Search Results for: "Velykų"
Netrukus didžioji dalis Lietuvos šeimų vėl švęs Velykas – marginsime kiaušinius, susėdę prie stalo tikrinsime jų tvirtumą, ragausime gardžius patiekalus ir, tikėkimės, pagaliau galėsime pasidžiaugti prasidėjusiu pavasariu. Daugelis žinome ir Velykų simbolius – kiškučius, Velykų bobutę, žinome ir tai, kad šios šventės tradicijos atėjusios dar iš pagonybės. Šiandien siūlome kiek plačiau susipažinti su tuo, kaip šia gražią šventę švęsdavo mūsų protėviai. Gal ką ir patys prisitaikysite ar gražiai papasakosite vaikams.
Artėjant gražiausiai pavasario šventei – šv. Velykoms, Lietuvos laidų vedėja, žurnalistė, kulinarinių knygų autorė Beata Nicholson siūlo nepamiršti ant savo šeimos stalo patiekti ir patiekalų iš riešutų. Riešutai patiekaluose gali pakeisti miltus, jais galima gardinti salotas, ar tiesiog patiekti kaip užkandį.
Septintasis tarptautinis multimedijos meno ir muzikos festivalis „Centras“ šiemet vyks nauju laiku ir naujose vietose – pavasarį, balandžio 11–18 dienomis, legendiniame Kauno kino teatre „Romuva“ ir VDU Šiuolaikinių menų katedros patalpose. Po ilgų svarstymų organizatoriai nusprendė pasėti naują sėklą: perkelti renginį iš rudens į pavasarį ir daug dėmesio skirti augantiems naujiems kūrėjams.
„Manome, kad tai bus naujas puikus ir įkvepiantis festivalio ciklas, kurio metu kartu su jaunaisiais kūrėjais augsime ir mes patys, plėsdamiesi tiek į Kauno, tiek į Lietuvos ar Europos erdves, – teigia vienas iš festivalio „Centras“ organizatorių Gediminas Navikas. – Atgimstanti „Romuva“, tobulėjantis universitetinis jaunimas, moderni VDU Šiuolaikinių menų katedra labai tinkama mūsų renginiui – tai pagrindas po kojomis, ant kurio tikimės vis tvirčiau stovėti, pagrindas, ant kurio planuojame pastatyti europinio lygio festivalį. Kaunas – tam ideali vieta.“
Festivalio perkėlimą į naują datą lėmė ir kiti niuansai. Kultūriškai vis aktyvesniame Kauno mieste tapo būtina bendradarbiauti ir draugiškai sugyventi su kitais festivaliais. „Žinoma, gaila skirtis su romantiškuoju rudeniu, su patogesnėmis sąlygomis organizuoti festivalį, tačiau mes siekiame sudominti kuo daugiau miestiečių, sudaryti vienodas sąlygas aktyviai gyventi intelektualų gyvenimą tiek rudenį, kurio metu ypač daug garsių ir pripažintų Kauno ir Lietuvos festivalių, tiek pavasarį, kada dėl įvairių organizacinių priežasčių labai nepatogu dirbti. Bet viskas, matyt, turi keistis,” – sakė festivalio senbuvis Gediminas „Skrandis“ Banaitis.
Festivalio „Centras“ teritorija yra Kauno miesto centras. Koncertams, paskaitoms, parodoms, filmams ir kitiems vyksmams parinktos kauniečiams puikiai pažįstamos vietos. Audiovizualiniai projektai ir kūrėjai koncertuos atgimstančiame kino teatre „Romuva“, tarptautinė medijų kultūros konferencija vyks VDU Mažojoje salėje, parodos, performansai, akademinis konkursas „Žalios virtualybės“, video menas ir dirbtuvės kvies į jaunatvišką galeriją „101“ ir į VDU Šiuolaikinių menų katedrą (Kaune puikiai žinomą buvusį klubą „Amerika pirtyje“), netikėtai sujungę pajėgas, kartu su „Kauno kultūros dienos“ organizatoriais smagiai padūzgsime šalia Kauno paveikslų galerijos ir kauniečių pamėgtoje kavinėje „Kultūra“. VDU Šiuolaikinių menų katedros dėka gausią video darbų programą matysime VDU rektorate, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete ir kt.
„Tikimės, kad VDU ir Šiuolaikinių menų katedra taps viena patraukliausių šiuolaikinio medijų tyrimų ir studijų vieta Lietuvoje, o ateityje ir regione – teigia doc. dr. Rimantas Plungė, vienas iš festivalio organizatorių – Universitetas yra tinkamiausia vieta, kurioje šiuolaikinių medijų kultūra visapusiškai analizuojama ir pristatoma. VDU menininkai ir mokslininkai dirbantys Menų, Informatikos fakultetuose, Komunikacijos katedroje medijų kultūrą prezentuoja visapusiškai. VDU buria medijų meno dėstytojų ir studentų, dirbančių visoje Europoje tinklą, kuris ateityje suteiktų galimybę vykdyti tarptautines jungtines medijų meno ir kultūros studijas.”
Festivalyje dalyvaus nemažai žymiausių Lietuvos multimedijos meno atstovų, lektorių, menininkų, svečių iš Italijos, JAV, Graikijos, Baltarusijos, Ukrainos ir t. t., ruošiamos video meno programos iš Vokietijos, Estijos, Baltarusijos, Lenkijos, Ukrainos, Portugalijos, Didžiosios Britanijos, Rumunijos.
Festivalis „Centras12“ žada intriguojančią gyvų pasirodymų programą. Lietuvos elektroninės muzikos scenoje žinomas kaip puikus dj, S13 (Lietuva) festivalyje pristatys gyvų gamtos garsų įrašais pagrįstą išskirtinę intelektualios muzikos rinktinę. Derindamas natūralių garsų įrašus, virtualius sintezatorius ir žaismingus efektus, „Ersha“ (Lietuva) kurs erdvias kaip rūkas ambient kompozicijas. Lukas Petraitis (aka „Marvel“, Lietuva) elektroninės muzikos ir šaižių elektrinės gitaros garsų sintezėje atskleis drone, ambient ir post-rock eksperimentus. Netolimos, bet sunkiai pasiekiamos kaimyninės šalies – Baltarusijos atstovas Pavel Ambiont pristatys nesenai pasirodžiusį albumą „Irrythmia“, kuriame puikiai persipina dubtechno ir ambient/experimental techno garsai, o vj Solar Olga šiai poetinei kelionei nupieš video horizontą. Net du pasirodymus surengs dar vienas svečias iš Baltarusijos – ekspresyvus ir gyvai improvizuojantis garso ir vaizdo menininkas, trumpametražių filmų kūrėjas Alexei de Bronhe. Festivalyje pasirodys ir instrumentinės muzikos gerbėjams gerai pažįstamas duetas „Luumm“ (Lietuva), kurio kompozicijose banguodami susiveja mechaninis elektroninis garsas ir natūralūs instrumentų tembrai. Čigoniška laisvės dvasia alsuojanti „Rumunija“ (Lietuva) pateiks impulsyviai nenuspėjamą programą. a_g + vj „Videovienas“ (Lietuva) šįkart pristatys atnaujintą audiovizualinę kelionę į gamtą, kurioje persipins dub, ambient, experimental garsai ir miksuojami suasmeninti gamtos vaizdai. Tapęs duetu, kai į kūrybinę veiklą įsiliejo ambicinga ir įvairiapusė menininkė Ieva Astromskaitė (Druja), projektas „Driezhas“ kartu su vj Luku Miceika (aka „Vodka Jugend“, Lietuva) šiemet į festivalį atveža ir iki šiol nepublikuotų naujųjų darbų, kuriuose klausytojus žavės spalvingos etno pynės, užburiantys tekstai, įtraukiantys ritmai ir elektroniniai akcentai. Savo kūrinį pristatys ir Graikijos garso menininkas Yiorgis Sakellariou (aka „Mecha/Orga“), kuriantis skaitmenine natūralių garsų įrašų manipuliacija bei jų miksavimu tikruoju laiku grindžiamą kompiuterinę muziką. Publiką smagintis įkvėps „MaxiJ“ ir „Shkėma“ kartu su vj „Kultūrinis veiksmas“ (Lietuva). Festivalio rengėjai neatmeta galimybės prieš pat festivalį pateikti ir daugiau staigmenų.
Specialią audiovizualinę projekcijų programą „Sąsajos. Ekranas miestui“ ruošia puikiai žinomas kuratorius ir garso menininkas Tautvydas Bajarkevičius. VDU Šiuolaikinių menų katedra festivalį papildys jaunatviškomis studentų ir dėstytojų darbų parodomis, video programomis, performansais ir solidžia tarptautine konferencija „Medijų kultūra: menas, komunikacija, technologijos”. „Atrodo, dar visai neseniai medijų teorija Lietuvoje žengė pirmuosius žingsnius. Tačiau šiandien jau galime apžvelgti 20 m. trunkančią įvairių medijų kultūros diskursų – komunikacijų, technologijų, meno – raidą nepriklausomoje Lietuvoje. Tai konferencijoje žada padaryti mūsų šalyje gerai žinomi medijų teoretikai ir praktikai. Taip pat džiugu, kad medijų kultūros sampratai ir tyrimams įsitvirtinus Lietuvoje, turime puikią progą plėsti šios srities geografiją ir ieškoti naujų idėjų tarptautinėje medijų scenoje“, – sako konferencijos „Medijų kultūra“ organizatorius ir festivalio „Centras“ nuolatinis partneris Tomas Pabedinskas. Konferencijoje pranešimus skaitys Gintautas Mažeikis, Jaq Greenspon, Marius Gurskas, Tomas Krilavičius ir Justina Mandravickaitė, Ryszard W. Kluszczyński, Edvinas Bazevičius, Egidijus Vaškevičius ir Aušra Vidugirienė, Ilva Skulte ir Mairita Folkmane, Tomasso De Paolis, Vytautas Michelkevičius, Tautvydas Bajarkevičius, Jurij Dobriakov, José Cláudio S. Castanheira, Christopher Hales, Jekaterina Lavrinec, Ina Pukelytė, Howard Bossen ir Eric Freedman. Svečio iš JAV John Grzinich vedamose dirbtuvėse bus kuriama aplinkos garso instaliacija, taip pat bus surengtos atviros fotografijos dirbtuvės „Saulės atspaudai – cianotipija“. Programa gausi netikėtų susitikimų su menininkais, kultūros politikais, medijų specialistais ir kitais festivalio „Centras“ svečiais bei dalyviais.
„Organizuoti didelį renginį pavasarį nėra lengva, – su šypsena teigė Gediminas „Skrandis“ Banaitis. – Projektus finansuojantys fondai neskuba duoti atsakymų, gerėjantis oras vilioja žmones į gamtą, po žiemos miego sunku išjudinti kūrėjus. Bet pasikeitimai paįvairina gyvenimą. Mums patinka, kad festivalis gyvas ir gali keistis, kasmet pasiūlyti naujų dalykų, judėti į naujas vietas. Šiemet prie mūsų organizacinės komandos energingai prisijungė VDU Šiuolaikinių menų katedra, tad pirmojo festivalio pagrindinė idėja išjudinti jaunus kūrybingus žmones vėl įgavo aiškią išraišką. Pasiruošimas festivaliui pasikeitė, planuojama gerokai į ateitį ir tikimasi, kad reprezentacinis Kauno renginys jau artimiausioje ateityje taps reikšmingu Lietuvos įvykiu. Jau tai, kad atvyks puikūs atlikėjai ir solidūs lektoriai, o festivalis vyks legendų apipintame kino teatre „Romuva“, savaime žada nepaprastą įvykį…“
Foto medžiaga ir festivalio plakatas – www.cntrs.lt/press.zip
Daugiau informacijos: www.cntrs.lt, http://if.vdu.lt/medijos/lt/, http://www.facebook.com/FestivalisCentras
Informacija telefonu: Gediminas „Skrandis“ Banaitis, +370 680 92630
PROGRAMA
2012 balandžio 11
17:00 VDU Rektoratas (K. Donelaičio g. 58)
Lietuvos ir užsienio medijų meno studentų videodarbai (rodymo laikas 04.11-13)
18:00 Galerija 101 (Laisvės al. 53)
Shaun Camp paroda (rodymo laikas 04.11-22)
2012 balandžio 12
10:00 – 18:00 VDU Mažoji salė (Daukanto g. 28-205)
Tarptautinė mokslinė konferencija „Medijų kultūra: menas, komunikacija, technologijos”
11:00 – 17:00 VDU Šiuolaikinių menų katedra (Vytauto g. 71)
John Grzinich dirbtuvės „Making Environmental Sound Installations“ (su išankstine rezervacija, nemokama)
17:00-19:00
Atvirosios fotografijos dirbtuvės „Saulės atspaudai – cianotipija” (su išankstine rezervacija, kaina – 10 lt asmeniui)
18:30
VDU studentų media kūrinių paroda
Performansas
19:30 Kavinė “Kultūra” (Laisvės al. 54)
Gyvai – Live Alexei de Bronhe
ir (bus papildyta)…
2012 balandžio 13
11:00 VDU Informatikos fakultetas (Vileikos g. 8 )
Žalių VIRTUALYBIŲ finišas
10:45-11:00 Dalyvių registracija
11:00-11:30 Atidarymas (Vileikos g. 8, 101 a.)
11:30-12:30 Dirbtuvės (3D modeliavimas, video grafikos spec.efektai, garso menas, fotografija internetui, interneto tinklalapių kūrėjai)
12:30 Konkursinių darbų peržiūra ir apdovanojimai
11:00 – 17:00 VDU Šiuolaikinių menų katedra (Vytauto g. 71)
John Grzinich dirbtuvės „Making Environmental Sound Installations“
17:30 VDU Šiuolaikinių menų katedra (Vytauto g. 71) 101 auditorija
VDU medijų meno studentų performansų vakaras
20:00 Kino teatras “Romuva”, foje (Laisvės al. 54)
Kaina – 10 lt asmeniui
(tiksli tvarka ir kūrėjų pasirodymo laikai bus patikslinti vėliau)
paroda: Glitchr
Instaliacijos: Vidmina Stasiulytė; Klaudija Kairaitytė ir Šarūnas Kuckailis “rebirth”
21:00 Gyvai:
S13
Ersha
Lukas Petraitis
Yiorgis Sakellariou aka Mecha/Orga
20:00 Kino teatras “Romuva”, Kino salė (Laisvės al. 54)
Geriausių Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Vokietijos, Estijos, Portugalijos, Rumunijos ir Lietuvos studentų videokūrinių peržiūra
21:00 Gyvai: (tiksli tvarka ir kūrėjų pasirodymo laikai bus patikslinti vėliau)
Pavel Ambiont + Vj Solar Olga
Alexei de Bronhe
a_g + Vj videovienas
Luumm
Rumunija
Driezhas + VJ Lukas Miceika (aka Vodka Jugend)
ir kiti.
2012 balandžio 14
Kauno miesto Kultūros ir meno taryba, VDU, VDAKDF, Visuomeninė organizacija „Vieningas Kaunas“, LDS Kauno skyrius ir festivalio “Centras” rengiama Kultūros diena Kaune
12:00 val. Rotušės aikštė I. Akcija „Palinkėkime kultūrai“
14:00 Interjero ir dizaino centras “ARTIS”, Savanorių pr. 178 II. Tapybos ir fotografijos darbų paroda
15:00 Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, V. Putvinskio g. 55 III. Konferencija “Kultūros kaitos gairės: įgyvendinimo galimybės”
19:00 Kauno paveikslų galerijos kiemas, Donelaičio g. 16 IV. Vaidos Tamoševičiūtės performansas “Kultūros nuplovimas”; V. Kauno Bigbendo muzikantų koncertas
20:00 Kavinė „Kultūra“ (Donelaičio g. 16)
Audiovizualinė projekcija “Sąsajos. Ekranas miestui” ant Paveikslų galerijos sienos (kuratorius T.Bajarkevičius)
Muzika gyvai – MaxiJ ir Shkėma. Vaizdas gyvai – VJ Kultūrinis veiksmas.
2012 balandžio 16
16:00 VDU Šiuolaikinių menų katedra (Vytauto g. 71)
Šiaulių universiteto studentų videomeno programa
17:00 VDU Šiuolaikinių menų katedra (Vytauto g. 71)
Vytauto Didžiojo universiteto studentų videomeno programa
18:00 VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas (Gedimino g. 44)
Estijos Dailės akademijos, Baltijos filmų mokyklos (Talino universitetas) ir Tartu dailės koledžo (Estija) filmų, videomeno ir animacijos programa
2012 balandžio 17
13:00-14:30 VDU Šiuolaikinių menų katedra (Vytauto g. 71)
Artūro Bukausko paskaita apie Vladimiro Kobrino filmus
15:00-17:00 VDU Šiuolaikinių menų katedra (Vytauto g. 71)
Lietuvos video pionieriaus H.Gulbino retrospektyva
17:00 VDU Šiuolaikinių menų katedra (Vytauto g. 71)
Menų ir dizaino aukštosios mokyklos ESAD (Portugalija) ir Partium Christian universiteto Menų katedros (Rumunija) videomeno ir animacijos programa
18:00 Šiuolaikinių menų katedra, salė nr 101
Kauno Juozo Grušo meno vidurinės mokyklos audiovizualinio performanso premjera
19:00 VDU Šiuolaikinių menų katedra (Vytauto g. 71), 104 auditorija
Marijos Sklodovskos-Kiuri universiteto (Lenkija) videomeno ir animacijos programa
2012 balandžio 18
12:00 VDU Šiuolaikinių menų katedra (Vytauto g. 71)
Anastasia Mikhno paskaita apie asmeninę kūrybą ir ukrainos fotografijos meną
14:00 VDU Šiuolaikinių menų katedra (Vytauto g. 71)
Viacheslav Bezborodov paskaita apie šiuolaikinį fotografijos meną
17:00 VDU Šiuolaikinių menų katedra (Vytauto g. 71)
Norvičo universiteto (Didžioji Britanija) video meno programa
18:00 VDU Šiuolaikinių menų katedra (Vytauto g. 71)
Kiolno medijų meno akademijos (Vokietija) videomeno programa
19:00 VDU Šiuolaikinių menų katedra (Vytauto g. 71)
Sefalko universiteto (Didžioji Britanija) videomeno programa
2012 balandžio 25
19:00 Galerija 101 (Laisvės al. 53)
Franco Rustichelli ir Italo Moscati (Italija) videofilmų apie šiuolaikinį mokslą premjera ir susitikimas su autoriais (ISWA Europos sąjungos projektas).
2012 balandžio 26
14:00 Kauno Juozo Grušo meno vidurinė mokykla (Šarkuvos g. 30, Kaunas).
Franco Rustichelli ir Italo Moscati (Italija) videofilmų apie šiuolaikinį mokslą premjera ir paskaita (ISWA Europos sąjungos projektas).
Programa gali būti keičiama, papildoma, koreguojama. Prašome kantrybės ir supratimo
Kalėdos ir Velykos – dvi šventės, kurių pardavėjai nepraleidžia progos išnaudoti. Jau tapo tradicija, kad prieš šventės parduotuvės pasipuošia įvairia švenčių atributika. Jei prieš Kalėdas įprasta dabintis girliandomis ir eglutėmis, tai prieš Velykas neretai išvysi ir gyvųjų dekoracijų – triušiukų ir viščiukų. Tačiau kas jų laukia po švenčių?
Velykų proga purpurine spalva nudažyti triušiniai bandikutai Australijos laukinės gamtos parke. Triušinis bandikutas yra Velykų simbolis Australijoje. Kaip pasakoja Vikipedija, triušinis bandikutas (lot. Macrotis lagotis, angl. Greater Bilby) – bandikutų (Peramelemorphia) eilės sterblinis žinduolis. Gyvūnai sveria apie 0,8 – 2,5 kilogramo. Patino kūno ilgis 30 – 55 centimetrai, patelės – 29 – 39 centimetrai. Seniau šie sterbliniai buvo paplitę pietinėje Australijos dalyje, bet dabar yra reti. Šiandien triušiniai bandikutai, kaip ir daugelis kitų Australijos sterblinių yra saugomi. Keturi iš šešių porūšių išnyko.
Velykų stalas, ir senovėje, ir dabar, neįsivaizduojamas be kepinių iš mielinės tešlos. Apvalios bandelės, stotingos „bobos“, įvairiomis pynėmis supinti pyragai – paprasti, bet kartu ir ypatingi šventiniai patiekalai, kuriems formą ir skonį suteikia tradiciniai ingredientai: mielės, cukrus, šiltas pienas. Gardžiausi kepiniai – gaminti namuose, tad šeimininkėms, norinčios geriausio rezultato, prieš didžiąją pavasario šventę tenka pasiraitoti rankoves ir pasitelkti išradingumą.
Ilgasis savaitgalis ir prasidės, ir baigsis gerais orais. Šilumos turėtų „pakakti“ iki pat gegužės.
Kitą savaitgalį švęsime Velykas, todėl nuo balandžio 15 dienos prekybos centre „Panorama“ artėjančios smagiausios pavasario šventės nuotaiką kuria net 50 gyvų triušiukų. Susidomėjusiais žvilgsniais pūkuotukus stebi ne tik mažieji prekybos centro lankytojai, bet ir ne vienas suaugęs. Maitinimo valandomis specialiame aptvare įsikūrusius Velykų simbolius specialiai jiems skirtu maistu galės šerti ir kiekvienas norintis.
Tiek smegduobių dydis, tiek jų gylis gali būti stulbinantis. Nuo kelių šimtų metrų gylio ir net šimtų kilometrų skersmens. Tiesa, šie didingi gamtos paminklai miestų teritorijose nėra „laukiami svečiai“. Gamtoje atsirandančias topografines įgriuvas ar duobes sukelia didelio vandens kiekio pasišalinimas iš dirvožemio ar pamatinių uolienų.
Bereznikų smegduobė
Platėjanti smegduobė netoli Bereznikų (Rusija) pirmąkart užfiksuota 1986 metais, kai netoliese patošo (K2CO3) kasyklos vandeniui išplovus pamatines uolienas įgriuvo žemė. Ji nesunkiai gali „pasiglemžti“ šalia esančią geležinkelių liniją ir pastatus, tarp jų – ir druskos fabriką. Artimiausias gyvenamasis kvartalas – vos už 1 kilometro. Smegduobės ilgis – apie 80 metrų, plotis – apie 40 m, gylis – 200 m.
Ši duobė – nei didžiausia, nei giliausia, tačiau yra svarbi tarptautiniu mastu. 10 procentų viso pasaulio patošo išgaunama šioje srityje, o smegduobė ypatingai trukdo jo pasisavinimą.
Bimmaho smegduobė
Vieną iš labiausiai Bimos (Omanas) gyventojus stebinančių gamtos paminklų vilioja ir turistus. Beveik vandens parkas po atviru dangumi.
Didžioji žydroji skylė
Vos 97 metrų nuo Belizo miesto (Belizas), yra visiškai apvali 305 metrų skersmens ir 123 metrų gylio „Didžioji žydroji skylė“ (Great Blue Hole). Didelė povandeninė smegduobė driekiasi šalia Ambergris Caye salos Karibų jūroje.
Ši smegduobė – žinomiausias atolas Belizo barjeriniame rife. Mezoamerikos barjerinių rifų sistemai priklausančios įdubos susiformavo dar ledynmečio metu. Dabar tai narų-ekstremalų traukos centras.
Atolu vadinama žema žiedo formos koralų sala su viduryje esančia lagūna. Sausumos žiedo aukštis virš jūros lygio – vos keli metrai, o skersmuo – nuo kelių iki 90 km. Atolas susiformuoja iš nunykusios vulkaninės salos vietoje susidariusio rifo.
Gvatemalos smegduobė (2007)
Milžiniška pseudokarstinė įgriuva, kurios gylis siekė 100 metrų, Glatemalos sostinės neturtingųjų rajone 2007-ųjų vasarį pasiglemžė keletą namų. Tuomet žuvo mažiausiai trys žmonės. Žiniasklaidoje šis darinys neteisingai įvardijamas kaip smegduobė. Dėl tokių smarkių liūčių sukeltų nuošliaužų kalčiausia sena ir neprižiūrima lietaus kanalizacijos sistema, o ne gamta.
Gvatemalos smegduobė (2010)
Po tropinės audros „Agatha“ sukeltų liūčių 2010 metų gegužę Gvatemalos sostinėje stovėjęs 3 aukštų pastatas tiesiog prasmego į žemę. Geologų teigimu, nelaimė įvyko požeminio vandens srautams paplovus kalkakmenio klodus. Ši pseudokarstinė įgriuva buvo 21 m skersmens ir 60 m gylio.
Minėti reiškiniai Gvatemalos sostinėje gali ir toliau kartotis, kadangi netvarkingi vamzdynai ir toliau plauna vulkaninės kilmės uolienas, virš kurių ir įsikūręs miestas. Atsivėrusios karstinės įgriuvos viena nuo kitos nutolusios vos 2 kilometrus.
Mount Gambier
Mount Gambier, antras pagal dydį Pietų Australijos miestas, turintis unikalų kraštovaizdį. Čia apstu įdomių olų, vulkaninių kraterių, ežerų, kalkakmenių ir paslaptingų požeminių vandenų, požeminių smegduobių ir karstinių daubų. Vandens apsemti urvai ir daubos traukia smalsuolius iš viso pasaulio. Akvalangistų pamėgti Ewenso tvenkiniai, vienos iš trijų apsemtų kalkakmenio daubų šiose vietovėse. Į turistinius maršrutus taip pat įtraukti Piccaninnie tvenkiniai, Tantanoolos urvai, Umpherstono smegduobė ir Engelbrechto urvas, kuriuos galima ne tik pamatyti iš arti, bet ir juose paplaukioti.
Neskęstanti duobė
„Neskęstanti duobė“ (Neversink Pit), drėgna kalkakmenio duobė Alabamos valstijoje (JAV), atsivėrė dar 1998 m. Apie 15 m gylio duobė praminta „retų rūšių paparčių namais“. Paskutiniajame 20-ojo amžiaus dešimtmetyje ją įsigijo grupė urvų entuziastų, siekdami išsaugoti šį darinį ateities kartoms.
Velnio smegduobė
122 metrų gylio „Velnio smegduobė“ (Devil’s Sinkhole) Teksase (JAV) pirmą kartą aptikta 1867 metais. Šiandien tai nacionalinė gamtos istorijos vertybė, įtraukta į „National Natural Landmark“ sąrašą. Valstybės saugomas objektas yra gausiai lankomas turistų. Vasarą „Velnio duobė“ tampa daugiau kaip keturių milijonų Meksikos buldoginių šikšnosparnių (free-tailed bats) namais.
Šie vakarais palieka urvus iš skrenda maitintis. „Vakarinių viešnagių pas šikšnosparnius“ metu čia besilankantys turistai, matyt, šiuos įvykius vertina labiau nei pačią smegduobę kaip unikalų gamtos stebuklą.
Ik-Kilo senotas
Vandens mėgėjų pamėgtas Ik-Kilo senotas to paties pavadinimi eko-archeologiniame parke vos už 3 kilometrų nuo majų šventyklų miesto Čičen Ico Jukatano pusiasalyje, Meksikos teritorijoje. Šis karstinių ežerėlių tipas paplitęs Mezoamerikoje, susidarė lietaus vandeniui išplovus paviršinį klinčių sluoksnį ir susijungus su požeminiais urvais. Majai šias vietas laikė šventomis, tikėta, kad tai vartai į požeminę mirusiųjų karalystę. Dar vadinamame „Šventajame senote“ veši augalija, daug krioklių.
Žiemos parko smegduobė
1981-ųjų gegužę po rekordiškai mažo kritulių kiekio Floridoje (JAV) po miesto baseinu atsivėrė didžiulė „Winter Park“ smegduobė. Vos vienos dienos prireikė ir ji padidėjo iki 98 m skersmens ir 27 m gylio. Buvo paralyžiuotas automobilių importo verslas, sunaikintas baseinas, gatvių atkarpa. Smegduobė „prarijo“ ir dviejų aukštų namą. Įvykis, kuriame žmonės nenukentėjo, turėjo ir naudos. Tų metų vasarą šioje vietoje apsilankė daug turistų, imta prekiauti balionais, marškinėliais, ir maistu su minėto įvykio atributika.
Neapgyvendintuose Žemės toliuose atsirandančios smegduobės žavi unikaliu grožiu, tuo tarpu dėl miestuose prasiveriančių grėsmingų „skylių“ kaltos institucijos, nesugebančios pasirūpinti visuomenės saugumu.
Lietuvoje gamtos paminklo statusą turi „Geologų duobė“, „Jaronio karstinė įgriuva“, „Klevų duobė“, „Lapės Ola“, „Velykų duobė“, „Ievos duobė“, „Karvės Ola“, „Kruopio duobė“. Biržų rajone yra net trys smegduobių draustiniai – Karajimiškio, Kirdonių-Tatulos ir Kirkilų.
Laidoje „Pasaulis pagal moteris“ kunigas Algirdas Toliatas atskleidė ne tik moters prasmę prisikėlimo šventėje, bet ir porą patarimų, kaip šv. Velykų virsmą pritaikyti it pasiruošimą visiems kitiems kasdieniams išgyvenimams.