdami laiką dauguma jų vartoja alkoholinius gėrimus. Nerimą kelia pastaruoju metu ypač išpopuliarėjęs šių gėrimų vartojimas kartu su energiniais gėrimais.
Vilniaus miesto Visuomenės sveikatos biuro atlikto tyrimo duomenimis 23,8 proc. energinių gėrimų vartotojų juos vartojo kartu su alkoholiniais gėrimais, iš jų daugiau berniukų (26,1 proc.) negu mergaičių (20,9 proc.) ir daugiau vyresniųjų klasių mokinių (37,3 proc. – 9, 10-tų kl.) negu jaunesniųjų (13,0 proc. – 5, 6-tų kl., 21,0 proc. – 7, 8-tų kl.). Daugiausiai respondentų energinius gėrimus vartojo su degtine ar kitais stipriaisiais gėrimais (65,5 proc.), kiek mažiau – 56,6 proc. mokinių su silpnaisiais alkoholiniais gėrimais (pvz., sidru).
Šiuo metu Lietuvoje energiniai gėrimai parduodami šalia kitų gaiviųjų gėrimų ir dažnai ne tik nepilnamečiai, bet ir suaugę žmonės juos laiko įprastais gaiviaisiais gėrimais. Energinių gėrimų sudėtyje yra tonizuojamųjų ar stimuliuojamųjų augalinių medžiagų (kofeino, guaranino, ginsenozidų, taurino, ženšenio ir kt.), todėl jų vartojimas tiek su alkoholiniais gėrimais, tiek atskirai gali turėti neigiamą poveikį sveikatai.
Energinių gėrimų vartojimas su alkoholiu gali susilpninti suvokimo funkcijas, taip pat sumažinti apsinuodijimo alkoholiu simptomus, tarp jų ir slopinantį poveikį, todėl didėja nelaimingų atsitikimų rizika, o taip pat didėja tikimybė išsivystyti priklausomybiai nuo alkoholio, kadangi vartojant jį su energiniais gėrimais, alkoholio suvartojama daugiau, nes žmogus nesijaučia toks apsvaigęs, koks yra iš tikrųjų.
Vartojant alkoholį didesnėmis dozėmis gali ištikti atminties, sąmonės praradimas, o sumaišius su energiniu gėrimu gali pasireikšti daugiau sveikatos sutrikimų:
Angliarūgštė esanti energiniame gėrime pagreitina alkoholio įsisavinimą virškinamajame trakte;
Energiniu gėrimu atskiestas alkoholis iš skrandžio į plonajį žarnyną pašalinamas greičiau, negu koncentruotas ir ten greičiau absorbuojamas;
Kofeinas palaiko budrumą ir mažina alkoholio raminantį (slopinantį) poveikį;
Vartojant energinius gėrimus su alkoholiu, jo suvartojama daugiau, nes žmogus ilgai išlieka budrus, todėl kyla perdozavimo ir sąmonės netekimo pavojus;
Esant mažam alkholio kiekiui kraujyje, sąveika su kofeinu šiek tiek sumažina alkoholio sukeltus fizinius ir psichinius sutrikimus. Didėjant alkoholio kiekiui kraujyje, kofeino poveikis alkoholio sukeltiems sutrikimams nepasireiškia;
Vartojant energinį gėrimą su alkoholiu, jo sudedamosios medžiagos veikia apgaulingai, padidindamos fizinius ir psichinius sugebėjimus ir sumažindamos sąmoningumo pablogėjimą;
Energinių gėrimų ir alkoholio derinys ypač pavojingas asmenims, sergantiesms širdies ligomis, nes gali padidėti aritmijų atsiradimo tikimybė;
Energinis gėrimas ir alkoholis yra diuretikai (skatina šlapimo išsiskyrimą). Dėl organizmo dehidratacijos (organizmo vandens netekimas) sulėtėja alkoholio metabolizmas, todėl padidėja jo toksinis poveikis, dėl kurio pasireiškia pagirių sindromas.
Vasaros metu būtina suvartoti mažiausiai 2 litrus vandens per parą. Geriausiai rinktis natūralų mineralinį ar geriamąjį vandenį.
Artėjant lietuvių slidinėjimo užsienio šalių kalnuose sezono įkarščiui vasario mėnesį, draudimo bendrovė „If“ apžvelgė dažniausias slidinėjimo slidėmis ir snieglentėmis traumų priežastis. Pasak specialistų, nelaimingus atsitikimus slidinėjimo kurortuose dažniausiai lemia nepatyrimas ar savo sugebėjimų pervertinimas ir trečia priežastis, apie kurią dažnai nutylima – alkoholio vartojimas.
„Ne vienerius metus analizuodami nelaimių kalnuose priežastis pastebėjome, kad dažniausiai traumas patiria pirmą kartą slidinėti į kalnus vykstantys naujokai. Šiai slidininkų kategorijai pritrūksta fizinio pasirengimo ir patirties krentant išvengti susižalojimų,“ – sako skandinaviško kapitalo draudimo bendrovės „If“ žalų centro direktorius Audrius Smaliukas.
Pasak specialisto, kita kategorija susižeidusių kalnuose yra jau neblogai pramokę, trečiąjį – ketvirtąjį sezoną slidinėjantys snieglentininkai ir slidininkai. Šiems žmonėms „koją pakiša“ per didelis pasitikėjimas savo jėgomis bei meistriškumu ir pernelyg rizikingas leidimasis kalnų trasomis. Pastebima, kad ši slidininkų grupė taip pat patiria ir sunkesnes nei naujokai traumas.
„Naujokus ir jau patyrusius slidinėtojus apjungianti traumų priežastis yra alkoholio vartojimas. Ne paslaptis, kad šildymasis svaigiųjų gėrimų taurele daugelyje šalių yra tapęs kone neatsiejama slidinėjimo kultūros dalimi. Tačiau, mūsų kaip rizikos vertintojų nuomone, toks kūno šildymas gali baigtis visą gyvenimą jaučiamais traumų padariniais ar sudėtingomis teisinėmis pasekmėmis,“ – sako A.Smaliukas.
Jo teigimu, net ir nestipriai nuo alkoholio apsvaigusio žmogaus reakcija pasidaro lėtesnė, tačiau įgyjama drąsos įveikti vis sudėtingesnes trasas, kas gali nulemti dažnas ir sunkias galūnių, stuburo ar galvos traumas. Specialistas įspėja, kad apsvaigus slidinėjant kalnuose rizikuojama ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata, nes dideliu greičiu leidžiantis nuo kalno galite sužaloti kitus ir taip užsitraukti atsakomybę.
„Reikia nepamiršti, kad alkoholis iš organizmo šalinamas gana lėtai, todėl netgi vakare suvartotas didelis kiekis svaigiųjų gėrimų gali daryti neigiamą įtaką žmogaus koordinacijai slidinėjant kitą dieną,“ – sako A.Smaliukas.
Draudimo bendrovės „If“ atstovo teigimu, norint išvengti su alkoholiu susijusių traumų kalnuose, svaigiųjų gėrimų reikėtų visai atsisakyti slidinėjimo metu, o jei geriama vakare tai daryti reiktų kuo saikingiau, kad organizmas alkoholį spėtų pašalinti iki kitos slidinėjimo dienos.
Linksmai nusiteikęs japonų mokslininkas išsiaiškino, jog karštuose alkoholiniuose gėrimuose 24 valandas pamirkę bandiniai tampa superlaidininkais aplinkos temperatūroje. Dr. Jošihiko Takano (Yoshihiko Takano), dirbantis Nacionaliniame medžiagų mokslo institute Tsukuboje (Japonija), šį atradimą padarė po vieno vakarėlio, sugalvojęs potencialių superlaidininkų bandinius pamirkyti karštuose alkoholiniuose gėrimuose – prieš išbandant jų superlaidumo savybes kitą dieną. Pasirodo, jog prekyboje siūlomi alkoholiniai gėrimai, ypač vynas, šiuo atveju veikia kur kas efektyviau už vandenį arba gryną alkoholį.
Nors oficiali statistika Lietuvoje rodo, jog lytiškai plintančios infekcijos (LPI) epidemija pastaraisiais metais yra kontroliuojama, epidemiologai labai abejoja tokios statistikos pagrįstumu. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro (HI SIC) duomenimis, 2006 – 2008 metais Vilniaus mieste stebėtos vis didėjančios sergamumo gonorėja tendencijos, nuo 2007 metų sergamumas sifiliu taip pat sparčiai augo. Išsivysčiusioms Vakarų šalims įgyvendinus LPI profilaktikos ir kontrolės programas pavyko stabilizuoti LPI plitimą, tačiau Lietuva, kaip Rytų Europos šalys, patenka į grėsmingos LPI plėtros regioną.
Kadangi paaugliai yra linkę dažnai keisti lytinius partnerius, o prezervatyvus naudoja ne visų lytinių santykių metu, todėl LPI perdavimo tikimybė jaunų žmonių tarpe yra labai didelė. Kad būtų galima planuoti efektyvias priemones, kurios užkirstų kelią nepageidaujamiems nėštumams, abortams, LPI bei jų