Search Results for: "Sveikatos apsaugos ministerija"
Lapkričio 8 d., 19 val., „Fluxus ministerija“ kviečia originaliai paminėti pasaulyje žinomo menininko, „Fluxus“ judėjimo pradininko, Kaune gimusio Jurgio Mačiūno gimtadienį.
Nors pastaraisiais metais vis garsiau kalbama apie mobiliųjų telefonų žalą žmogaus sveikatai, tačiau retas kuris įsivaizduoja savo kasdienybę be šio aparato. 2010 m. pasaulyje buvo naudojama maždaug 5 milijardai mobiliųjų telefonų, o pokalbių laikas kasmet vis ilgėja. Įsisukus į elektromagnetinių bangų lauką, reikėtų apžvelgti neribotos komunikacijos pasekmes.
Elektromagnetinė spinduliuotė sukelia vėžį
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pripažino pavojų dėl bevielio ryšio spinduliuotės. Buvo paskelbti duomenys apie intensyvaus naudojimosi mobiliuoju telefonu keliamą grėsmę susirgti onkologinėmis ligomis.
PSO pavaldžios Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros ekspertų teigimu, mobilieji telefonai yra tokie pat pavojingi kancerogenai kaip švinas, automobilių išmetamosios dujos ar chloroformas. Mobiliojo telefono žalą sveikatai tyrė ekspertai iš 14 valstybių.
Tyrimo metu nustatyta, kad mobiliųjų telefonų skleidžiamos elektromagnetinės bangos padidina smegenų vėžio (gliomos) riziką. Ypač tuomet, kai mobilieji telefonai naudojami intensyviai ir bent 10-15 metų. Glioma yra viena iš agresyviausių smegenų vėžio formų.
Gegužės mėnesį Prancūzijoje vykusioje konferencijoje Tarptautinė vėžio tyrimo agentūra (IARC) paskelbė epidemiologinių studijų rezultatus, kurie rodo, jog didžiausia smegenų vėžio rizika kyla intensyviausiai naudojantiems telefonus. Tyrimo metu buvo stebėti asmenys, kurie pastaruosius dešimt metų mobiliaisiais telefonais naudodavosi vidutiniškai 30 minučių per parą.
Tiesa, mokslininkams tirti telefonų spinduliuotės žalą sveikatai labai sunku. Mobiliųjų telefonų skleidžiamos elektromagnetinės bangos, kitaip negu rentgeno spinduliai, nesukelia didelio pavojaus iš karto, bet veikia lyg labai mažos galios mikrobangų krosnelės. Todėl poveikį galime pajusti tik po 15, 20 ar net 30 metų. Mobilaus telefono laikymas prie ausies didina ne tik vėžinius susirgimus, bet ir gali sukelti pažintinės atminties praradimą, kadangi pokalbių metu telefonai dažniausiai priglaudžiami prie smegenų dalies atsakingos už laikinąją atmintį.
Vaikai ir jaunimas – itin jautri grupė
Švedų profesoriaus Lennart‘as Hardell‘as pasakoja, kad mobilieji telefonai ypač pavojingi jauniems žmonėms: „Pradėjusieji naudoti mobilųjį telefoną jaunesni nei 20 metų, turi 5 kartus didesnę tikimybę susirgti smegenų vėžiu“.
Mobilieji telefonai vaikams yra ypač pavojingi, kadangi jų kaukolė yra plonesnė ir smegenys vystosi labai intensyviai. Skleidžiamos elektromagnetinės bangos lengviau prasiskverbia pro plonesnius kaukolės kaulus ir neigiamai veikia smegenų vystymąsi. Nesusiformavęs organizmas labai jautriai reaguoja į elektromagnetines bangas.
Be to, vaikų ir paauglių svoris yra mažesnis, todėl spinduliuotė daro didesnę žalą reprodukciniams organams. Vaikams naudotis mobiliuoju telefonu patariama tik esant būtinybei. O kalbant būtų geriausia naudoti laisvų rankų įrangą (kaip ir suaugusiesiems), nes jau 10 cm. nuo ausies esantis telefonas stipriai sumažina elektromagnetinio lauko poveikį.
Nors PSO pripažino mobiliųjų telefonų sukeliama žalą, tačiau Lietuvoje dar nėra jokių oficialių draudimų naudotis mobiliaisias telefonais ugdymo įstaigose. LR Sveikatos apsaugos ministerija mokykloms pateikė rekomendacijas, kad būtų papildytos vidaus tvarkos taisyklės, kuriose būtų nurodyta, kad mobiliaisiais telefonais pamokų metu naudotis draudžiama.
„Eurobarometro” duomenimis, Europos Sąjungoje 70 proc. vaikų nuo 12-13 metų ir 23 proc. vaikų nuo 8-9 metų gyvenimo be mobiliojo telefono jau neįsivaizduoja.
Paraginti vaikus kuo mažiau naudotis mobiliaisiais telefonais turėtų ne tik ugdymo institucijos, bet ir patys tėvai.
Rekomendacijos kaip naudoti mobilųjį telefoną
Žinoma, geriausias variantas būtų visiškai atsisakyti mobilaus telefono, tačiau puikiai suprantame, kad šiandieniniame, skubančiame pasaulyje tai padaryta yra labai sunku. Todėl siūlome keletą priemonių, kurios padės šiek tiek apsisaugoti:
Nedėkite telefono prie ausies kol kitas žmogus neatsiliepia, nes radiacija yra žymiai didesnė sujungimo procese.
Nekalbėkite telefonu ilgiau nei 4 min. Darykite 15 min. pertraukas tarp pokalbių.
Pokalbiui įsijunkite mikrofoną ir laikykite telefoną kuo toliau nuo kūno.
Kuo telefone daugiau įrangos, tuo jis daugiau skleidžia elektromagnetinių bangų.
Išjunkite mobilųjį telefoną nakčiai ir ar bent jau nelaikykite arti lovos. Elektromagnetinės bangos trikdo smegenų bangas ir taip neleidžia tinkamai miegoti ir pailsėti.
Nenešiokite mobiliojo telefono kišenėje prie krūtinės ir juosmens, geriau įsidėkite į rankinę.
Kalbėkite lauke. Uždarose erdvėse signalas ir skleidžiama radiacija tampa labiau koncentruota.
Jeigu yra galimybė, geriau naudokite laidinį telefoną.
Negalima mobiliaisiais telefonais naudotis tiems, kurie turi dirbtinius klausos aparatus, širdies vožtuvus.
2010 m. balandį duris buvusioje Sveikatos apsaugos ministerijoje atvėręs projektas „Fluxus ministerija“ šį rudenį bus nutrauktas.
Iš pradžių buvo planuota atidaryti „Fluxus Ministeriją“ tik metams, tačiau vėliau, pasistengus projekto iniciatoriams ir koordinatoriams, jos veikla pratęstas dar pusmečiui.
Per 1,5 metų kasdien čia kūrė daugiau kaip 200 menininkų, per tą laiką įvyko apie 1 tūkst. Įvairiausių renginių.
„Fluxus ministeriją“ žadama uždaryti penkių muzikantų iš Niujorko koncertu.
Paskubėti raginami visi norintieji išnaudoti likusį laiką kuo efektyviau – surengti paskutinius koncertus, pasirodymus, parodas ir kt.
Žmonėms vis dar atrodo, kad intensyvus įdegis – tai patrauklumo ir geros sveikatos simbolis. Šiltuoju metų sezonu verta žinoti, kaip saugotis nuo saulės vonių. Specialistai įspėja, vienas pagrindinių veiksnių, galinčių paskatinti klastingos ligos – melanomos – atsiradimą yra nesaikingas deginimasis saulėje.
Kaip praneša Sveikatos apsaugos ministerija, vien Lietuvoje kasmet nustatoma apie 200 naujų susirgimų melanoma, du trečdaliai iš jų – moterims, vienas trečdalis – vyrams. Visame pasaulyje augantis piktybinių odos navikų ir kataraktų skaičius rodo, kad neatsargūs žaidimai su saule brangiai kainuoja ir pačiam sunkia liga susirgusiam asmeniui, ir visuomenei.
Įrodyta, kad saulės skleidžiami ultravioletiniai (UV) spinduliai yra odos piktybinių navikų rizikos veiksnys, primena Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento specialistai. Užtenka skausmingai nudegti vieną kartą per kelis metus, kad bent dvigubai padidėtų melanomos rizika. Veikiama UV spindulių odą plonėja, sausėja, formuojasi raukšlės, šlakai, randasi pigmentinės dėmės. UV spinduliai taip pat gali sukelti kataraktą.
Kokie žmonės turėtų vengti saulės spindulių?
Saulės spindulių pertekliaus turėtų vengti visi, tačiau išskiriamos žmonių grupės, kurie turėtų itin pasisaugoti tiesioginių saulės spindulių. Ypač atsargūs turi būti – I-II odos tipą turintys asmenys, žmonės, ant kurių kūnų yra daug apgamų, anksčiau nudegę nuo saulės. Vaikų ir paauglių apsaugai nuo UV spindulių taip pat reikia skirti daug dėmesio, nes šios amžiaus grupės itin jautrios žalingam UV spindulių poveikiui, o nudegimai nuo UV spindulių vaikystėje didina odos vėžio ir kataraktos riziką vyresniame amžiuje, taip pat slopina imuninę sistemą.
Kaip saugotis?
Saugantis nuo UV spindulių ypatingų priemonių nereikia. Svarbiausia žinoti pagrindines taisykles:
Vengti saulės jos piko valandomis: 11-15 val. Lietuvoje saulė akyviausia gegužės – rugsėjo mėnesiais.
Nešioti kepures, akinius nuo saulės bei apsauginę aprangą. Kuo daugiau odos uždengia rūbai, tuo geriau. Tačiau drėgnų drabužių ypač medvilninių apsauga smarkiai sumažėja. Drėgni medvilniniai marškinėliai, lyginant su sausais, suteikia tik pusę apsaugos.
Skrybėlės ypač gerai apsaugo veidą, kaklą ir galvą nuo UV spindulių poveikio.
Akiniai turi gerai saugoti tiek nuo UVB, tiek nuo UVA spindulių.
Be tinkamos apsaugos negalima palikti vaikų saulėje. Vaikai ir paaugliai itin jautrūs UV spindulių poveikiui.
Būnant lauke tiesioginių saulės spindulių poveikyje, rekomenduojama neuždengtas kūno vietas pasitepti apsaugine kosmetikos priemone nuo saulės (kremai, losjonai).
Labai svarbu apsaugines kosmetikos priemones nuo saulės naudoti tinkamai.
Kaip naudoti apsaugančias priemones?
Pagrindinės kosmetikos priemonių nuo saulės naudojimo taisyklės:
Dermatologai rekomenduoja apsauginiais kremais pasitepti 15-30 min. prieš išeinant į atvirą saulę. Kremą tepti reikia ant švarios, sausos odos ir lengvai įtrinti. Jei norite geresnės apsaugos, pakartotinai pasitepkite apsaugos priemonę nuo saulės ir išėję iš patalpos.
Apsauginės priemonės nuo saulės dozė: ji apskaičiuojama atsižvelgiant į kremu tepamo odos paviršiaus plotą. Specialistų sutarta, kad dozė yra 2 mg/cm2. Taigi visam kūno paviršiui ištepti reikia apie 30 ml kremo. Vidutinio kūno sudėjimo žmogui, reikėtų panaudoti 35 g kremo (toks kiekis prilygsta 6 pilniems arbatiniams šaukšteliams). Tyrimais yra nustatyta, kad dauguma vartotojų neteisingai dozuoja apsauginius kremus, todėl atitinkamai SPF (Sun protection factor) tepasiekiama 20-50% apsaugos.
Ko negalima pamiršti naudojant apsaugines kosmetikos priemones nuo saulės?
Netinkamai naudojant kremus, galima gauti dideles ultravioletinių spindulių dozes. Todėl rekomenduojama teptis kremu kas dvi valandas. O jei maudotės, gausiai prakaituojate, apsauginio kremo veikimo laikas sutrumpės trečdaliu. Todėl būtina pakartotinai teptis kremą po prausimosi, maudynių ar nusišluosčius kūną rankšluosčiu. Teptis apsaugos priemonėmis reikėtų prieš naudojant makiažo priemones, apsaugos priemones nuo vabzdžių ir kt.
Ką reiktų žinoti renkantis apsauginę kosmetikos priemonę nuo saulės?
Apsaugos nuo saulės faktorius (SPF) naudojamas produkto apsaugos nuo saulės nudegimų, t. y. daugiausia nuo UVB spindulių, veiksmingumo lygiui apibrėžti. Nuo saulės poveikio apsaugančių gaminių veiksmingumas, kuris nurodomas etiketėse, turėtų būti priskirtas tokioms kategorijoms: „mažas“ – iki 10 SPF, „vidutinis“ – 10 – 20 SPF, „aukštas“ – 25 – 35 SPF, ir „labai aukštas“ – 40 – 50 SPF.
Svarbu žinoti, kad didesnis nei 50 SPF neužtikrina didesnės normalios odos apsaugos nuo saulės nudegimų ir UVB spindulių. Jei priemonė naudojama teisingai, vidutinės apsaugos kategorijos SPF (pvz.: SPF 15, 20 arba 25) pakanka normaliai odai apsaugoti nuo saulės nudegimų. Aukštesnės apsaugos kategorijos SPF reikalingas tik tuomet, kai naudojamas nepakankamas priemonės kiekis.
Kiekviena kategorija turėtų atitikti standartinį apsaugos laipsnį nuo UVB ir UVA spinduliuotės, tačiau taip būna ne visuomet. Priemonės, žymimos SPF, saugo nuo odos nudegimą sukeliančių UVB spindulių, bet nebūtinai saugo nuo odos vėžio riziką didinančios ir odos senėjimą spartinančios UVA spinduliuotės. Nuo UVA spindulių apsaugančios priemonės turi būti paženklintos specialiu ženklu, kuriame yra raidės UVA.
Vartotojams būtina žinoti, kad apsaugos nuo saulės priemonės negali visiškai apsaugoti nuo UV spindulių ir gali būti tik viena iš papildomų apsauginių priemonių nuo saulės. Visos apsaugos nuo saulės priemonės, net ir ženklinamos užrašais „100 % apsauga nuo saulės“ arba „visiška apsauga“, praleidžia tam tikrą UV spindulių kiekį.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atkreipia visuomenės dėmesį, kad, nepaisant įvairiose žiniasklaidos priemonėse pasigirstančių neatsakingų kaltinimų, vakcinų skiepijimas yra viena veiksmingiausių, saugiausių, griežčiausiai kontroliuojamų sveikatos išsaugojimo priemonių. Todėl visuomenė raginama pasitikėti moksliškai įrodytais sveikatos profesionalų teiginiais, o ne jokių ekspertų išvadomis nepagrįstais neatsakingais žiniasklaidos atstovų svarstymais.
„Suvokdami žiniasklaidos poveikio galimybes Lietuvoje, kreipiamės į visuomenę prašydami pasitikėti visų pirma moksliniais įrodymais, ne vien žurnalistų svarstymais, – sako sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis. – Faktai iškalbingi: besivystančiose šalyse, kur nėra galimybės pasiskiepyti, kas antras vaikas iki 5 metų amžiaus miršta nuo užkrečiamų ligų. Todėl bandymai diskredituoti Lietuvos mokslininkus atmetant viso pasaulio patirtį vertintini mažų mažiausiai kaip neatsakingi“.
Atkreipiame dėmesį, kad tik skiepų dėka pasaulyje pavyko likviduoti raupus, iki minimumo sumažinti poliomielito, difterijos, tymų, kokliušo, virusinio hepatito B ir kitų infekcinių ligų epidemijų grėsmę. Šiuolaikinių vakcinų saugumas ir efektyvumas yra užtikrinamos aukščiausio lygio griežtai kontroliuojamomis priemonėmis, o apie galimas bendrines ir šalutines reakcijas skiepijami asmenys visada išsamiai informuojami. Todėl gąsdinant visuomenę skiepų pavojumi galima sulaukti užkrečiamų ligų epidemijos, brangiai kainuosiančios žmonėms ir valstybei.
Atsižvelgiant į Europos šalių praktiką ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, priimtinas ir neginčijamas kitose šalyse, Lietuvoje įgyvendinama Nacionalinė imunoprofilaktikos 2009-2013 m. programa. Pagal šią programą Lietuvoje kūdikiai ir vaikai skiepijimai nuo dešimties užkrečiamųjų ligų (tuberkuliozė, hepatitas B, kokliušas, difterija, stabligė, poliomielitas, Haemophilus influenzae B tipo infekcija, tymai, raudonukė, epideminis parotitas) pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Taip pat jau trečius metu iš eilės valstybės lėšomis skiepijami suaugę asmenys, priklausantys tam tikroms rizikos grupėms gripo vakcina; asmenys po traumų skiepijami nuo stabligės, asmenys, sužaloti naminių ar laukinių gyvūnų – nuo pasiutligės. Taip pat vyresni nei 26 m. asmenys skiepijimai difterijos vakcina. Pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos 2009-2013 m. programą, 2011 m., atsižvelgus į šalies ekonomines galimybes, numatyta į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtraukti vaikų skiepijimus konjuguota pneumokokine vakcina, o 2012 m. į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtraukti skiepijimus žmogaus papilomos viruso vakcina.
Kai kurių žiniasklaidos priemonių siekis diskredituoti skiepus kaip vieną sveikatos išsaugojimo priemonių kelia nerimą ir Lietuvos gydytojų profesinių draugijų atstovams, tarp kurių Lietuvos infektologų draugijos pirmininkas prof. A. Laiškonis, Lietuvos pediatrų draugijos pirmininkas prof. A. Valiulis, Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų kolegijos viceprezidentas prof. L. Valius, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidentė doc. D. Vaitkienė, Lietuvos alergologų ir klinikinių imuniologų draugijos pirmininkė doc. R. Ėmužytė, Baltijos imunoprofilaktikos asociacijos vykdančioji sekretorė gyd. I. Ivaškevičienė, Baltijos šalių vaikų onkohematologų draugijos pirmininkė doc. L. Ragelienė, VU Šeimos medicinos centro vadovas doc. V. Kasiulevičius, Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos pirmininkas doc. V. Urbonavičius, Lietuvos vaikų nefrologų draugijos pirmininkė gyd. A. Jankauskienė, Lietuvos vaikų reanimacijos ir intensyviosios terapijos gydytojų draugijos pirmininkė doc. V. Žilinskaitė. Šių žymių Lietuvos medikų pasirašytą laišką gavo Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas, SAM. Laiške be kita ko teigiama, kad neleistina, jog didesnių reitingų siekimas keltų pavojų vaikų sveikatai.
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras („Vasaros” ligoninė) kartu su LR Sveikatos apsaugos ministerija ir VšĮ „Globali iniciatyva psichiatrijoje” organizuoja renginį „Draugaukime 2010”, skirtą Pasaulinei psichikos sveikatos dienai paminėti. Renginys vyks š. m. spalio 8 d., penktadienį, 11.00–15.00 val.
„Siekiame atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad psichinė sveikata tiek pat svarbi, kiek ir fizinė, kad ji glaudžiai susijusi su individo ir visuomenės gerove. Tačiau tikriausiai tebesame varžomi kultūrinių stereotipų, išankstinių nuostatų: psichikos sveikata vis dar rūpinamės per mažai. Tuo tarpu Pasaulio Sveikatos Organizacija skelbia, kad Lietuva tebėra pirma Europoje bei pasaulyje pagal savižudybių, patyčių mokyklose, tautos alkoholizacijos, kvaišalų vartojimo, smurto prieš moteris ir vaikus reiškinių rodiklius. Vien politinės valios įveikti šiuos reiškinius negana – pati visuomenė turi šviestis ir domėtis, performuoti sau pačiai nepalankias nuostatas, imtis aktyvesnio vaidmens savo pačios gyvenime” – teigia renginio organizatoriai.
Renginio metu lankytojai galės susipažinti su psichiatrijos istorija bei išbandyti tiek senovines, tiek šiuolaikines psichiatrijoje taikomas priemones, įsigyti literatūros, susijusios su psichikos sveikata, gauti informacijos aktualiais klausimais. Bus demonstruojami filmai apie psichikos sveikatą, psichiatrijos istoriją, organizacijas, teikiančias psichikos sveikatos paslaugas. Bus organizuojamos diskusijos, kurias moderuos jauni gydytojai psichiatrai. Su Lietuvos psichologijos studentų asociacijos nariais bus galima padiskutuoti apie psichologiją ir psichologo darbą, stebėti optines iliuzijas ir išgirsti mokslinį jų paaiškinimą. Savo vykdomus projektus pristatys „Vaikų linija” bei Jaunimo psichologinės paramos centras.
Apie psichikos sveikatą ir jos priežiūrą bus kalbama ir meno kalba: aikštėje veiks psichikos sveikatos paslaugų vartotojų dirbinių paroda bei vyks Menų dirbtuvės, kuriose menininkai kartu su renginio dalyviais improvizuos kurdami šiuolaikinį psichikos sveikatos specialisto įvaizdį. Renginio metu koncertuos grupė „InCulto”, vokalinis merginų ansamblis, Gospelo choras. 14 valandą renginį vainikuos Menų dirbtuvėse sukurtos drabužių kolekcijos demonstravimas.
Didžiojoje Britanijoje sparčiai didėja skaičius žmonių, kurie į ligoninę pakliūna dėl nesaikingo alkoholio vartojimo ar su tuo susijusių ligų. Pirmą kartą tokių žmonių skaičius viršijo milijoną, skelbia Nacionalinis sveikatos apsaugos informacijos centras. Per pastaruosius dvejus metus tokių žmonių padaugėjo 12 proc.
Centro parengtoje ataskaitoje pateikiami duomenys apie kepenų ligas, psichikos sutrikimus, susijusius su alkoholio vartojimu, traumas ir nelaimingus atsitikimus. Didžiosios Britanijos sveikatos apsaugos ministerija ketina šių metų rudenį skelbti naują antialkoholinę strategiją.
Remiantis statistika, 2009–2010 metais į ligoninę dėl su alkoholio vartojimu susijusių problemų buvo paguldyta 1,057 mln. žmonių. 2008–2009 metais tokių žmonių buvo 945 500, o 2002–2003 metais – 510 800.
Verta paminėti, kad du trečdalius į ligoninę patekusių žmonių sudarė vyrai, ši dalis vis didėja ir, anot labdaros organizacijų, iki 2015 metų gali pasiekti pusantro milijono. Tokių ligonių gydymas valstybei per metus kainuoja 3,7 mlrd. svarų sterlingų.
Tačiau itin didelį ekspertų susirūpinimą skatina tai, kad alkoholizmas sparčiai plinta tarp jaunų moterų. Remiantis neseniai paskelbtais duomenimis, Anglijoje ir Velse maždaug 30 proc. moterų, jaunesnių nei 30 metų, kepenys yra padidėjusios, o tai vienas iš piktnaudžiavimo alkoholiu simptomų.
Atsižvelgiant į medikų organizacijų pasiūlymus pakeistos kai kurios įsakymo „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ nuostatos, informuoja sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė. Šiais pakeitimais darbo medicinos kurso, kurį privalo išklausyti sveikatos tikrinimus atliekantys šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai, trukmė sutrumpinta iki 36 val.
„Iki šiol galioję reikalavimai sunkino galimybes šeimos gydytojams įgyti reikiamą kvalifikaciją. Todėl trūko specialistų, turinčių teisę atlikti privalomus profilaktinius asmenų, dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis, sveikatos tikrinimus, – sako sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė. – Dabar daugiau specialistų galės būti paruošti teikti minėtas paslaugas ir jų kvalifikacijos kėlimas netrikdys gydymo įstaigų darbo, nes papildomą kvalifikaciją specialistai galės įgyti greičiau, racionaliau planuodami savo laiką. Kitaip tariant, pacientams bus skiriama daugiau laiko ir dėmesio, sumažės eilės “.
Įsigaliojus naujiems reikalavimams kai kurių profesijų, susijusių su darbu galimos profesinės rizikos sąlygomis, įsidarbinančių ir darbuotojų periodinius bei neeilinius privalomus profilaktinius sveikatos patikrinimus galės atlikti šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai (šeimos, vidaus ligų), išklausę ne mažiau kaip 36 val. trukmės darbo medicinos kursą, kurio programa suderinta su Sveikatos apsaugos ministerija. Taip pat šiuos tikrinimus gali atlikti darbo medicinos gydytojas, privalomai arba prireikus konsultuodamasis su įsakyme numatytų kitų profesinių kvalifikacijų gydytojais, psichologais ir, esant indikacijų, skirdami privalomus arba kitus tyrimus.
Tokiu būdu pagerės sveikatos tikrinimo kokybė, bus galima tiksliau ir operatyviau įvertinti ar įsidarbinantys asmenys ir darbuotojai gali dirbti konkretų darbą konkrečiomis galimos profesinės rizikos sąlygomis siekiant išvengti ar kuo anksčiau diagnozuoti profesines ligas.
Gripas yra virusinė infekcija, kuri dažniausiai plinta nuo žmogaus žmogui jam kosint, čiaudint ir tiesioginio ar netiesioginio sąlyčio metu nuo sergančio žmogaus per rankas ar odą.
Sergamumas gripu ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) sukeltomis ligomis Lietuvoje artėja prie epideminio lygio (gripo epidemija skelbiama, kai sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekia 100 susirgimų atvejų 10 000-čių gyventojų).
Sveikatos apsaugos ministerija informuoja, kad siaučiant gripo epidemijai, susirgus, nedarbingumo pažymėjimą galima bus rezervuoti telefonu. Keisis ir gydymo įstaigų darbo laikas. Bus sudarytos visos sąlygos gripo požymius pajutusiems pacientams nedelsiant kreiptis į gydantį gydytoją ir gauti kvalifikuotą pagalbą.
Lietuvoje, kaip ir Europoje daugėja sergančiųjų gripu. Užkrečiamų ligų ir AIDS centro duomenimis (ULAC), gripo epidemija jau paskelbta Prienų, Varėnos, Klaipėdos, Kėdainių rajonuose, Kaune, Šiauliuose ir Marijampolėje.
Pasak sveikatos apsaugos viceministro A. Klišonio, Sveikatos apsaugos ministerija ir toliau imasi visų priemonių gripo situacijai valdyti ir gyventojų sveikatai apsaugoti. Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos įpareigotos per gripo epidemiją paslaugas teikti ir poilsio bei švenčių dienomis, darbą organizuoti taip, kad kuo daugiau karščiuojančių pacientų būtų lankoma namuose. Tai numatyta 2009 m. sveikatos apsaugos ministro pasirašytame įsakyme dėl pirminės sveikatos priežiūros įstaigų darbo organizavimo gripo epidemijos laikotarpiu. Įsakyme taip pat numatytas privalomas vaikų iki 10 metų vizitavimas namuose tais atvejais, kai temperatūra aukštesnė nei 38.5 laipsnio.
Anot viceministro, šalyje siaučiant gripo epidemijai, susirgus bus paprasčiau gauti nedarbingumo pažymėjimą. Žmonėms, pajutusiems ligos simptomus, užteks paskambinti telefonu į gydymo įstaigos registratūrą ir pranešti apie negalavimus. Biuletenis bus rezervuojamas tą pačią dieną, o sergančiajam nebereikės stovėti ilgose eilėse. Tai bus atliekama vykdant bendrą 2009 m. sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymą.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, pastarosiomis praėjusių metų savaitėmis dauguma šalių pranešė apie regioninį ir visą šalį apimantį sergamumo aktyvumą. Registruojamas gan aukštas besikreipiančių asmenų skaičius. Nuo 40 sav. užregistruota 1711 sunkių ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejų, iš jų 73 mirties atvejai. Jungtinėje Karalystėje registruotas mažesnis sunkių gripo atvejų skaičius, kuriems reikalinga hospitalizacija, tačiau kitose šalyse šių atvejų daugėja.
Š. m. sausio 17 – 23 d. laikotarpiu Lietuvoje hospitalizuoti 348 asmenys (sausio 10 – 16 d. laikotarpiu buvo hospitalizuoti 199 asmenys), iš jų 194 vaikai iki 17 m., 5 nėščios moterys. 20 asmenų paguldyti į intensyvios terapijos skyrius. Nuo šių metų sausio 1 d. iki sausio 25 d. laboratoriškai patvirtinti 9 mirties atvejai nuo A(H1N1) gripo viruso.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras, apibendrinęs iš Vilniaus miesto ugdymo įstaigų gautą informaciją apie 2011 metų sausio 24 dienos ugdymo įstaigų nelankomumą, informuoja, kad iš 63 lopšelių – darželių 35-iuose buvo bent viena grupė, kurioje neatvykusių į ugdymo įstaigą vaikų buvo 50 proc. ir daugiau ir 5 lopšeliai – darželiai, kuriuose susumavus visų grupių lankomumą, bendrai neatvyko daugiau negu 50 proc. vaikų. Iš 8 darželių – mokyklų 2-uose darželiuose – mokyklose bent vienoje grupėje/klasėje neatvykusių vaikų dalis siekė 50 proc. arba daugiau. Iš 92 bendrojo lavinimo mokyklų 7-iose jų buvo bent po vieną klasę, kurioje tą dieną neatvykusių mokinių dalis buvo 50 proc. ir didesnė. Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistai mano, kad šiuo metu prielaidų kalbėti apie aukštą sergamumo lygį Vilniaus miesto ugdymo įstaigose kolkas nėra pagrindo, bet būtina aktyviai sekti sergamumą darželiuose ir mokyklose ir laiku taikyti sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) rekomendacijas.
Šiuo metu Vilniaus visuomenės sveikatos biuras kas savaitę renka informaciją apie ugdymo įstaigų lankomumą iš Vilniaus miesto ugdymo įstaigų ir apie esamą situaciją praneša Vilniaus savivaldybės institucijoms ir visuomenei.
Sergamumas gripu ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sukeltomis ligomis Lietuvoje artėja prie epideminio lygio. Sveikatos apsaugos ministerija informuoja, kad siaučiant gripo epidemijai, susirgus, nedarbingumo pažymėjimą galima bus rezervuoti telefonu. Keisis ir gydymo įstaigų darbo laikas. Bus sudarytos visos sąlygos gripo požymius pajutusiems pacientams nedelsiant kreiptis į gydantį gydytoją ir gauti kvalifikuotą pagalbą.
„Ir šalyje, ir Europoje daugėja sergančiųjų gripu. Gripo epidemija jau yra paskelbta Prienuose ir Kaune, yra siūlymų skelbti ir kitose miestuose, – teigia sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis. – Sveikatos apsaugos ministerija ir toliau imasi visų priemonių gripo situacijai valdyti ir gyventojų sveikatai apsaugoti“.
Pasak A. Klišonio, pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos įpareigotos per gripo epidemiją paslaugas teikti ir poilsio bei švenčių dienomis, darbą organizuoti taip, kad kuo daugiau karščiuojančių pacientų būtų lankoma namuose. Tai numatyta 2009 m. sveikatos apsaugos ministro pasirašytame įsakyme dėl pirminės sveikatos priežiūros įstaigų darbo organizavimo gripo epidemijos laikotarpiu. Įsakyme taip pat numatytas privalomas vaikų iki 10 metų vizitavimas namuose tais atvejais, kai temperatūra aukštesnė nei 38.5 laipsnio.
Anot viceministro, šalyje siaučiant gripo epidemijai, susirgus bus paprasčiau gauti nedarbingumo pažymėjimą. Žmonėms, pajutusiems ligos simptomus, užteks paskambinti telefonu į gydymo įstaigos registratūrą ir pranešti apie negalavimus. Biuletenis bus rezervuojamas tą pačią dieną, o sergančiajam nebereikės stovėti ilgose eilėse. Tai bus atliekama vykdant bendrą 2009 m. sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymą.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, pastarosiomis praėjusių metų savaitėmis dauguma šalių praneša apie regioninį ir visą šalį apimantį sergamumo aktyvumą. Registruojamas gan aukštas besikreipiančių asmenų skaičius. Ne tik Jungtinė Karalystė, tačiau ir kitos šalys praneša apie sunkius ligos atvejus tarp jaunų asmenų, bei mirtis, daugiausia susijusias su A (H1N1) gripo virusu.
Sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja
Pajutus į gripą panašius simptomus (karščiavimą, kosulį, gerklės, galvos, sąnarių skausmus, drebulį, nuovargį, viduriavimo ir vėmimo požymius:
– Likti namuose (iki 7 dienų), nevykti į darbą, mokyklą.
– Nedelsiant kreiptis į šeimos (bendrosios praktikos) gydytoją.
– Laikytis ne mažiau kaip 1 m. atstumu nuo kitų žmonių.
Plintant gripui gyventojai raginami:
– Reguliariai plauti rankas su muilu ir vandeniu arba naudoti rankų dezinfekcijos priemones (pvz., dezinfekuojančias servetėles rankoms), ypač nusikosėjus ar nusičiaudėjus.
– Kosint ar čiaudint užsidengti nosį ir burną (geriausia vienkartinėmis nosinaitėmis, galima užsidengti skepetaite, sulenkta alkūne).
– Panaudotas nosinaites nedelsiant išmesti tam skirtose vietose.
– Stengtis neliesti akių, nosies ir burnos, ypač neplautomis rankomis.
– Vengti masinių renginių, nesilankyti žmonių susibūrimo vietose. Jei to išvengti neįmanoma – dėvėti apsauginę kaukę.
– Susitikus su kitais asmenimis, vengti prie jų liestis (apkabinti, bučiuoti, spausti ranką).
Vaikų ugdymo įstaigų administracijoms rekomenduojama:
– Paskelbti informaciją, kad tėvai neleistų sergančių vaikų į vaikų ugdymo įstaigą;
– Susirgus mokykloje, t.y. vaikui pajutus į gripą panašius simptomus (karščiavimą, kosulį, gerklės, galvos, sąnarių skausmus, drebulį, nuovargį, viduriavimo ir vėmimo požymius) nedelsiant išleisti vaiką į namus ir apie tai informuoti tėvus.
– Supažindinti vaikus ir mokytojus apie rekomenduojamas gripo apsaugos priemones.
– Dažniau vėdinti ir valyti patalpas.
– Riboti su ugdymo veikla nesusijusius renginius mokykloje.