Search Results for: "Pietų Amerika"
Motociklininkų pora Asta Dovydėnaitė ir Linas Mockevičius, siekiantys tapti pirmaisiais lietuviais, kurie motociklais apkeliaus Žemės rutulį, sėkmingai įveikė pirmuosius 10 tūkst. kilometrų. Per pastaruosius du mėnesius jie aplankė tolimiausią Pietų Amerikos žemyno tašką, pasinaudojo BMW suteikiama galimybe atlikti garantinį aptarnavimą bet kurioje šalyje ir paspaudė rankas šių metų Dakaro ralyje sėkmingai pasirodžiusiems lietuviams.
„Esu dėkinga už laisvą Lietuvą ir galimybę keliauti. To negalėjo mūsų tėvai, todėl jų norus įgyvendinsime mes“, – pasakoja viena iš „We Are Mochileras“ (liet. Keliaujančios merginos) pasivadinusių lietuvaičių. Justė ir Vingra meta įprastą gyvenimo būdą ir leidžiasi į tolimą kelionę po egzotiškus kraštus.
TV3 televizija tęsia vasaros tradiciją leistis į keliones po pasaulį su nepaprastu duetu – Martynu Starkumi ir Vytaru Radzevičiumi. Du žinomi keliautojai, laidų vedėjai eteryje jau dovanojo įspūdingiausius pasakojimus iš savo kelionių senais automobiliais po Pietų Ameriką, Aziją, Australiją, o šįkart kviečia į naują paslaptingą ir nepaprastą kraštą – Japoniją.
Planuojant keliones, būtina pasirūpinti savo ir artimųjų sauga dėl gresiančių įvairių užkrečiamųjų ligų, kurios gali apkartinti atostogų metu patirtus įspūdžius ar sukelti ilgalaikius negalavimus. Infekcinių ligų rizika yra susijusi su daugybe veiksnių: kokiu transportu keliaujama, kokia šalis lankoma, kokiomis sąlygomis gyvenama, kiek laiko praleidžiama svetur ir kiti kelionės ypatumai.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad, planuojant kelionę, į sveikatos priežiūros įstaigas, rekomenduojama kreiptis iki kelionės pradžios likus ne mažiau 4-6 savaitėms, kadangi imunitetui po skiepijimų susiformuoti reikalingas tam tikras laikotarpis. Tačiau jei kelionę suplanavote vėlai ir iki jos liko mažiau nei 4 sav., patariama vis tiek kreiptis į gydytoją, kadangi kai kuriais atvejais vakcinacija gali būti atliekama ir likus mažiau laiko. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, įvežtiniai pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų atvejai Europos Sąjungos šalyse registruojami kasmet. Pastaruoju metu padažnėjus tarptautinėms kelionėms, bendradarbiavimui tarp šalių ir susitikimams, gali padidėti užkrečiamųjų ligų įvežimo į Lietuvą rizika.
Poliomielitas
Didžiausia rizika susirgti poliomielitu yra Pakistano, Indijos, Nigerijos ir Afganistano teritorijose.
PSO žiniomis, 2011 metais viename Kinijos regione diagnozuota 18 pirmojo tipo laukinio poliomielito viruso atvejų. Laboratoriniais tyrimais nustatyta, kad poliomielito virusas, plintantis Kinijoje, yra susijęs su Pakistane cirkuliuojančiu šios ligos atveju.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad kol poliomielito virusas plinta, vykstantieji į minėtas šalis turėtų pasiskiepyti. Kūdikiai ir vaikai vakcinuojami pagal skiepų kalendorių, o suaugusiems, skiepytiems anksčiau, ir besirengiantiems keliauti į endemines teritorijas, prieš kelionę skiriama viena vakcinos dozė.
Difterija
Difterija paplitusi visame pasaulyje, tačiau dėl ilgalaikio planinio skiepijimo retai nustatoma ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. XX a. 10-ajame dešimtmetyje difterijos epidemija buvo registruota Rytų Europos šalyse.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2011 metais Švedijoje diagnozuotas pirmas per pastaruosius penkerius metus difterijos atvejis. Šia sunkia infekcine liga susirgo 11 metų mergaitė, kilusi iš Somalio.
Paskutinį kartą difterijos atvejis Lietuvoje buvo nustatytas 2011 metų spalio pradžioje– susirgo Vilniaus rajono gyventojas. Prieš tai ši liga Lietuvoje buvo diagnozuota tik 2008 m. Tuomet buvo užregistruoti du susirgimai, kurių vienas, deja, baigėsi mirtimi. Nors difterija dėl ilgalaikio planinio skiepijimo pastaraisiais metais reta liga Europoje ir mūsų šalyje, Lietuva, kaip ir kitos Rytų Europos šalys, vertinama, kaip didelės šios ligos rizikos šalis. Pagrindinės difterijos ir stabligės prevencinės priemonės–profilaktiniai skiepijimai. Vaikai vakcinuojami pagal skiepų kalendorių, suaugusiesiems pakartotiniai skiepijimai rekomenduojami kas 10 metų. Taigi, 26 (paskutinį kartą skiepytam 16 metų) metų asmuo turėtų pasiskiepyti palaikomąja doze, kuri finansuojama valstybės biudžeto lėšomis, kas 10 metų. Norintiems vakcinuotis asmenims, patariama kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Cholera
Didžiausias choleros paplitimas registruojamas Azijoje ir Pietų Amerikoje.
Šių metų žiemą prancūzui, grįžusiam iš Dominikos Respublikos, Paryžiuje diagnozuota cholera. Viešnagės svečioje šalyje metu ligonis vengė abejonių keliančio maisto ir gėrimų, neturėjo tiesioginio sąlyčio su cholera sirgusiais asmenimis, tačiau viešbutyje valgė austrių, gėrė kokteilius, kurių paruošimo sąlygos nebuvo žinomos. 2011 metais ši liga užregistruota Mariupolio uostamiestyje, esančiame pietryčių Ukrainoje. Nustatytas sukėlėjas – Vibrio cholerae O. Ukrainos sveikatos priežiūros institucijos duomenimis, ligoniai galėjo susirgti cholera valgydami užkrėstą žuvį. Sukėlėjai nustatyti nuotekų vietose, kuriose ir buvo sugautos žuvys, vėliau naudotos maistui.
Pasiutligė
Pasiutligė paplitusi visame pasaulyje, išskyrus Skandinaviją, Didžiąją Britaniją, Australiją, Naująją Zelandiją, Japoniją. Daugiausia mirties nuo šios ligos atvejų registruojama Afrikoje ir Azijoje (55 tūkst. mirties atvejų per metus). ULAC 2011 m. žiniomis, Portugalijoje buvo diagnozuotas ir laboratoriškai patvirtintas susirgimas pasiutlige. Ligonė viešėjo savo gimtojoje šalyje Bisau Gvinėjoje, kuri yra šios užkrečiamosios ligos endeminė zona. Pasiutligė yra mirtina liga, jeigu laiku nesuleidžiama šios infekcijos vakcina, o kai kuriais atvejais būtinas net pasiutligės imunoglobulinas. Tuo tarpu per pastaruosius dešimt metų mūsų šalyje nuo pasiutligės mirė du žmonės.
Dengė karštligė
Per paskutinius dešimtmečius Dengė karštligė labiausiai paplito Centrinės ir Pietų Amerikos šalyse (Meksikoje, Karibų jūros salyne, Kolumbijoje, Bolivijoje, Ekvadore, Venesueloje, Brazilijoje, Paragvajuje).
Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad 2011 m. epidemiologinio tyrimo metu buvo nustatyta, jog Dengė karštlige sirgęs vilnietis Brazilijoje buvo sugeltas uodų ir pirmuosius ligos požymius pajuto dar būdamas svečioje šalyje, tačiau medicinos pagalbos į vietinius gydytojus nesikreipė. Grįžęs į Vilnių, apsilankė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos filialo Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninėje, kur jam buvo įtarta ir kliniškai nustatyta ši liga. Vokietijos Roberto Kocho institutas, atlikęs kraujo serologinius tyrimus, patvirtino Dengė hemoraginės karštligės infekciją.
Hepatitas A
Hepatitas A yra pasklidęs visame pasaulyje, ir pagal šios ligos paplitimo rodiklius, pasaulio šalys skirstomos į didelio hepatito A endemiškumo šalis (Afrika(Egiptas, Tunisas, Marokas), Pietų Amerika, Azija (Indija, Tailandas), vidutinio endemiškumo šalis (Rytų ir Pietų Europa) ir mažo endemiškumo šalis (Šiaurės ir Vakarų Europa, Šiaurės Amerika, Japonija).
Vilniaus mieste 2010-2011 metais užregistruoti 8 virusinio hepatito A atvejai, du iš jų– įvežti iš Egipto ir Tadžikistano. Tačiau infekcijos šaltinis nenustatytas.
Didelę riziką susirgti turi asmenys, keliaujantys į didelio hepatito A endemiškumo šalis, ypač jei šiose šalyse ketinama gyventi ilgai, o būsimos gyvenimo sąlygos neužtikrins tinkamos higienos, galimybės vartoti saugų geriamąjį vandenį ir maistą. Užsikrėsti hepatitu A galima ir buitinio kontakto metu, naudojantis tais pačiais indais, rankšluosčiais, kartu su sergančiuoju rūkant vandens pypkę, maudantis baseinuose. Vienintelis šios infekcijos šaltinis–sergantis žmogus. Susirgti šia liga pakanka net mažos užkrato dozės. Pagrindinės hepatito A profilaktikos priemonės yra vakcinacija ir higienos laikymasis.
Geltonasis drugys. Meningokokinė infekcija
Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad asmenims, keliaujantiems į egzotiškas užsienio šalis, būtina laikytis vakcinacijos rekomendacijų. Norint išvengti užkrečiamųjų ligų ir jų įvežimo iš kitų kraštų, patariama skiepytis nuo meningokokinės infekcijos, pasiutligės, erkinio encefalito, choleros, gripo, hepatito A ir B, vidurių šiltinės, geltonojo drugio. Privalomuosius skiepus (nuo geltonojo drugio, meningokokinės infekcijos) rekomenduoja Tarptautinės sveikatos taisyklės.
Apsikrėsti geltonuoju drugiu didžiausia rizika kyla kai kuriose Afrikos bei Centrinės ir P. Amerikos šalyse. Vakcinuojant nuo geltonojo drugio, siekiama dviejų tikslų: apsaugoti asmenis nuo susirgimo geltonuoju drugiu ir išvengti šios ligos įvežimo iš svetimų šalių.
Meningokokinės infekcijos vakcina privaloma piligrimams vykstantiems į Meką, keliaujantiems po Saudo Arabiją, taip pat patariama skiepytis vykstantiems į kai kurias pietuose nuo Sacharos esančias Afrikos šalis, priklausančias vadinamajam „meningokokiniam diržui“ (nuo Senegalo iki Etiopijos). Vakcinuojama vieną kartą, po kurio imunitetas susidaro trejiems metams. Apie visus atliktus skiepus turi būti pažymėta Tarptautiniame skiepijimo ar profilaktikos priemonių pažymėjime. Skiepijimų pažymėjimai reikalingi tiems asmenims, kurie keliauja į kokios nors infekcijos endeminę teritoriją ir privalo turėti tarptautinį skiepijimo pažymėjimą, įrodantį, kad yra pasiskiepiję nuo konkrečios ligos, kitu atveju į tą valstybę gali būti neįleidžiami.
Keliaujant su mažais vaikais, Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai rekomenduoja juos papildomai vakcinuoti nuo vėjaraupių ir rotavirusinės infekcijos.
Maliarija
Iš parazitinių tropinių ligų lietuviai į gimtinę dažniausiai įveža maliariją, tačiau pasitaiko ir kitų retų ligų.
Gyvybei grėsmingiausios maliarijos formos labiausiai paplitusios Subsacharinėje Afrikoje, Azijoje, Lotynų Amerikoje. Į Lietuvą maliarija dažniausiai įvežama iš Afrikos.
ULAC duomenimis, per 2001-2010 m. dėl nereguliariai vartojamų chemoprofilaktinių vaistų, nepakankamos apsaugos nuo uodų, įvežtine maliarija Lietuvoje sirgo 41 asmuo, iš jų 3 žmonės mirė. Praėjusių metų pabaigoje į Klaipėdos universitetinę ligoninę paguldytas vyras, kuriam buvo diagnozuota tropinė maliarija. Epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, kad ligonis metų pradžioje buvo išvykęs į Afriką, tačiau šios ligos profilaktikai vaistų nevartojo. Vilniaus visuomenės sveikatos centras šiemet užregistravo maliariją jaunam vyrui, grįžusiam iš Gvinėjos. Žmonės, vykdami į didelės maliarijos rizikos šalis, turi žinoti, kad ši liga– grėsminga gyvybei liga.
Leišmaniozė
Leišmaniozė yra tropinis susirgimas, nes labiausiai paplitusi šilto ir karšto klimato regionuose, kur vyrauja moskitai, pernešantys šios ligos sukėlėjus. Leišmaniozė registruojama 88 pasaulio šalyse, iš kurių–72 besivystančios. Daugiau kaip 90 proc. visų vidaus organų leišmaniozės atvejų registruojama Indijoje, Bangladeše, Nepale, Sudane ir Brazilijoje. Susirgimų leišmaniozė pasitaiko ir kai kuriose Europos šalyse–Prancūzijoje, Italijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Portugalijoje. Įvežtinių odos leišmaniozės atvejų Lietuvoje nepasitaikė kelis dešimtmečius. Tačiau populiarėjant kelionėms į egzotiškus kraštus, rizika užsikrėsti tropinėmis ligomis–didėja.
2008–2009 metais nustatyti ir laboratoriškai patvirtinti keturi odos leišmaniozės atvejai. Keliautojai užsikrėtė Kosta Rikoje, Peru ir Maroke. 2010 metais laboratoriškai patvirtintas dar vienas, jau penktasis, odos leišmaniozės atvejis.
Leišmaniozės pernešėjai yra moskitai, todėl apsisaugoti nuo jų sukandžiojimo yra pagrindinė leišmaniozės profilaktikos priemonė.
Profilaktinės priemonės
Keliaujant į egzotiškas šalis, derėtų pasidomėti pavojingiausiomis to krašto infekcinėmis ligomis, prisiminti jų keliamą grėsmę, išsiaiškinti vietinį sergamumą ir kaip nuo jų apsisaugoti. Viena efektyviausių apsaugos priemonių nuo kai kurių pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų–vakcinacija. Pasiskiepyti nuo minėtų užkrečiamųjų ligų galima asmens sveikatos priežiūros įstaigose, valstybiniuose ir privačiuose skiepų kabinetuose, turinčiuose licenciją šiai veiklai, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro skiepų kabinete.
Siekiant išvengti infekcinių ligų, Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai rekomenduoja imtis prevencinių priemonių:
• vykstantiems į šalis, kuriose paplitusi maliarija, privaloma vartoti vaistus. Juos paskiria asmens sveikatos priežiūros įstaigos specialistas, turintis keliautojų medicinos specializaciją ar gydytojas infektologas;
• naudoti kraujasiurbius vabzdžius atbaidančias priemones–repelentus. Preparato etiketėje turi būti nurodytos rekomendacijos apie jo panaudojimo dažnumą. Jų reikia griežtai laikytis ir neperdozuoti, ypač mažiems vaikams;
• paplūdimiuose nevaikščioti basomis, negulėti tiesiog ant paplūdimio smėlio/žemės;
• kuo dažniau plauti rankas–prieš valgio gaminimą ir prieš valgymą, pasinaudojus tualetu; turėti su savimi muilą, vienkartinį rankšluostį ar drėgnų spiritu impregnuotų servetėlių;
• gerti tik virintą arba chloruotą vandenį, geriausiai fasuotą buteliuose;
• valgyti tik pakankamai gerai termiškai paruoštą maistą;
• prieš valgant daržoves bei vaisius, juos kruopščiai nuplauti parūgštintame vandenyje, nulupti ar nuskusti žievelę;
• nevartoti termiškai neapdorotų jūros gėrybių ir žuvies;
• nepirkti maisto gatvėse;
• grįžus iš kelionės po endemines teritorijas ir pajutus užkrečiamosios ligos pirmuosius požymius (karščiavimą, galvos skausmą, viduriavimą, vėmimą, pageltimą, bėrimą, kraujosruvas ir kt.), būtina nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pasakyti apie buvusią kelionę.
Ji jau prieš gerą dešimtį metų pajuto, kad privalo vykti į Pietų Ameriką. Kodėl ją ten taip traukia? Būtent tam, kad tai išsiaiškintų, Živilė Jankūnaitė (28 m.) prieš dvejus su puse metų metė darbą stambioje kompanijoje ir ėmė keliauti.
Ataskaitoje „Skaitmeninė planeta 2010”, kurią pateikė Pasaulio informacinių technologijų ir paslaugų asociacija WITSA, prognozuojama, kad iki 2013 metų pasaulinė informacinių ir ryšių technologijų (IRT) rinka plėsis, o sparčiausiai augs IT paslaugų sritis – vidutiniškai 7,9 proc. Išlaidos IRT, kurios Pasaulinės prekybos asociacijos WTO duomenimis 2009 m. buvo sumažėjusios tik 3% lyginant su bendru 12% pasaulinės prekybos smukimu, 2010 m. jau augo 7,4% ir atsigaunant ekonomikai pasieks prieškrizinį lygį per artimiausius dvejus metus, prognozuoja WITSA.
Šių metų trečiojo ketvirčio Lietuvos duomenys taip pat patvirtina pasaulines tendencijas. Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, kompiuterių programavimo, konsultacinės ir susijusios veiklos įmonių pardavimo pajamos be PVM trečiajį 2010 m. ketvirtį lyginant su tuo pačiu 2009 m. laikotarpiu išaugo 21,8 proc., o informacinių paslaugų įmonių, teikiančių interneto ir duomenų centrų paslaugas – 21, 4 proc.
„Įvertinus, kad šiuose IT paslaugų segmentuose praktiškai nebuvo smukimo ar net fiksuotas augimas 2009 m., tai puikūs rezultatai. Trečią šių metų ketvirtį užfiksuotą augimą siejame su įsibėgėjančiais ES projektais, atsigaunančia vidaus rinka bei eksporto augimu. Pagal ankstesnių metų duomenis galima prognozuoti, kad Lietuvos IT paslaugų sektoriaus pajamos šiemet viršys 2008 bei 2009 metų rezultatą. Įvertinant Pasaulio informacinių technologijų ir paslaugų asociacijos WITSA pateiktas prognozes aiškiai matome, kad augimas Lietuvoje nėra atsitiktinis, jis atitinka pasaulines tendencijas. Manome, kad rinkos augimo prognozės sudaro prielaidas eksportuojančioms ar planuojančioms pradėti eksportą Lietuvos IT įmonėms sėkmingai įsijungti į pasaulinę IRT rinką”, – sakė WITSA priklausančios Lietuvos IRT įmonių asociacijos „INFOBALT” Inovacijų vadovas Andrius Plečkaitis.
Kaip teigiama „Skaitmeninės planetos 2010” ataskaitoje, per nuosmukį labiau nukentėjo Šiaurės ir Pietų Amerika, Artimieji Rytai ir Šiaurės Afrika. Šių regionų IRT rinka sumažėjo atitinkamai 4,4 proc. ir 5,6 proc., tuo tarpu Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono rinka per tą patį laikotarpį augo 2,4 proc. Tačiau naujosios rinkos (Afrikos, Artimųjų Rytų regionas) 2010 – 2013 m. augs greičiau nei Šiaurės Amerika ir kai kurios Europos dalys. Prognozuojama, kad Šiaurės ir Pietų Amerikos rinka augs lėčiausiai – 5,9 proc. per metus, tačiau išliks didžiausia IRT produktų ir paslaugų rinka pasaulyje. Azijos ir Ramiojo vandenyno regione IRT sektorius iki 2013 m. vidutiniškai augs 9,5 proc. Šių regionų šalių dalis pasaulio rinkoje nuolat auga ir 2013 m. sudarys 31,1 proc., tai yra 2,3 proc. daugiau lyginant su 2009 m.
Taip pat prognozuojama, kad išlaidos IRT 2013 m. sudarys 6,2 proc. pasaulio BVP, ir pasieks 124 trilijonus JAV dolerių. Per dešimtmetį pasaulinės IRT rinkos apimtys išaugo dvigubai, prognozuojama kad ir toliau 34% šių išlaidų sudarys vartotojų, likusius du trečdalius – verslo įsigyjamos prekės ir paslaugos. Tai, kad verslo įsigyjamų IRT prekių ir paslaugų dalis nemažėja, rodo kad IRT technologijų galimybės svarbios visiems ūkio sektoriams. Įmonės siekdamos sumažinti veiklos išlaidas, padidinti produktyvumą ir išlikti konkurencingomis pasaulinėje rinkoje stebi IRT naujoves, atnaujina ir nuolat ieško būdų panaudoti IRT įrangą ir paslaugas, teigiama WITSA ataskaitoje.
Pasaulio informacinių technologijų ir paslaugų asociacija WITSA vienija daugiau nei 70-ies šalių IRT asociacijas ir atstovauja 20,000 IRT įmonių visame pasaulyje. „Skaitmeninė planeta” – tai WITSA ruošiamas leidinys, kuriame pateikiama išsami informacija apie pasaulinę IRT rinką. Leidinys atskleidžia svarbiausias tendencijas pasaulinėje IRT rinkoje, remiantis informacija, surinkta iš 75 šalių. Leidinys pristatomas kas du metus.
Egzotinių gyvūnų parodoje prekybos ir pramogų centre „Ozas“ lankytojams septyniuose, pagal žemynus suskirstytuose parodos moduliuose pristatomi gyvatės ir bestuburiai iš viso pasaulio. Parodoje iš viso eksponuojami 111 gyvūnų, kurių net pusė yra saugomos ir beišnykstančios rūšys. Iki lapkričio 7 dienos vyksianti paroda – pirmoji tokio dydžio ir įvairovės šių rūšių gyvūnų paroda Lietuvoje.
Gyvatės
Pirmą kartą gyvatės buvo sutiktos prieš 100–150 milijonų metų ankstyvuoju kreidos periodu. Šiandien jų egzistuoja beveik 3000 įvairių rūšių, išsivysčiusių per milijonus metų ir galbūt kilusių iš vienos vienintelės driežų grupės. Šioje parodoje galima pamatyti 4 šeimų (pasaulyje žinoma 12) gyvates: 5 rūšių smauglines, 15 rūšių žaltines, 11 rūšių angių ir 1 rūšies aspidų iš Afrikos, Azijos, Amerikos ir Europos. Toliau pateikiami kelių įdomiausių parodoje eksponuojamų gyvačių aprašymai.
Afrika
Karališkasis pitonas (Python regius). Vienas populiariausių nelaisvėje auginamų pitonų, nes turi grąžų raštą ir auga iki 1,5 metrų. Turi specifinę savigynos savybę: paimtas į rankas susisuka į kamuolį ir stengiasi viduje laikyti galvą. Yra užfiksuota, kad vienam jų priklauso ilgaamžiškumo rekordas – viename zoologijos sode karališkasis pitonas išgyveno 50 metų, nors paprastai ilgaamžiškiausios gyvačių rūšys gyvena iki 30 metų. Pasaulyje yra nemažai fermų, kurios užsiima karališkųjų pitonų veisimu. Šiuo metu išveista labai daug įvairių spalvinių šios rūšies gyvačių variacijų, kai kurios jų labai brangios.
Afrikos margė (Bitis arietans). Tai daugiausiai žalos padaranti Afrikos gyvatė. Ji gyvena labai didelėje šio žemyno dalyje ir neaptinkama tik pačiose karščiausiose dykumų kopose ir džiunglėse Vakarų Afrikoje. Pasitaiko jų ir Saudo Arabijoje. Šios gyvatės turi puikų slepiamąjį raštą, dėl kurio yra sunkiai pastebimos; yra gana nejudrios, grobio ieško tykodamos, todėl ant jų lengva užminti. Užauga labai masyvios, yra gana ilgos, turi atitinkamai didelę galvą, ilgą nuodingą dantį ir talpią nuodų liauką, kurioje sukaupia nuo 100 iki 350 mg nuodų. 100 mg šių nuodų dozė per parą gali nužudyti suaugusį vidutinio svorio žmogų. Jeigu Afrikos margė kerta, ilgi dantys sminga į gilesnius audinius, iš kurių pašalinti nuodus iščiulpiant nepaprastai sudėtinga. Jos baisiai piktos, išgąsdintos visada šnypščia ir atakuoja. Atakos judesys yra antras pagal greitumą gyvačių pasaulyje – 1/3 s. Greičiau už Afrikos margę kerta tik Efa (Echis carinata) – 1/6 s. Margės yra gyvagimdės ir veda nepaprastai daug – apie 40, bet gali būti ir 80 – nemažų, 12–16 cm ilgio jauniklių.
Afrikos naminė gyvatė (Boadeon (Lamprophis) fuliginosus). Tai vienspalvis, rudas, naktinis žaltys. Akys vertikaliais vyzdžiais, dienomis miega pasislėpęs, todėl Lietuvoje jo pamatyti beveik neįmanoma. Gali būti aptinkamas ir žmonių gyvenamojoje aplinkoje, kur gaudo graužikus.
Gabono angis (Bitis gabonica rhinoceros). Tai pati masyviausia pasaulio angis, sverianti apie 9 kg ir turinti pačias didžiausias nuodingas liaukas ir ilgiausius nuodinguosius dantis. Nėra tokia agresyvi kaip šnypščioji angis – Afrikos margė (Bitis arietans). Gyvena džiunglėse ir savanose vakarinėje Afrikos dalyje. Žalos daug nedaro, nebent atsitiktinai užminta. Savo biotope ji yra aukščiausioje mitybos grandinės viršūnėje ir neturi jas medžiojančių priešų.
Kiaušinėdis žaltys (Dasypeltis Scabra). Roplys, išskirtinis dėl savo savybės ėsti tik kiaušinius. Nasrai jo yra be dantų arba beveik be dantų. Lietuvoje šios rūšies gyvatės niekas neturi ir galimybių jį pamatyti mažai.
Europa
Pasaginis žaltys (Hemmorois hipocrepis). Nedidelis pilkas žalčiukas. Jo genties vardu yra pavadinta šeima Colubridae (žalčiai), į kurią patenka daugiausiai pasaulio gyvačių rūšių.
Ilganosė angis (Vipera ammodytes) turi specifinę raginę snukio ataugą ir iš Europinių angių yra didžiausia ir pavojingiausia.
Pietryčių Azija
Margasis pitonas (Python curtus). Lyginant su kitais pitonais, jo odos raštas vienas gražiausių. Labai populiarus egzotinis gyvūnas, tačiau gana agresyvus. Auga nedidelis, iki 2 metrų. Labai brangus, todėl tarp Lietuvos gyvačių augintojų – labai retas egzempliorius.
Mangrinė boiga (Boiga dendrophila). Labai piktas ir agresyvus žaltys. Gyvena mangriniuose miškuose. Yra silpnai nuodingas, nuodus suleidžia per galinius dantis.
Taivano laibauodegė (Orthriophis (Elaphe) taeniura friesei). Pats ilgiausias Colubridae (žalčių) atstovas pasaulyje, užaugantis iki 2,5 metrų. Tai viena populiariausių namuose auginamų gyvačių. Dažnai laikoma bei veisiama ir mūsų šalyje.
Puošnioji medžių gyvatė (Chrysopelea ornata). Geriau žinomas kaip skrajūnžaltis. Lietuvoje neauginamas, nors pasaulyje nėra retenybė. Tai labai neįprasta rūšis: pasižymi tuo, kad kaip voverė skraiduolė gali išplėsti šonkaulius ir sklandyti nuo medžio ant medžio iki 100 metrų atstumu arba nusileisti ant žemės.
Baltalūpė kufija (Cryptelytrops (Trimeresurus) albolabris). Medžiuose gyvenanti duobagalvė angis. Labai graži, viena populiariausių auginamų nuodingų gyvačių. Ryškiai žalios spalvos, akys geltonos, uodegos galas rausvas.
Kinija ir Indostano pusiasalis
Kinijos angis (Deinagkistrodon acutus). Mirtinai nuodinga duobagalvė angis. Kūnas 70–120 cm ilgio, pilkas ar raudonai rudas su nugarinėje pusėje esančiu rudu ar raudonu trikampišku raštu. Lietuvoje pamatyti neįmanoma.
Indiškoji kobra (Naja naja). Populiariausia ir geriausiai žinoma kobra. Būtent ši rūšis naudojama „kobrų šokiams“ Indijoje. Yra kurčia, bet reaguoja į judesį ir vibraciją. Lietuvoje šios rūšies kobros nėra galimybės pamatyti.
Ceilono tigrinis pitonas (Python molurus pimbura). Kilęs iš Šri Lankos. Labai dažnai auginamas nelaisvėje. Auga labai didelis – kartais siekia iki 6 metrų. Gali ėsti antilopes, šernus, elnius ir panašiai. Kiaušinius saugo apsukdamas savo kūnu, o sutraukdamas raumenis bei taip pakeldamas kūno temperatūrą juos šildo.
Šiaurės Amerika
Rytų deimantinė barškuolė (Crotalus adamanteus). Didžiausio svorio, bet ne ilgiausia barškuolė. Nuodinga. Turi gerai išvystytą termolokaciją, unikalų organą barškutį. Medžiodamos nesistengia aukos sutverti ir laikyti nasruose kaip kitos gyvatės – tiesiog įkerta ir atsitraukia. Aukai nugaišus, barškuolė suseka ją pagal paliktą kvapų pėdsaką. Taip šios rūšies gyvatės išvengia sužeidimų nuo besipriešinančio grobio.
Didžioji gyvatė (Pituophis catenifer sayi). Labiau žinoma kitu pavadinimu – jautinė gyvatė. Gražus didelis žaltys, dažnai auginamas ir nelaisvėje, tačiau ne Lietuvoje.
Kalifornijos karališkoji gyvatė (Lampropeltis getula californiae). Labai populiari nelaisvėje auginama gyvatė, mėgstanti medžioti kitas gyvates.
Kukurūzinis žaltys (Pantherophis guttatus). Pati populiariausia iš nelaisvėje auginamų gyvačių, daug kas turi ir veisia Lietuvoje. Išsiskiria labai gražiu odos raštu. Nei per didelis, nei per mažas – 1,20 metro ilgio. Neagresyvus, nelepus, todėl jį auginti gali ir vaikai.
Pietų Amerika
Ilganosė gyvatė (Phylodrias). Gražios žalios spalvos šiek tiek nuodinga gyvatė, išsiskirianti specifine snukio forma.
Urako barškuolė (Crotalus vegrandis) – dažniausias Pietų Amerikos barškuolės (Crotalus durissus) porūšis, randamas tik Venesueloje.
Geltonoji (Paragvajaus) anakonda. Dažniausiai užauga nuo 3 iki 5 metrų ilgio. Kūnas geltonas su juodom dėmėm. Aptinkama Paragvajuje, Bolivijos pietuose, Argentinos šiaurėje, Brazilijos pietuose. Gyvena upių užutekiuose, į sausumą iššliaužia pasišildyti saulėje. Maitinasi žuvimi, amfibijomis, graužikais, vandens paukščiais. Jaunikliai maitinasi paukščiais ir mailiumi. Tokią gyvatę namuose augino prof. Ričardas Kazlauskas.
Brazilijos vandens žaltys (Hydrodynastes gigas) arba netikroji vandens kobra. Išskirtinė gyvatė, turinti savybę išplėsti „kapišoną“ gąsdinimui. Kiti žalčiai to negali atlikti. Ryja viską: žuvis, varles, paukščius, graužikus, kitas gyvates. Kaip ir Kalifornijos karališka gyvatė gali būti kanibalas. Užauga gana nemažos ir per kartą gali sudorot net 8 dideles varles.
Meksikinis skydasnukis (Agkistrodon bilineatus). Yra nykstanti rūšis – auginami tik nelaisvėje išveisti. Lietuvoje galimybės pamatyti nėra. Turi savitą gąsdinimo būdą: susisuka, o pražiotą galvą laiko viduryje. Skydasnukiai dar vadinami mokasinais, nes snukis primena šio bato formą.
Bestuburiai
Parodoje prekybos ir pramogų centre „Oze“ eksponuojama daugiau nei keturiasdešimt bestuburių – vorų ir skorpionų. Toliau pateikiami kelių įdomiausių bestuburių aprašymai.
Raudonkojis paukštėda (Avicularia) išsiskiria iš kitų parodoje demonstruojamų vorų, nes yra medžių voras. Gana greitas, smulkus. Laisvai laipioja slidžiais paviršiais, taip pat ir stiklu.
Brachypelmos gana įprasti vorai – paukštėdos, gana taikūs. Raudonpilvis paukštėta (Brachypelma vagans) ir Garbaniuotaplaukis paukštėda (Brachypelma Albopilosum) yra du iš trijų dažniausiai Lietuvoje auginamų paukštėdų. Mėgsta rausti urvus, o gąsdinami barsto plaukelius, nuo kurių niežti nosis ar rankos.
Pamphobeteus yra vieni didžiausių vorų pasaulyje, kurie gali ne tik plaukus barstyti, bet ir stipriau sudirginti, šnypšti. Priklauso šeimai Theraphosidae, kurios atstovas Theraphosa blondi – didžiausias voras pasaulyje.
Imperatoriškasis skorpionas (Pandinus imperator) yra masyviausias/didžiausias (bet ne ilgiausias) skorpionas žemėje. Šis Afrikos bestuburis yra populiariausias tarp auginamų skorpionų.
Archispirostreptus gigas yra didžiausias iš dviporiakojų (Diplopoda), mėgstantis drėgmę, visiškai ramus ir neagresyvus. Išgąsdintas susisuka į ratą, o laisvėje gindamas nuo grobuonių, tokių kaip skorpionai, driežai, varlės ar paukščiai, gali išleisti alergizuojantį apsauginį skystį, kuris pavojingas ir žmonėms, jei patenka į akis ar burną.
Aštrusis kakavos ir čili pipirų derinys atsirado daugiau nei prieš 1000 metų. Kadangi tiek čili, tiek kakavos tėvynė yra Pietų Amerika, tad nenuostabu, jog šio pikantiško skonio ir jėgų suteikiančio gėrimo receptūra buvo plačiai paplitusi tarp Majų ir Actekų genčių.
Tolygiai plintančiai kavos kultūrai auga ir vieno regiono ar ūkio kavos populiarumas, tačiau šiandien kavos mišiniai – vis dar bene labiausiai paplitusi šio gėrimo forma. Dažnai pasigirsta nuomonės, kad kavos mišiniais gamintojai bando maskuoti prastos kokybės kavą. Tiesa, būtent šiuo būdu lengviausia paslėpti kavos defektus, bet kartu galima sukurti ir išrankiausius gomurius palepinsiantį gėrimą.
Šis tekstas – tai keletas įdomių faktų apie kranus ir trumpa istorinė jų atsiradimo apžvalga.