Search Results for: "Mari Kiuri"
Jeigu kas nors paprašytų jūsų įvardinti bent vieną pasaulyje garsią moterį mokslininkę, kokia pavardė jums pirmiausia šautų į galvą? Tikėtina, kad pirmiausia pagalvotumėte apie radioaktyvumo tyrinėtoją ir dviejų Nobelio premijų laureatę Mariją Kiuri. Nieko nuostabaus – neįtikėtinai atkakli moteris įveikė daugybę jos gyvenime pasitaikiusių kliūčių ir paliko neišmatuojamą pėdsaką mokslo pasaulyje.
Savaitgalio kaimyninės Lenkijos sostinėje gali ir nepakakti. Net ir tuo atveju, jei užsimanysite pasivaikščioti tik po senamiestį ir atsipūsti miesto parkuose bei skveruose.
Pristatome tik dalį to, kur jums siūlo apsilankyti Varšuvos turizmo biuras.
Šviečiančių ir muzikuojančių fontanų parkas (Multimedialny Park Fontann)
Pilies pašonėje, netoli senamiesčio, fontanas įkurtas tik šiemet, tačiau savo grožiu prilygsta garsiausiems pasaulio fontanams Barselonoje (Ispanija), Las Vegase (JAV) ir Osakoje (Japonija).
Pro 367 kiaurymes fontanas per 1 minutę iššauna 30 tūkstančių litrų vandens ir yra apšviestas 300 LED reflektorių. Šviesos lazerių spektaklius čia lydi klaiskinė ir pop muzika. Tarp jų – ir Frederiko Šopeno bei Lady Gaga kūriniai.
Dviejų parko fontanų „Vandens – šviesos – muzikos“ šou galite išvysti kiekvieną penktadienį ir šeštadienį šiltuoju metų periodu. Gegužės ir rugsėjo mėnesiais šou prasideda 21.00 val., o birželį, liepą ir rugpjūtį – 21.30 val.
Varšuvos Praga (Warszawska Praga)
Istorinė Varšuvos širdis – Praga – garsėja menu. 2006-aisiais šioje miesto dalyje išdygo amžinai grosianti tautiškos muzikos grupė. Penketas muzikantų miestelėnams ir turistams primena apie neatsiejamą miesto kiemelių komponentą – muziką. Prie paminklo esantys suoliukai tiesiog „prašosi“ prisėsti.
ageidaujate kokio seniai girdėto gabalo? O gal tarpukario muzikos? Bus! Tereikia iš vietinę SIM kortelę naudojančio mobiliojo telefono numeriu 7141 išsiųsti žinutę su tekstu KAPELA ir pageidaujamo kūrinio numeriu. Visas jų šimpukas išvardintas ant būgno.
Ir tai dar ne viskas Pragoje. Pramoniniai pastatai čia virto meno studijomis, teatrais ar pramogų klubais. Ząbkowska ir Lapkričio 11-osios (11 Listopada) gatvės džiugina ir dabar – net ir po pasaulinių karų joje išsaugotas praeities autentiškumas.
Frederiko Šopeno keliais (Miejsca związane z Fryderykiem Chopinem)
Lenkų pianistas ir kompozitorius yra bene garsiausias Varšuvos gyventojas. Šiame mieste jis praleido pirmuosius 20 savo gyvenimo metų. Per šį laikotarpį Fryderyk Franciszek Chopin studijavo muziką ir net spėjo išgarsėti.
Eidami Lenkijos sostinės gatvėmis pamatysite ne vieną pastatą, kuriame jis lankėsi ar buvo apsistojęs. Jei tingite bastytis, keliaukite tiesiai į muziejų, esantį Ostrogskių rūmuose (pałac Zamoyskich, Okólnik g. 1).
50 kilometrų į vakarus nuo sostinės yra F. Šopeno gimtinė – Żelazowa Wola kaimelis, kurioje jis praleido vos kelis mėnesius. Čia taip pat veikia muziejus (Dom Urodzenia Fryderyka Chopina, Żelazowa Wola 15).
Senamiestis (Stare Miasto)
Pasivaikščiojimas senamiesčio gatvelėmis leis jums pailsėti nuo miesto centro šurmulio. Siauri skersgatviai ir jaukių kavinių apsuptos aikštės leis pasinerti į amžių istoriją. Vasarą ir senamiestyje ir naujamiestyje nuolat girdisi muzika, vyksta teatro spektaklių pasirodymai, po atviru dangumi veikia meno galerijos.
Nepamirškite apsilankyti ar bent praeiti Karalių rūmų, Zigmanto Vazos kolonos, Sapiegų rūmų, Pacų rūmų, Graikų ortodoksų bažnyčios, Šv. Jono Krikštytojo Katedros, Račinskių rūmų, Šv. Martino, Jėzuitų, Šv. Dvasios, Šv. Mergelės Marijos apsireiškimo, Šv. Pranciškaus Asyžiečio, Šv. Kazimiero, Šv. Inocento bažnyčių, Kanauninkų skvero, Senosios ir Naujojo miesto turgaus aikščių, paminklo Varšuvos simboliui Undinei, Istorijos muziejaus, paminklo Varšuvos sukilimui, Keturių vėjų rūmų, gynybinės sienos ir Barbakano, Aukščiausiojo teismo pastato, Krasinskių, Muodzejovskių, Branickių rūmų, Colegium Nobilium, Varšuvos arkyviskupijos namų, Krokuvos vyskupijos rūmų, 1794 m. Kosciuškos sukilimo herojaus Jano Kilińskio paminklo, Nobelio premijos laureatės Marijos Sklodovskos-Kiuri muziejaus, Mažojo kareivėlio statulos.
Taip pat atodangos buvusiame viduramžių laikų sąvartyne Góra Gnojna, kuriame dabar veikia skulptūrų parkas. Pasivaikščiojimas akmeniniais senamiesčio laiptais taip pat išliks atmintyje.
Vandens rūmai ir karališkasis parkas (Zespół pałacowo-ogrodowy Łazienki Królewskie)
Nuostabus parko ir rūmų kompleksas įvardijamas kaip vienas gražiausių Europoje. Pastatytus 17 amžiuje rūmus supa unikalus kraštovaizdis. Šis architektūros paminklas iškilo Abiejų Tautų Respublikos karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio – paskutinio bendros Lenkijos ir Lietuvos valstybės valdovo – dėka. Tuo metu rūmai tarnavo kaip vasaros rezidencija ir garsėjo kaip ketvirtadienio vakarienių vieta.
Povonzkų kapinės (Cmentarz Powązkowski)
Varšuvos senamiesčio Volios (Wola) rajone esančios kapinės užima 43 ha. Palyginkite su Vatikano miestu – 44 ha. Kapinėse laidota nuo 1792 metų. Čia ilsisi daugybė garsių asmenų, o jų paminklai – unikalūs mažosios architektūros šedevrai.
Vilanovo rūmai ir parkas (Zespół pałacowo-parkowy w Wilanowie)
Tuometinis Varšuvos priemiestis Vilanovas buvo Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Jono III Sobieskio ir Augusto II bei aristokratijos vasaros rezidencija. Tai puikus Europos baroko pavyzdys. Rūmus supaitališko baroko stiliaus sodas ir angliško stiliaus parkas. Šiuo metu Vilanovas tarnauja kaip svarbių kultūros renginių ir koncertų vieta. Buvusiose arklidėse veikia Plakatų muziejus.
Kultūros ir mokslo rūmai (Pałac Kultury i Nauki)
pastatas iškilęs 1955 metais kaip „tarybinių žmonių dovana“. Tai socialistinio realizmo architektūros pavyzdys ir iki šiol aukščiausias pastatas Lenkijoje. Rūmuose įsikūrę teatrai, muziejai, kino ir koncertų salė. Iš 31-ojo pastato aukšto atsiveria nuostabi Lenkijos sostinės panorama.
Varšuvos sukilimo muziejus (Muzeum Powstania Warszawskiego)
Minint 60-ąsias Varšuvos sukilimo metines ir visiems kovojusiems ir žuvusiems už šalies nepriklausomybę atminti, 2004 m. atidarytas šiuos įvykius įamžinęs muziejus. Lankytojus buvusiame tramvajaus elektros stoties patalpose įrengti interaktyvūs ekranai, rodoma vaizdo ir grafinė medžiaga.
Nacionalinis muziejus (Muzeum Narodowe)
Šiame muziejuje sukaupta turtinga eksponatų kolekcija – nuo antikos iki moderniųjų laikų. Pastatas iškilo tarpukario laikotarpiu. Antrojo Pasaulinio karo metais čia slapta saugoti Karališkosios pilies lobiai. Šiuo metu muziejuje lankytojams pristatomos ne tik nuolatinės, bet ir kilnojamos parodos iš viso pasaulio. Muziejaus kieme pristatoma Lenkijos kariuomenės muziejaus paroda.
Koperniko mokslo centras (Centrum Nauki Kopernik)
Tai bene naujausias pramogų centras Varšuvoje, duris atvėręs vos praėjusių metų lapkritį. Centro misija – kelti lankytojų žingeidumą, padėti geriau pažinti pasaulį. Čia galima atlikti įvairius bandymus ir pagaliau suprasti, dėl kokių priežasčių kyla vienas ar kitas gamtos reiškinys. Lankytojų čia laukia šimtai atrakcijų, tarp kurių poemų kūrimo mašina, žemės drebėjimo simuliatorius, viesulas ir skraidantis kilimas. Mokslo centras įsikūręs Wybrzeże Kościuszkowskie g. 20.
Varšuvos zoologijos sodas (Warszawski Ogród Zoologiczny)
Įkurtas dar tarpukariu, 1928 metais. Dabar sode gyvena keli tūkstančiai gyvūnų. Norint pamatyti rudąsias meškas meškas, net nebūtina užsukti į patį Zoologijos sodą. Jis įkurdintos gerai praeiviams matomoje vietoje šalia Solidarumo alėjos. Zoologijos sodas yra Ratuszowa g. 1/3.
Varšuvos universiteto biblioteka (Biblioteka Uniwersytetu Warszawskiego)
Pastato fasadas kiek primena atverstą knygą ir yra vienas iš įdomiausių šiuolaikinės architektūros sprendimų Lenkijos sostinėje. Po ant pastato stogo įrengtą sodą galima pasivaikščioti bet kuriam.
Sunku išsirinkti?
Visada padės Varšuvos turizmo biuras, turintis specialių pasiūlymų vaikams, parkų ir gėlynų mylėtojams, norintiems pakeliauti Frederiko Šopeno maršrutu. Čia taip pat rasite įvairiausių renginių tvarkaraštį.
2016 metais Varšuva taps Europos kultūros sostine.
Parengė Nerijus Drochneris
Nuotraukos: WarsawTour.pl
Išradėjų gyvenimas nėra lengvas ir šlovingas. Pirmiausia ir sunkiausia dalis – sugalvoti idėją, kuri išsprendžia žmonijos problemas iki tol nematytais būdais. Visų antra, savo sugalvotą išradimą turi paversti realybe ne tik ant popieriaus lapo. Visų trečia, išradimų prigimtis lemia, kad pastarieji visuomet peržengia žmogiškų galimybių ribas.
Tas ribas peržengti ne visuomet saugu ir išradėjai labai dažnai rizikuoja netgi savo gyvybe. Mnn.com atrinko 7 išradėjų istorijas, kurių baigtis išties tragiška.
1. Henry Smolinski
Henry Smolinski buvo inžinierius, kurio kompanija Advanced Vehicle Engineers siekė sukurti skraidančias mašinas, metė savo pagrindinį darbą. 1973 metais Advanced Vehicle Engineers sukūrė savo piruosius skraidančius prototipus, sumiksavę Cessna dvisparnį su Ford Pinto automobiliu.
H. Smolinski kompanija netgi planavo paleisti tokių hibridų pardavimus 1974 metais, tačiau nespėjo, nes per testinį skrydį, 1973 m., rugsėjo 11-ąją, kartu su kitu pilotu Haroldu Blake’u žuvo, kuomet dešinioji sprano detalė atsikabino nuo automobilio. Nacionalinė transporto saugumo tarnyba konstatavo, jog tragedija įvyko dėl prasto transporto priemonių sukibimo.
2. Franzas Reicheltas
Australų kilmės prancūzų išradėjas Franzas Reicheltas pagal profesiją buvo siuvėjas, kurio laisvalaikis buvo skirtas skraidančio parašiuto- kostiumo kūrimui. Kaip teigė išradėjas, jo kūrinys turėjo būti naudojamas lėktuvų pilotų nelaimės atveju. Prisiminkime, kad gūdžiaisiais 1903-aisias lėktuvai buvo dar visai naujas išradimas. Pirmieji Reichelto bandymai su manekenais buvo sėkmingi, todėl vyras nuspendė kostiumą ištestuoti pats. Jau žinome, kuo visa tai baigėsi, tačiau paminėsime, kad bandymas vyko nuo žemiausio Eifelio bokšto lygio.
3. Horace’as Lawsonas Hunley
Horace’as L. Hunley – laivų inžinierius, kuris padėjo suprojektuoti ir pastatyti 3 skirtingus submarinus per pilietinį karą JAV. Pirmasis submarinas buvo sukurtas Naujajame Orleane 1862 metais, tačiau iškart nuskendo, antrasis šedevras nuskendo Alabamoje. Trečiasis submarinas pagamintas 1983 metais ir buvo išbandytas paties Horace’as L. Hunley kartu su 7 įgulos nariais. Deja, ir 3 kartas buvo nesėkmingas, submarinas nuskendo su jo išradėju ir visa įgula.
4. Thomas Midgley Jr.
Thomas Midgley Jr. – chemikas, kuris išgarsėjo sukūręs šaldymo sistemas, naudojančias chlorofluorokarbono dujas (freoną), kuris nebuvo kenksmingas žmonėms, bet kenkė atmosferos ozono sluoksniui. Ir nors vieni teigia, kad išradėjas mirė apsinuodijęs savo kurtomis dujomis, išties jis žuvo nuo kitos savo ošradimo. Paralyžiuotas Thomas sukūrė virvių prietaisą, kuris turėjo padėti jam atsikelti iš lovos, tačiau vieną kartą pats įsipainiojo savo išradime ir 1944 metais pasismaugė.
5. Marie Curie
Lenkų kilmės prancūzų mokslininkė, viena radiologijos srities pradininkių, dukart Nobelio premijos laureatė. Cheminis elementas Kiuris (96 elementas, Cm) pavadintas jos ir jos vyro garbei, o polonis – jos tėvynės Lenkijos (lot. Polonia) garbei. Moteris mirė 1934 metais nuo liaukemijos, kurią turbūt sukėlė jos tyrinėjimai.
Septintasis tarptautinis multimedijos meno ir muzikos festivalis „Centras“ šiemet vyks nauju laiku ir naujose vietose – pavasarį, balandžio 11–18 dienomis, legendiniame Kauno kino teatre „Romuva“ ir VDU Šiuolaikinių menų katedros patalpose. Po ilgų svarstymų organizatoriai nusprendė pasėti naują sėklą: perkelti renginį iš rudens į pavasarį ir daug dėmesio skirti augantiems naujiems kūrėjams.
„Manome, kad tai bus naujas puikus ir įkvepiantis festivalio ciklas, kurio metu kartu su jaunaisiais kūrėjais augsime ir mes patys, plėsdamiesi tiek į Kauno, tiek į Lietuvos ar Europos erdves, – teigia vienas iš festivalio „Centras“ organizatorių Gediminas Navikas. – Atgimstanti „Romuva“, tobulėjantis universitetinis jaunimas, moderni VDU Šiuolaikinių menų katedra labai tinkama mūsų renginiui – tai pagrindas po kojomis, ant kurio tikimės vis tvirčiau stovėti, pagrindas, ant kurio planuojame pastatyti europinio lygio festivalį. Kaunas – tam ideali vieta.“
Festivalio perkėlimą į naują datą lėmė ir kiti niuansai. Kultūriškai vis aktyvesniame Kauno mieste tapo būtina bendradarbiauti ir draugiškai sugyventi su kitais festivaliais. „Žinoma, gaila skirtis su romantiškuoju rudeniu, su patogesnėmis sąlygomis organizuoti festivalį, tačiau mes siekiame sudominti kuo daugiau miestiečių, sudaryti vienodas sąlygas aktyviai gyventi intelektualų gyvenimą tiek rudenį, kurio metu ypač daug garsių ir pripažintų Kauno ir Lietuvos festivalių, tiek pavasarį, kada dėl įvairių organizacinių priežasčių labai nepatogu dirbti. Bet viskas, matyt, turi keistis,” – sakė festivalio senbuvis Gediminas „Skrandis“ Banaitis.
Festivalio „Centras“ teritorija yra Kauno miesto centras. Koncertams, paskaitoms, parodoms, filmams ir kitiems vyksmams parinktos kauniečiams puikiai pažįstamos vietos. Audiovizualiniai projektai ir kūrėjai koncertuos atgimstančiame kino teatre „Romuva“, tarptautinė medijų kultūros konferencija vyks VDU Mažojoje salėje, parodos, performansai, akademinis konkursas „Žalios virtualybės“, video menas ir dirbtuvės kvies į jaunatvišką galeriją „101“ ir į VDU Šiuolaikinių menų katedrą (Kaune puikiai žinomą buvusį klubą „Amerika pirtyje“), netikėtai sujungę pajėgas, kartu su „Kauno kultūros dienos“ organizatoriais smagiai padūzgsime šalia Kauno paveikslų galerijos ir kauniečių pamėgtoje kavinėje „Kultūra“. VDU Šiuolaikinių menų katedros dėka gausią video darbų programą matysime VDU rektorate, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete ir kt.
„Tikimės, kad VDU ir Šiuolaikinių menų katedra taps viena patraukliausių šiuolaikinio medijų tyrimų ir studijų vieta Lietuvoje, o ateityje ir regione – teigia doc. dr. Rimantas Plungė, vienas iš festivalio organizatorių – Universitetas yra tinkamiausia vieta, kurioje šiuolaikinių medijų kultūra visapusiškai analizuojama ir pristatoma. VDU menininkai ir mokslininkai dirbantys Menų, Informatikos fakultetuose, Komunikacijos katedroje medijų kultūrą prezentuoja visapusiškai. VDU buria medijų meno dėstytojų ir studentų, dirbančių visoje Europoje tinklą, kuris ateityje suteiktų galimybę vykdyti tarptautines jungtines medijų meno ir kultūros studijas.”
Festivalyje dalyvaus nemažai žymiausių Lietuvos multimedijos meno atstovų, lektorių, menininkų, svečių iš Italijos, JAV, Graikijos, Baltarusijos, Ukrainos ir t. t., ruošiamos video meno programos iš Vokietijos, Estijos, Baltarusijos, Lenkijos, Ukrainos, Portugalijos, Didžiosios Britanijos, Rumunijos.
Festivalis „Centras12“ žada intriguojančią gyvų pasirodymų programą. Lietuvos elektroninės muzikos scenoje žinomas kaip puikus dj, S13 (Lietuva) festivalyje pristatys gyvų gamtos garsų įrašais pagrįstą išskirtinę intelektualios muzikos rinktinę. Derindamas natūralių garsų įrašus, virtualius sintezatorius ir žaismingus efektus, „Ersha“ (Lietuva) kurs erdvias kaip rūkas ambient kompozicijas. Lukas Petraitis (aka „Marvel“, Lietuva) elektroninės muzikos ir šaižių elektrinės gitaros garsų sintezėje atskleis drone, ambient ir post-rock eksperimentus. Netolimos, bet sunkiai pasiekiamos kaimyninės šalies – Baltarusijos atstovas Pavel Ambiont pristatys nesenai pasirodžiusį albumą „Irrythmia“, kuriame puikiai persipina dubtechno ir ambient/experimental techno garsai, o vj Solar Olga šiai poetinei kelionei nupieš video horizontą. Net du pasirodymus surengs dar vienas svečias iš Baltarusijos – ekspresyvus ir gyvai improvizuojantis garso ir vaizdo menininkas, trumpametražių filmų kūrėjas Alexei de Bronhe. Festivalyje pasirodys ir instrumentinės muzikos gerbėjams gerai pažįstamas duetas „Luumm“ (Lietuva), kurio kompozicijose banguodami susiveja mechaninis elektroninis garsas ir natūralūs instrumentų tembrai. Čigoniška laisvės dvasia alsuojanti „Rumunija“ (Lietuva) pateiks impulsyviai nenuspėjamą programą. a_g + vj „Videovienas“ (Lietuva) šįkart pristatys atnaujintą audiovizualinę kelionę į gamtą, kurioje persipins dub, ambient, experimental garsai ir miksuojami suasmeninti gamtos vaizdai. Tapęs duetu, kai į kūrybinę veiklą įsiliejo ambicinga ir įvairiapusė menininkė Ieva Astromskaitė (Druja), projektas „Driezhas“ kartu su vj Luku Miceika (aka „Vodka Jugend“, Lietuva) šiemet į festivalį atveža ir iki šiol nepublikuotų naujųjų darbų, kuriuose klausytojus žavės spalvingos etno pynės, užburiantys tekstai, įtraukiantys ritmai ir elektroniniai akcentai. Savo kūrinį pristatys ir Graikijos garso menininkas Yiorgis Sakellariou (aka „Mecha/Orga“), kuriantis skaitmenine natūralių garsų įrašų manipuliacija bei jų miksavimu tikruoju laiku grindžiamą kompiuterinę muziką. Publiką smagintis įkvėps „MaxiJ“ ir „Shkėma“ kartu su vj „Kultūrinis veiksmas“ (Lietuva). Festivalio rengėjai neatmeta galimybės prieš pat festivalį pateikti ir daugiau staigmenų.
Specialią audiovizualinę projekcijų programą „Sąsajos. Ekranas miestui“ ruošia puikiai žinomas kuratorius ir garso menininkas Tautvydas Bajarkevičius. VDU Šiuolaikinių menų katedra festivalį papildys jaunatviškomis studentų ir dėstytojų darbų parodomis, video programomis, performansais ir solidžia tarptautine konferencija „Medijų kultūra: menas, komunikacija, technologijos”. „Atrodo, dar visai neseniai medijų teorija Lietuvoje žengė pirmuosius žingsnius. Tačiau šiandien jau galime apžvelgti 20 m. trunkančią įvairių medijų kultūros diskursų – komunikacijų, technologijų, meno – raidą nepriklausomoje Lietuvoje. Tai konferencijoje žada padaryti mūsų šalyje gerai žinomi medijų teoretikai ir praktikai. Taip pat džiugu, kad medijų kultūros sampratai ir tyrimams įsitvirtinus Lietuvoje, turime puikią progą plėsti šios srities geografiją ir ieškoti naujų idėjų tarptautinėje medijų scenoje“, – sako konferencijos „Medijų kultūra“ organizatorius ir festivalio „Centras“ nuolatinis partneris Tomas Pabedinskas. Konferencijoje pranešimus skaitys Gintautas Mažeikis, Jaq Greenspon, Marius Gurskas, Tomas Krilavičius ir Justina Mandravickaitė, Ryszard W. Kluszczyński, Edvinas Bazevičius, Egidijus Vaškevičius ir Aušra Vidugirienė, Ilva Skulte ir Mairita Folkmane, Tomasso De Paolis, Vytautas Michelkevičius, Tautvydas Bajarkevičius, Jurij Dobriakov, José Cláudio S. Castanheira, Christopher Hales, Jekaterina Lavrinec, Ina Pukelytė, Howard Bossen ir Eric Freedman. Svečio iš JAV John Grzinich vedamose dirbtuvėse bus kuriama aplinkos garso instaliacija, taip pat bus surengtos atviros fotografijos dirbtuvės „Saulės atspaudai – cianotipija“. Programa gausi netikėtų susitikimų su menininkais, kultūros politikais, medijų specialistais ir kitais festivalio „Centras“ svečiais bei dalyviais.
„Organizuoti didelį renginį pavasarį nėra lengva, – su šypsena teigė Gediminas „Skrandis“ Banaitis. – Projektus finansuojantys fondai neskuba duoti atsakymų, gerėjantis oras vilioja žmones į gamtą, po žiemos miego sunku išjudinti kūrėjus. Bet pasikeitimai paįvairina gyvenimą. Mums patinka, kad festivalis gyvas ir gali keistis, kasmet pasiūlyti naujų dalykų, judėti į naujas vietas. Šiemet prie mūsų organizacinės komandos energingai prisijungė VDU Šiuolaikinių menų katedra, tad pirmojo festivalio pagrindinė idėja išjudinti jaunus kūrybingus žmones vėl įgavo aiškią išraišką. Pasiruošimas festivaliui pasikeitė, planuojama gerokai į ateitį ir tikimasi, kad reprezentacinis Kauno renginys jau artimiausioje ateityje taps reikšmingu Lietuvos įvykiu. Jau tai, kad atvyks puikūs atlikėjai ir solidūs lektoriai, o festivalis vyks legendų apipintame kino teatre „Romuva“, savaime žada nepaprastą įvykį…“
Foto medžiaga ir festivalio plakatas – www.cntrs.lt/press.zip
Daugiau informacijos: www.cntrs.lt, http://if.vdu.lt/medijos/lt/, http://www.facebook.com/FestivalisCentras
Informacija telefonu: Gediminas „Skrandis“ Banaitis, +370 680 92630
PROGRAMA
2012 balandžio 11
17:00 VDU Rektoratas (K. Donelaičio g. 58)
Lietuvos ir užsienio medijų meno studentų videodarbai (rodymo laikas 04.11-13)
18:00 Galerija 101 (Laisvės al. 53)
Shaun Camp paroda (rodymo laikas 04.11-22)
2012 balandžio 12
10:00 – 18:00 VDU Mažoji salė (Daukanto g. 28-205)
Tarptautinė mokslinė konferencija „Medijų kultūra: menas, komunikacija, technologijos”
11:00 – 17:00 VDU Šiuolaikinių menų katedra (Vytauto g. 71)
John Grzinich dirbtuvės „Making Environmental Sound Installations“ (su išankstine rezervacija, nemokama)
17:00-19:00
Atvirosios fotografijos dirbtuvės „Saulės atspaudai – cianotipija” (su išankstine rezervacija, kaina – 10 lt asmeniui)
18:30
VDU studentų media kūrinių paroda
Performansas
19:30 Kavinė “Kultūra” (Laisvės al. 54)
Gyvai – Live Alexei de Bronhe
ir (bus papildyta)…
2012 balandžio 13
11:00 VDU Informatikos fakultetas (Vileikos g. 8 )
Žalių VIRTUALYBIŲ finišas
10:45-11:00 Dalyvių registracija
11:00-11:30 Atidarymas (Vileikos g. 8, 101 a.)
11:30-12:30 Dirbtuvės (3D modeliavimas, video grafikos spec.efektai, garso menas, fotografija internetui, interneto tinklalapių kūrėjai)
12:30 Konkursinių darbų peržiūra ir apdovanojimai
11:00 – 17:00 VDU Šiuolaikinių menų katedra (Vytauto g. 71)
John Grzinich dirbtuvės „Making Environmental Sound Installations“
17:30 VDU Šiuolaikinių menų katedra (Vytauto g. 71) 101 auditorija
VDU medijų meno studentų performansų vakaras
20:00 Kino teatras “Romuva”, foje (Laisvės al. 54)
Kaina – 10 lt asmeniui
(tiksli tvarka ir kūrėjų pasirodymo laikai bus patikslinti vėliau)
paroda: Glitchr
Instaliacijos: Vidmina Stasiulytė; Klaudija Kairaitytė ir Šarūnas Kuckailis “rebirth”
21:00 Gyvai:
S13
Ersha
Lukas Petraitis
Yiorgis Sakellariou aka Mecha/Orga
20:00 Kino teatras “Romuva”, Kino salė (Laisvės al. 54)
Geriausių Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Vokietijos, Estijos, Portugalijos, Rumunijos ir Lietuvos studentų videokūrinių peržiūra
21:00 Gyvai: (tiksli tvarka ir kūrėjų pasirodymo laikai bus patikslinti vėliau)
Pavel Ambiont + Vj Solar Olga
Alexei de Bronhe
a_g + Vj videovienas
Luumm
Rumunija
Driezhas + VJ Lukas Miceika (aka Vodka Jugend)
ir kiti.
2012 balandžio 14
Kauno miesto Kultūros ir meno taryba, VDU, VDAKDF, Visuomeninė organizacija „Vieningas Kaunas“, LDS Kauno skyrius ir festivalio “Centras” rengiama Kultūros diena Kaune
12:00 val. Rotušės aikštė I. Akcija „Palinkėkime kultūrai“
14:00 Interjero ir dizaino centras “ARTIS”, Savanorių pr. 178 II. Tapybos ir fotografijos darbų paroda
15:00 Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, V. Putvinskio g. 55 III. Konferencija “Kultūros kaitos gairės: įgyvendinimo galimybės”
19:00 Kauno paveikslų galerijos kiemas, Donelaičio g. 16 IV. Vaidos Tamoševičiūtės performansas “Kultūros nuplovimas”; V. Kauno Bigbendo muzikantų koncertas
20:00 Kavinė „Kultūra“ (Donelaičio g. 16)
Audiovizualinė projekcija “Sąsajos. Ekranas miestui” ant Paveikslų galerijos sienos (kuratorius T.Bajarkevičius)
Muzika gyvai – MaxiJ ir Shkėma. Vaizdas gyvai – VJ Kultūrinis veiksmas.
2012 balandžio 16
16:00 VDU Šiuolaikinių menų katedra (Vytauto g. 71)
Šiaulių universiteto studentų videomeno programa
17:00 VDU Šiuolaikinių menų katedra (Vytauto g. 71)
Vytauto Didžiojo universiteto studentų videomeno programa
18:00 VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas (Gedimino g. 44)
Estijos Dailės akademijos, Baltijos filmų mokyklos (Talino universitetas) ir Tartu dailės koledžo (Estija) filmų, videomeno ir animacijos programa
2012 balandžio 17
13:00-14:30 VDU Šiuolaikinių menų katedra (Vytauto g. 71)
Artūro Bukausko paskaita apie Vladimiro Kobrino filmus
15:00-17:00 VDU Šiuolaikinių menų katedra (Vytauto g. 71)
Lietuvos video pionieriaus H.Gulbino retrospektyva
17:00 VDU Šiuolaikinių menų katedra (Vytauto g. 71)
Menų ir dizaino aukštosios mokyklos ESAD (Portugalija) ir Partium Christian universiteto Menų katedros (Rumunija) videomeno ir animacijos programa
18:00 Šiuolaikinių menų katedra, salė nr 101
Kauno Juozo Grušo meno vidurinės mokyklos audiovizualinio performanso premjera
19:00 VDU Šiuolaikinių menų katedra (Vytauto g. 71), 104 auditorija
Marijos Sklodovskos-Kiuri universiteto (Lenkija) videomeno ir animacijos programa
2012 balandžio 18
12:00 VDU Šiuolaikinių menų katedra (Vytauto g. 71)
Anastasia Mikhno paskaita apie asmeninę kūrybą ir ukrainos fotografijos meną
14:00 VDU Šiuolaikinių menų katedra (Vytauto g. 71)
Viacheslav Bezborodov paskaita apie šiuolaikinį fotografijos meną
17:00 VDU Šiuolaikinių menų katedra (Vytauto g. 71)
Norvičo universiteto (Didžioji Britanija) video meno programa
18:00 VDU Šiuolaikinių menų katedra (Vytauto g. 71)
Kiolno medijų meno akademijos (Vokietija) videomeno programa
19:00 VDU Šiuolaikinių menų katedra (Vytauto g. 71)
Sefalko universiteto (Didžioji Britanija) videomeno programa
2012 balandžio 25
19:00 Galerija 101 (Laisvės al. 53)
Franco Rustichelli ir Italo Moscati (Italija) videofilmų apie šiuolaikinį mokslą premjera ir susitikimas su autoriais (ISWA Europos sąjungos projektas).
2012 balandžio 26
14:00 Kauno Juozo Grušo meno vidurinė mokykla (Šarkuvos g. 30, Kaunas).
Franco Rustichelli ir Italo Moscati (Italija) videofilmų apie šiuolaikinį mokslą premjera ir paskaita (ISWA Europos sąjungos projektas).
Programa gali būti keičiama, papildoma, koreguojama. Prašome kantrybės ir supratimo