Search Results for: "Tasty life"
Jeigu jums atsibodo neįdomūs, skoniu beveik nesiskiriantys ir konservantų pilni tepami sūreliai ir varškytės, per vos 5 minutes galite pasigaminti išties gardų sūrio užtepą.
Du pakvaišę kulinarijos entuziastai – Reinaldas ir Alfredas – visai neseniai Vilniuje atidarė, kaip jie patys vadina, idėjinę bohemos kavinę. Joje nėra receptų, meniu ir nežemiškų antkainių – tik maistas, pagamintas su meile, ir patys netikėčiausi patiekalai – aštunkojis alyvuogių padaže arba firminis bazilikų ir čiobrelių tortas…
Išradingasis „Tasty life“ kulinaras Reinaldas papasakojo apie maisto gaminimą, improvizaciją, prieskonius ir šviežiai iškeptą kavinę Vilniaus centre.
Visai neseniai atidarėte restoraną „Daiktų viešbutyje“. Kaip Jums sekasi įsivažiuoti?
Na, pirmiausiai, nepavadintume to restoranu, greičiau idėjine bohemos kavine. Pas mus renkasi žmonės, kuriems ne parkė neturėti meniu, bet jei yra noro, visada galima išsikviesti virėją, kuris gali Jums specialiai pagaminti patiekalą ar įgyvendinti skonio idėją. Ir įsivažiuoti sekasi geriau nei buvo galima tikėtis. Niekada nedariau jokios reklamos, lankstinukų ar panašiai. Žmonės tiesiog iš kažkur apie mus sužino. Visas virtuvės skonis ir gamyba priklauso nuo manęs. Viską, kiek įmanoma, gaminu pats: pradedant padažais, į kurių sudėtį neįeina majonezas, pirkti pomidorų padažai ar kiti gamykliniai, sintetiniai dalykai. Kai reikia, pats vytinu kiaulieną ir darau varškės sūrį.
Ar seniai gamini?
Gaminu jau beveik dešimt metų. Pradėjau nuo ankstyvos vaikystės. Kiek atsimenu, man buvo apie 13 metų, jei ne dar mažiau, sunku pasakyti. Kiaušinį išmokau išsikepti jau 6 metų. Baigęs mokyklą, atvažiavau į Vilnių. Molekulinės biologijos praktikos metu neidavau vakarais į laboratoriją aprašinėti lervų ir vabalų. Sėdėdavau virtuvėje ir gamindavau keliems kursiokams. Tik įsivaizduok, kaip jie reaguodavo, kai kiti valgydavo makaronus ir panašiai, o mes – kepsniukus su voveraičių padažu, makaronus su malta mėsa ir keptas bandeles.
Kaip atsitiko, kad atidarėte „Tasty life“? Kas paskatino tokiam žingsniui?
„Tasty life“ atsiradimas prasidėjo nuo tada, kai vieną rytą sulaukiau skambučio ir klausimo: „Gal nori atidaryti kavinę?“ (juokiasi). Iš pradžių dirbau vienas: ir gaminau, ir žmones aptarnavau, ir indus išplaudavau. Galų gale, visko nebespėjau, nes labai reikėjo žmogaus, kuris būtų šalia ir nuolatos padėtų. Taip atsirado Alfredas. Be veiklos„Tasty life“ jis dar skraido oro balionais. Tie balionai yra tikras mano galvos skausmas (juokiasi).
Atidaryti „Tasty life“ labiausiai paskatino tai, kad dirbant restoranuose ar baruose Lietuvoje, lieka labai mažai vietos kūrybai ir improvizacijai. Mano nuomone, patiekalai praranda visą širdį, nebelieka virėjo prisilietimo, tik popieriukas, pagal kurį turi pagaminti. O man beprotiškai patinka kurti patiekalus ir gaminti taip, kaip noriu.
Ar pritariate pasakymui, kad geriausiai gamina vyrai? Dažnai kalbama, kad, neva, vyrai skonį jaučia geriau negu moterys.
Gal ir tiesa, niekada nesigilinome į šį klausimą ir nesistengėme palyginti. Tačiau turiu pastebėti, kad gal vyrai ir geriau jaučia skonį, bet nei viena virtuvė neapsieis be moters. Jos daug tvarkingesnės, vyrai nepastebi kai kurių dalykų, kuriuos pastebi moterys. Aš asmeniškai pagautas įkvėpimo kurti naujus patiekalus, nelabai galvoju, kur viską padėti ir panašiai. Tad net po vieno smulkaus receptuko, virtuvė gali atrodyti kaip po karo.
Ar pajausti skonį galima išmokti, ar vis dėl to tai įgimta savybė?
Aš manau, kad tai yra visiškai įgimta savybė. Tu gali išmokti kokybiškai padaryti patiekalą, bet kad jį sukurti nežiūrint į receptą, ar tiesiog improvizuoti – tai turi būti įgimta. Tačiau gal tik man taip atrodo, nes aš kilęs iš virėjų šeimos – mano mama buvo virėja, o močiutė – konditerė.
Kas yra svarbiausia gaminant maistą?
Svarbiausia, skonį jausti galvoje. Aš, dar neįdėjęs būsimo prieskonio ar ingrediento, jaučiu, kaip pasikeis skonis. Labai keistas ir nepaaiškinamas dalykas. Nes jei paprastam žmogui gali išvardinti 5 daržoves, jis jas tiesiog įsivaizduos, o mano galvoje pradeda dėliotis skoniai, kas bus jas visas sumaišius, pakepus, o jei dar įpilsi vyno ir įdėsi žolelių…
Kaip vyksta Jūsų maisto gaminimo procesas – improvizuojate, ar naudojate receptus?
Niekada nenaudoju jokių receptų – nematau prasmės. Mūsų pagrindinis žodis – improvizacija. Kai turi jausmą ir gamini iš širdies, receptų tikrai nereikia. Esu bandęs rašyti receptų, tačiau tada man daug sunkiau gaminti, reikia viską pasverti, pamatuoti.
Kokiu savo patiekalu labiausiai didžiuojatės?
Na, tikriausiai tai būtų putpelės. Kol kas sau nieko skanesnio nesu pagaminęs. Be to, visada labai didžiuojuosi savo ledais ir salotų padažu.
Jūsų manymu, koks yra skaniausias lietuviškas patiekalas? Ar tiesa, kad mūsų virtuvė labai primityvi, be galo riebi ir dažniausiai nukopijuota nuo kitų šalių patiekalų?
Tikriausiai tai būtų šakotis. Aišku dabar jau sunku gauti tikro ir skanaus. Atsimenu, kai pats vaikystėje su močiute juos kepdavau. Su tikromis malkomis ir tikroje krosnyje. Nepalyginsi su tuo, ką dabar parduoda. Mūsų virtuvė, kurią žinome ir praktikuojame, tikrai riebi, bet ji kilusi iš Lietuvos kaimo, kuriame reikėdavo tokio maisto, nes žmonės dirbdavo fizinį darbą. Dabar, kai dauguma sėdi ofisuose, nebereikia valgyti tokio maisto. Reiktų labiau pasigilinti, ką valgydavo mūsų dvarininkai ir bajorai.
Kokios kitos šalies virtuvė yra pati skaniausia?
Aš visada buvau už europietišką virtuvę, ne tik todėl, kad ji mums labiausiai tinka skoniu. Jei reikėtų pasirinkti kitą šalį, tikriausiai rinkčiausi Italiją arba Prancūziją. Tačiau mes esame Lietuvoje ir, galima sakyti, gaminame lietuviškai, tik kai kuriuos elementus pritaikydami iš kitų šalių virtuvės.
Ar valgote greito maisto restoranuose?
Nelabai valgome, bet neslėpsiu – tikrai tenka. Ypatingai naktį. Juk jau po 23 val. nelabai kur kitur gali pavalgyti. Nors apskritai nelabai valgome kitur. Paprasčiausiai nematau prasmės – dažniausiai tenka nusivilti. Lietuvoje trūksta gerų virėjų ir vietų, kur galima skaniai ir už priimtiną kainą pavalgyti.
Ar turite mėgstamiausią prieskonį? Girdėjau, kad daugiausiai virėjų pasiglemžia česnakas…
Vienas mėgstamiausiu prieskonių yra rozmarinas. Dabar jį pritaikau ir desertuose. Nors paskutinis mano tortų topas yra bazilikų ir čiobrelių tortas. Česnakas labiau „kaimietiškas“ prieskonis. Jis yra atėjęs iš tų laikų, kai žmonės nelabai turėdavo prieskonių pasirinkimo.
Prieskonių mišinys „Vegeta“: kulinarinė avarija ar triumfas?
Sunku pasakyti, aš pats jos visai nenaudoju. Geriau visų ingredientų dėti atskirai ir tada tiesiog įdėti druskos. Bet aš visada sakiau, kad reikia gaminti taip, kaip tau skanu. Jei patinka ir gerai pavyksta pagaminti su „Vegeta“ – prašau, naudokite. Dabar jau yra nemažai rūšių natūralios „Vegetos“.
Pakalbėkime apie popsą. Kulinarijoje, kaip ir visur, yra televiziniai kulinarai. Tarkime, britas Jamie Oliveris. Ar žiūrite kulinarines laidas?
Kulinarinių laidų nežiūrime, neturime tam laiko. Tokios laidos ir knygos gerai žmonėms, kurie nori gaminti ir jiems tai patinka, bet nelabai žino kaip. Nors būdamas 14 metų žiūrėdavau kulinarines laidas. Tačiau pati geriausia mokykla buvo rūsyje pas močiutę, jos konditerijoje. Ten, galima sakyti, ir gavau pagrindus, kol nepradėjau po truputį kurti pats. Kai man buvo 15 metų, mano ir močiutės skoniai jau išsiskyrė, turėdavome savo metodų ir ingredientų.
Ką „Tasty life“ planuoja ateičiai?
Netolimoje ateityje, tai yra per porą mėnesių, planuojame persikelti į senamiestį. Iš tikrųjų, jau dabar pradėjome dairytis nedidukių ir jaukių patalpų centre. Be to, yra nemažai planų, susijusių su kokybiškų dalykų gamyba. Pavyzdžiui, natūralūs avižiniai dribsniai su medumi ar natūralus džemas. Dar planavau mokyti gaminti vaikučius, bet dabar tam tragiškai neužtektų laiko (šypsosi).
Koks yra beprotiškiausias patiekalas, kurį esi pagaminęs?
Gaminu viską, ką beprotiškiausio randu nusipirkti. Esu kepęs ir ryklį, ir karvelius. Kažkada, kol gyvenau bendrabutyje, ir atėjo fizikai su termosu skysto azoto, bandžiau visokius patiekalus ir su juo. Gimė skysto azoto šaldyti bananai, kuriuos pardavinėjo per FIDI dienas. Artimiausiu metu norėčiau išbandyti agarą ir pomidorus – pagaminti pomidorų ikrus.
Kalbėjosi Goda Raibytė
Nuotr. …
Jeigu jums atsibodo neįdomūs, skoniu beveik nesiskiriantys ir konservantų pilni tepami sūreliai ir varškytės, per vos 5 minutes galite pasigaminti išties gardų sūrio užtepą.
Jums reikės:
200g rikotos sūrio
100g grietinėlės (35 proc. rieb.)
Įvairių prieskoninių žolelių, kurias mėgstate (bazilikai, petražolės, krapai, bet galite naudoti ir rozmarino, čiobrelio ar kalendros)
1 vidutinio dydžio česnako skiltelės
Žiubsnelio pipirų, geriausiai tinka smulkinti 5 rūšių pipirai, bet skanu bus ir
su paprastais juodaisiais.
Druskos pagal skoni (niekada nebijokite ragauti)
Kaip gaminti:
Jeigu turite virtuvinį kombainą, viską padarysite greičiau, jeigu ne – galite naudoti ir paprastą maisto smulkintuvą – tokiu atveju tiesiog reikės daugiau rankų darbo.
Žoleles ir susmulkintą česnaką ir įdėkite rikotos sūrį. Maišykite ir įdėkite druskos, pipirų ir maišydami po truputį pilkite grietinėlę. Maišykite tol, kol pasidarys puri, vientisa masė.
Šis naminis tepamas sūris jums puikiai tik dažyti šviežias daržoves ir tiesiog valgyti užtepus ant juodos ar baltos duonos. Taip pat, galėsite maloniai nustebinti netikėtai užgriuvusius svečius.
Reinaldas, „Tasty life“.
Pirmiausia, nebūsime kuklūs ir pasveiksime Laikas.lt žurnalą su vienerių metų gimtadieniu. Beveik prieš metus, spalio 13 dieną, išėjo pirmasis numeris. Ta proga skaitytojams dovanojame skanias vaišes – numerį apie maistą. Ir ne tik todėl, kad gimtadienis, bet ir dėl spalio, kuris daugeliui asocijuojasi su neseniai į rūsius nuneštomis uogienėmis, raugintais agurkais, su džiovintais baravykais ar gurmaniška vakariene, kuriai, trumpėjant ir šalant dienoms, lieka vis daugiau laiko.
Tikimės, kad ir Jus įkvėps mūsų kalbinti ir dėl maisto pamišę „Tasty life“ vaikinai. Pagrindinis šefas Reinaldas pripažįsta, kad gaminti jį išmokė močiutė ir teigia, kad skonis yra įgimtas dalykas. Jie nesivadovauja receptais, o pagrindinis kūrybos moto – improvizacija. Tad nesitikėkite, kad atėję pietų į „Tasty life“ rasite valgiaraštį.
Kitas netradinis maisto kultūros atstovas – Aidas Mačiulis, atstovaujantis vegetarizmu pagrįstai Vedų virtuvei. Daugumai žodis krišnos asocijuojasi su gatvėse dažnai matomais šokančiais ir dainuojančiais šio tikėjimo atstovais, tačiau jų maisto kultūra – išties sveika, o mėsos nevalgymas traktuojamas paprastai: mūsų organizme neužsilaiko pūvanti nesuvirškinta mėsa, kuri nuodija organizmą.
Tačiau gurmaniškos pamokos ir virtuvės slepia tamsiąsias puses: vis daugiau maisto gauname iš šalių, kuriose ir taip jaučiamas didžiulis vandens stygius. Tai reiškia, kad maisto išmetimas lauk daro milžinišką, tačiau užslėptą žalą visame pasaulyje esantiems geriamojo vandens išteklių klodams. Žinome, negąsdiname Jūsų vandens stygiumi, tačiau susimąstyti tikrai verta.
Taip pat pakalbinome kulinarines knygas išleidusias garsias asmenybes ir paklausėme: maisto gaminimas ir knygų leidimas – iš mados kilęs asmeninis pomėgis? Kodėl žmonės perka tokias knygas? Kad būtų kur akis paganyti – daugumos mėgstami stiliaus perliukai iš rudeniško Vilniaus gatvių. Sutikti stilingi praeiviai papasakojo, kur jie pietauja ir už kiek. O spalio muzikinis fonas – iš daržovių padarytais instrumentais grojantys „The Vegetable Orchestra“.
Vyr. redaktorė: Rasa Barčaitė
Redaktorė: Dovilė Raustytė
Numerį ruošė: Goda Raibytė, Nerijus Drochneris, Dovilė Raustytė, Lina Sabaitytė, Mindaugas Peleckis, Ieva Varkojytė
Kalbos redaktorė: Aušra Trasauskaitė
Dizaineris: Vykintas Characiejus
Viršelio nuotrauka:
Idėja – Laikas.lt,
Fotografas: M.Janušaitis
Modeliai: Rugilė ir Markas
Praeiviams jau tapo įprasta prasilenkti su šventus Krišnos vardus giedančių, grojančių, šokančių, gėles barstančių, šventintą maistą dalijančių krišnaitų grupele. Vieni juos laiko sektantais, kiti – bepročiais, keistuoliais, dar kiti prisimena jų šventykloje ragautų vaišių skonį…
Kulinarinės knygos vis dažniau užkariauja knygynų lentynas, jos karaliavo ir šių metų Vilniaus knygų mugės metu. Žymių žmonių ir paprastų kulinarinių knygų mada į pasaulį prasiveržė gana staiga, kad ir kaip būtų keista, Lietuvoje ji dar nepasiekė tokio anšlago kaip užsienyje.
Pasirodžius ekologiškai produkcijai Lietuvos parduotuvėse, pirkti ją žmonėms ilgainiui tapo mada, o kiek vėliau ir poreikius tenkinančiu įpročiu. Tačiau atsirado ir nepasidavusių šiai karštinei ir netgi suabejojusių natūralių priemonių veiksmingumu jas pabandžius. Kodėl taip atsitinka?
Šiame straipsnyje trumpai apžvelgiamos su ekologiška kosmetika susijusios problemos ir paneigiami natūralumo sąvoką teršiantys mitai.
Ką reikia žinoti perkant ekologišką kosmetiką
Svarbiausia neužkibti ant pseudoekologiškų produktų kabliuko, nes kartu su vartotojų atėjo ir gamintojų mada. Atsirado begalė gaminančiųjų ekologiškus produktus neturint tinkamos praktikos, laikantis minimalių kriterijų ar dar blogiau – susikūrus savuosius, kurie tik išoriškai siejasi su ekologija. Vienas iš pavyzdžių – ant produkto pakuotės rašoma, kad jo sudėtyje yra 80 proc. natūralių ir ekologiškų medžiagų, tačiau iš tikro didžiąją dalį deklaruojamų komponentų sudaro: vanduo, glicerinas ir galbūt minimalus augalo ekstrakto kiekis. Žinoma, tokie produktai nepateisina pirkėjų lūkesčių ir jie nusivilia tariamai natūralia produkcija. Norint to išvengti, kaip teigia ekologiškos produkcijos gamintojai, svarbiausia pasikliauti prekiniais ženklais, produkto sudėtimi ir sertifikatais.
Renkantis kosmetiką, svarbu, kad joje būtų kuo daugiau natūralių medžiagų, o apraše nesimatytų jau gerai žinomų parabenų, trumpinių PEG, EDTA, medžiagų pavadinimų su skaičiais; kremuose – parafino, kitaip tariant, mineralinio aliejaus, ar kitų, aiškiai suprantamų sintetinių komponentų.
Natūraliame produkte cheminės medžiagos
Cheminių medžiagų yra tiek ekologiškoje, tiek ir sintetikos pagrindu pagamintoje kosmetikoje. Skirtumas tas, kad vienur jos gamtinės, kitur – sintetinės. Net ir tos pačios cheminės sudėties medžiaga, priklausomai nuo kilmės, gali turėti skirtingą poveikį, pavyzdžiui: kvapus suteikiančios sintetinės medžiagos dažnai alergizuoja, tačiau gamtoje esančios tokios pačios cheminės sandaros komponentai alergijos nesukelia.
Natūralios priemonės turi lėtesnį poveikį nei sintetinės?
Pasak ekologiškos kosmetikos gamintojų, natūralių priemonių teigiamas poveikis odai yra didesnis ir greitesnis. Aliejais maitinama oda gali kvėpuoti. Sintetinių komponentų gudrybė ta, kad jais galima sukurti labai greitą, pavyzdžiui, švelnumo efektą. Tačiau tai tik pojūtis, oda iš tikro lieka užmaskuota. Tuo tarpu ekologiška kosmetika išsprendžia daugybę odos problemų ne tik paviršutiniškai, bet ir normalizuojant jos funkcijas. Beje, natūrali kosmetika itin retai turi šalutinį poveikį net netinkamai ją naudojant. To negalima pasakyti apie sintetinę produkciją.
Vertinti tiesioginę kainą – neteisinga
Ekologiškoje parduotuvėlėje įsigytos kūno priežiūros priemonės kainuoja brangiau nei sintetinės kokiame nors prekybos centre. Taip yra todėl, kad pastarųjų žaliavos kainuoja itin mažai, ko nepasakysi apie ekologiškų produktų ingredientų kainą.
Svarbiausia suprasti, kad tokių dalykų, kaip ekologiško ir neekologiško muilo gabaliuko kaina, apskritai nereikia vertinti, nes pastarasis su savo įvairiausiais priedais ištirpsta žymiai greičiau.
Be konservantų kosmetika galioja trumpiau?
Tinkamai pagaminti ir supakuoti natūralūs produktai ir be sintetikos gali turėti ilgą galiojimo laiką. Juk geras vynas laikomas ilgai nesugenda. Viskas priklauso nuo produkto rūšies ir jo gamintojų. Tad pirmiausia reikia juos sąmoningai išsirinkti ir jau po to atsakingai išleisti pinigus, perkant kokybišką produkciją.
Parengė Dovilė Raustytė
Vienas įdomiausių ir turbūt pats skaniausias orkestras yra įsikūręs Vienoje. 1998 m. bendraminčių suburtas „Vegetable Orchestra“ sugebėjo prakalbinti ir užgroti įmantriausias melodijas… daržovėmis! Į „Vegetable Orchestra“ koncertą galima nueiti ir nepavalgius, nes jo pabaigoje visi susirinkę gali pasigardžiuoti šviežia daržovių sriuba
Maisto tinklaraščiai, kaip ir mados, stiliaus, interjero yra populiarūs visame pasaulyje būtent dėl žmogiškumo faktoriaus, ištrinančio ribą tarp rašytojo ir skaitytojo. Užsienio maisto industrijoje nenusileisdami profesionaliąjai virtuvei, kokybe jie konkuruoja su geriausiais pasaulio restoranais.