Search Results for: "Laisvės gimnazija"
Paskutinius organizacinius darbus užbaigianti „TEDxVilnius“ komanda kviečia gruodžio 3 d. rezervuoti įkvepiančioms kalboms ir vaizdams. Konferencija su tema „Adventure of Wonder“ ir 17 įvairiausių sričių pranešėjų žada prikaustyti tiek „Šokio teatre“ susirinkusiųjų, tiek tiesiogines transliacijas internetu stebinčiųjų bendraminčių dėmesį. Ir ne tik Lietuvoje – anglų kalba skaitomi pranešimai tiesiogiai sklis Didžiojoje Britanijoje, Estijoje, Latvijoje, Ispanijoje ir kitur.
,,Jau keletą savaičių negalime atsistebėti ir atsidžiaugti visuomenės dėmesiu konferencijai. Nors bilietus į „Šokio teatrą“ pardavėme per pusdienį, iki šiol gauname laiškų su prašymais parduoti bilietą. Kita vertus, daug atsirado ir tokių žmonių, kurie pasiūlė organizuoti tiesiogines video transliacijas savo mokyklose, universitetuose ir darbovietėse“, – sakė konferencijos organizatoriai, primindami, kad ,,TEDxVilnius“ tikslas yra pasiekti kuo platesnį ratą žmonių ir paskatinti gyvas diskusijas.
Kasdien besipildančiame vietų, kuriose galima stebėti transliaciją, sąraše šiuo metu – Vilniaus licėjus, Vilniaus tarptautinė mokykla, VU, ISM, Kauno Valstybinis Dramos Teatras, Kauno Jėzuitų Gimnazija, KTU, VU KHF, LCC Tarptautinis universitetas, ŠU, Panevėžio Juozo Balčikonio Gimnazija, „Spindulio“ kino teatras ir kt.
Visuomenei atviros „TEDxVilnius“ konferencijos transliacijos vyks ir užsienyje: Didžiojoje Britanijoje (Londone, Birmingeme, Glazge, Šefilde, Edinburge, Varvike), Estijoje (Taline), Latvijoje (Rygoje), Ispanijoje (Sevilijoje), Juodkalnijoje (Podgoricoje) ir Portugalijoje (Lisabonoje).
Organizatoriai primena, kad visos „TEDxVilnius“ kalbos konferencijos metu, 10 – 19 val., bus tiesiogiai transliuojamos ir www.tedxvilnius.lt. „Labai kviečiame ateiti į artimiausią vietą, kur vyks transliacija – gal ten kils įtraukianti diskusija, o gal sutiksite bendraminčių?“ – sakė organizatoriai.
Gruodžio 3 – iąją junkitės prie ,,TEDxVilnius“ bendruomenės ir stebėkite tiesioginę renginio transliaciją:
• Vilniuje:
Vilniaus Licėjus, Širvintų g. 82
Vilniaus tarptautinė mokykla, Rusų g. 3
VU Filologijos fakultetas, Universiteto g. 5
VU Ekonomikos fakultetas, Saulėtekio al. 9, II rūmai (kartu su VU Komunikacijos fakultetu)
VU GMF, M.K. Čiurlionio g. 21/27 (orgaznizuoja „Protmūšio“ klubas)
ISM Vadybos ir Ekonomikos universitetas, Arklių g. 18
• Kaune:
Kauno Valstybinis Dramos Teatras, Laisvės al. 71
Kauno Jėzuitų Gimnazija, Rotušės al. 9
KTU Informatikos fakultetas, Studentų g. 50
VU Kauno Humanitarinis fakultetas, Muitinės g. 12
• Klaipėdoje:
LCC Tarptautinis universitetas, Kretingos g. 36
• Šiauliuose:
Šiaulių Universitetas Socialinių mokslų fakultetas, Architektų g. 1
• Panevėžyje:
Panevėžio Juozo Balčikonio Gimnazija, Respublikos g. 47
• Marijampolėje:
Spindulio Kino teatras, Kauno g. 13
Tiesioginė renginio transliacija bus pasiekiama puslapyje www.tedxvilnius.lt.
Visą šeštadienį galite sekti renginio naujienas socialiniuose tinkluose:
Facebook: http://www.facebook.com/TEDxVilnius
Twitter: http://www.twitter.com/tedxvilnius
LinkedIn: http://linkd.in/rsF24Q
„TEDxVilnius 2011“ – pasiruoškite būti nustebinti!
Bene didžiausią indėlį į sporto šakų gyvavimą tarpukariu suteikė sportu besidomintys ir jį rėmę mecenatai. Varžybų metu savo komandą ar šalies rinktinę palaikydavo minios susirinkusių.
Varžybų stebėti atvykdavo diplomatinių tarnybų atstovai, prezidentas ir mecenatai. Sirgaliai per tą atrodytų trumpą valstybės gyvavimo laikotarpį taip pat keitėsi. Juos keitė pergalės!
Vilniaus krašto lietuvių, atvykusių į Tautinę lietuvių olimpiadą,
vadovas Pranas Žižmaras. Kuntaplis 1938 07 24.
Sirgaliai šviesti ir tramdyti
3-ame dešimtmetyje išleistose specialiose sporto knygelėse mokyta ne tik žaidimo subtilybių, bet ir kaip sirgaliai turėtų elgtis varžybų metu.
„Per daug netriukšmauti, ramiai sėdėti ir netrukdyti sportininkams. Tačiau tokie „paliepimai“ neprigijo. Jau 4-ame dešimtmetyje vykusiose krepšinio varžybose visi ir džiaugėsi, ir plojo. Jų jau niekas nebetramdė“, – pasakojo Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune muziejininkė Justina Minelgaitė.
Vargu ar tarpukariu į Lietuvą savo komandų palaikyti atvykdavo kitų šalių sirgalių, tačiau su delegacija tikrai vykdavo tą sporto šaką kuruojančios sąjungos ar organizacijos atstovai. Rungtynes stebėdavo ir užsienyje įkurtų pasiuntinybių bei konsulatų darbuotojai. Čia jie organizuodavo priėmimus ir vietinių lietuvių palaikymą.
Lietuvos krepšinio rinktinė – 1939 m. Europos čempionas.
Artūras Andrulis, Leonas Baltrūnas, Vytautas Budriūnas, Juozas Jurgėla, Feliksas Kriaučiūnas, Vytautas Leščinskas, Pranas Lubinas, Pranas Mažeika, Eugenijus Nikolskis, Vytautas Norkus, Leonas Petrauskas, Zenonas Puzinauskas, Mykolas Ruzgys, Mindaugas Šliūpas.
4-ame dešimtmetyje sirgalius turėjo žavėti gana dažnai spaudoje atsirasdavę sportininkų šaržai ir karikatūros.
„Atvažiuodavo į Lietuvą sulošti futbolo klubas iš Prancūzijos, tai visą rinktinę ir nušaržuodavo. Keista, tačiau rungtynių nuotraukų būdavo ne visada, tad vietoj jų spaudoje atsirasdavo šaržas. Sportininkai, kiekvienas atskirai, taip publikuoti specializuotoje, sporto entuziastams skirtoje literatūroje, leidiniuose sportininkams ir nacionalinėje spaudoje“, – aiškino ILRP kultūros renginių organizatorė-koordinatorė, parodos „Ir stok už garbę Lietuvos! Lietuvos sportininkų pasiekimai 1918-1940 m.“ kuratorė dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė.
Įdomu tai, kad tokie įvykiai kaip problematiški Lietuvos – Lenkijos nesutarimai, Lietuvos – Tautų Sąjungos santykiai, įvairūs nesutarimai dėl Klaipėdos ir Vilniaus eiliniam žmogui aiškinti karikatūromis – dažniausiai įvykiais futbolo aikštelėje arba bokso ringe.
„3-ame dešimtmetyje tokių karikatūrų dar reikėtų paieškoti, o 4-ame dešimtmetyje tai tapo ypač populiaru. Daug karikatūrų sporto tema, nemažai ir šaržuotų sportininkų. To priežastimi gali būti pačių karikatūristų įgudimas vėlesniu tarpukario laikotarpiu. Už sportines labiau populiarios buvo politinės karikatūros. Taip nuo socialinės kritikos pereita prie laisvalaikio“, – teigė V. Akmenytė-Ruzgienė.
Kauno moterų krepšinio rinktinė. Atvirukas. 1939 m.
Futbolo žiūrovai – aršūs
Dažnai to meto spaudoje rašyta, kad sirgaliai priešų stovyklai nebuvo nedraugiški tačiau patys labai greitai susibičiuliaudavo. Jau tuomet jie buvo kiek išprotėję, kartais net ir susimušdavo, tačiau šiandieniniams futbolo sirgaliams neprilygtų. Daugiausia jų palaikymo susilaukdavo komandinės varžybos. Tad ir patys žaidėjai įpildavo alyvos į ugnį, nepalaikydavo sportinės dvasios, žaisdavo per daug agresyviai ir šiurkščiai.
„Nemandagiais epitetais iš aikštės būdavo išlydimi sužeisti futbolininkai, tačiau spaudoje tai nebuvo „pakartojama“. Tikriausiai veikė sava cenzūra. Būdavo visko, juk sportas – tai emocijos“, – teigė V. Akmenytė-Ruzgienė, pridurdama, kad futbolą ateidavo žiūrėti ir darbininkai, taigi publika buvo įvairi.
Pradžioje futbolas mūsų šalyje pritraukdavo labai mažai žiūrovų – nebuvo rezultatų, kuriais vertėtų džiaugtis. Jei jau atvykdavo futbolo žvaigždės iš užsienio ar tolimos šalies komanda, tai patiems žaidėjams buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Jie vedžioti po Kauną, apylinkes, kviesti į ekskursijas, jiems rengti susitikimai. Į sporto aikštes žmonės vykdavo likus kelioms valandoms iki varžybų, kad užsiimtų vietas ir juos pamatytų. Dažniausiai į varžybas atvykdavo ir tų šalių pasiuntiniai Kaune. Varžybas taip pat stebėdavo mūsų valdžios, vyriausybės atstovai, vėliau ir prezidentas. Apranga rungtynes stebėdavę lietuviai neišsiskirdavo. Tarpvalstybinių susitikimų metu jau tada skambėjo nacionaliniai himnai.
V. Akmenytės-Ruzgienės teigimu, rūpintis sirgaliais tuo metu jau buvo pradėję didieji Vakarų Europos futbolo klubai. Esą ir iš archyvinių Vasaros olimpinių žaidynių Berlyne (1936 m.) vaizdų matyti, kad čia susirinkę įvairių šalių sirgaliai. Jie buvo labai organizuoti, tvarkingi, žinojo kaip skanduoti, buvo skirtingai apsirengę ir bandė kuo labiau išsiskirti.
Prasidėjus tiesioginėms futbolo varžybų radijo transliacijoms, pirmasis susitikimų kėlinys transliuojamas nebuvo, tik antrasis. 4-ame dešimtmetyje į Lietuvą specialiai atvyko estų spaudos atstovai ir technikai, kad į Estiją tiesiogiai perduotų radijo bangomis varžybų komentarus. Tai buvo daroma specialiai dėl sirgalių.
„Dar vienas iš stebinančių dalykų – tai „masinė migracija“ į futbolo stadionus. Į Panemunėje buvusį Valstybės stadioną, Karo mokyklos stadioną dažnai bandydavo pakliūti „nelegalai“. Spaudoje rašyta, kad jie tai ant pakalnių, tai medžiuose įsilipę stebi varžybas. Pusė žiūrovų būdavo stadione, pusė – už jo ribų“, – apie to meto sirgalių sumanumą teigė V. Akmenytė-Ruzgienė.
Būta ir kitokių futbolo sirgalius žavinčių užmojų. Parodos kuratorė prisiminė tarpvalstybines futbolo rungtynes Klaipėdoje, kur susitiko lietuviai su kitos Baltijos šalies komanda. Tuomet į aikštę išėjo komandos, sugroti abiejų šalių himnai. Aikštėje pasirodė teisėjas iš trečiosios šalies. Atrodytų nieko neįprasto neįvyko… Tačiau tąkart labai įdomiai į aikštę pateko kamuolys – jis išmestas iš praskrendančio lėktuvo, buvo papuoštas tautinėmis abiejų šalių juostomis.
Krepšininkus sutiko griausmingai
Nebūtų buvę pergalių, nebūtų ir krepšininkų sutikimo, iš kurio dar ir šiandien galime pasisemti naujų idėjų.
„Krepšinio lygis tarpukariu nebuvo aukštas, tekdavo nuolat pralaimėti kaimyninių Baltijos valstybių komandoms. Ypač skaudžios buvo 1935 m. sausį žaistos draugiškos rungtynės Rygoje, kai latviams pralaimėta itin dideliu skirtumu – 10:123“, – apie vingiuotą krepšinio kelią į šlovės Olimpą pasakojo ILRP muziejininkė J. Minelgaitė.
Pasak V. Akmenytės-Ruzgienės, Rygoje vykusios 1937 m. krepšinio čempionato lemiamos rungtynės su Latvija specialiai telegrafuotos arba telefonu pranešinėti varžybų rezultatai. Kauno Laisvės alėjoje buriavosi minios žmonių, sėdėjo ir klausėsi, o išgirdę naujienas pranešinėdavo kitiems. Tuo metu kauniečiai jautėsi tarsi patys būtų varžybose.
J. Minelgaitės teigimu, krepšininkams laimėjus Europos čempionatą Rygoje, rinktinę Kaune pasitiko gatves užtvindę sirgaliai. Nugalėtojai tada vežti atvirais automobiliais. Rinktinės sutikimas vyko nuo pat Šiaulių. Visi teikė krepšininkams ne tik gėles, bet ir dovanas. Sveikino kas tik galėjo – ir Šiaulių berniukų gimnazija, ir sporto klubai. Valstybės teatre (dab. Kauno muzikinis teatras) jiems suruoštas specialus sveikinimo vakaras, kuriame dalyvavusios organizacijos krepšininkus taip pat apdovanojo.
1939 m. III Europos krepšinio čempionatas ir visų mylimas rinktinės aukštaūgis Pranas Lubinas. Kuntaplis 1939 05 28.
„Tuomet Laivės alėjoje visi barai buvo sausakimši, gatvė tiesiog ūžė. Pats miestas atrodė kitaip nei visada. Ir dabar, kai vyksta rungtynės, gatvės ištuštėja, tik girdi eidamas nuo vieno baro iki kito sirgalių šūksnius ir garsiai įjungtą televizorių bei rungtynių rezultatus. Panašu“, – šiandieną ir praeitį lygino V. Akmenytė-Ruzgienė.
Europos čempionų sutikimui Kaune buvo suruošta visa jų sutikimo programa – kaip važiuos – atviru ar uždaru transportu, kur žmonės turi jų laukti, kokiu maršrutu vyks – Vytauto prospektu, per Parodos kalną iki Kūno kultūros rūmų.
1939 m. dar kartą, tada jau tėvynėje, Europos pirmenybių taurę pelniusi rinktinė vėl sveikinta. Krepšininkai traukiniu lankė kitus rajonus ir stojo visose šalies geležinkelio stotyse, tarp jų Joniškyje ir Šiauliuose. Čia susirinkę sirgaliai teikė padėkos dovanas.
Specialiai III Europos krepšinio čempionatui Lietuvoje buvo išleisti ne tik pašto ženklai, bet ir simbolinis ženklelis, kurį galėjo įsigyti visi norintys. Jo autorius – grafikas Jonas Juozas Burba.
Tąkart čempionato metu čempionato šeimininkai saugoti nuo sirgalių. Krepšininkai lietuviai pirmenybių metu buvo apgyvendinti Kauno pašonėje buvusioje Galvydžių viloje, tuometiniame priemiestyje Aukštojoje Panemunėje.
„Para šioje šioje viloje kainavo 50 litų. Tuo metu tai buvo mėnesio alga. Tai buvo geriausia vila, šalia pušyno. Gyveno čia tik lietuviai krepšininkai, komandos administratorius Karolis Dineika, gydytoja, treneriai. Kiekvienam buvo skirtas nuolatinis bilietas atvykti į miestą. Kad nesugestų produktai laikyti rūsiuose, apdengti žiemą iš Nemuno atvežtu ledu, kuris dar buvo apdengiamas pjuvenomis ir taip išsilaikydavo. Kitos komandos glaudėsi karo mokyklose“, – pasakojo Lietuvos sporto muziejaus skyriaus vedėjas Arvydas Jakštas.
„Juokiamės, kad ir dabar krepšininkai bus atskirti nuo visuomenės – nuomosis kaimo turizmo sodybą šalia Panevėžio“, – šias dienas ir praeitį lygino J. Minelgaitė. Deja, anuomet buvusį pušyno kvapą šiemet pakeitė ne žadėtas mėtų, bet „kaimiškas“ kvapas iš „Aukštaitijos vandenų“ nuotekų valymo įrenginių dumblo kaupimo aikštelės…
Ateities mokyklose matematikos, lietuvių kalbos ir kitos pamokos bus asmeniškai pritaikytos kiekvienam mokiniui. „Microsoft” surengtame „Lietuvos novatoriško švietimo forume” pedagogai kartu su informacinių technologijų specialistais pritarė idėjai, kad rytojaus mokyklose mokinių ir mokytojų bendravimas remsis suasmeninta informacine sistema. Mokiniams bus lengviau bendrauti su mokytojais, o mokytojai galės kiekvienam mokiniui sukurti individualizuotą mokymosi programą.
Individualizuotas mokymasis daugumai primins visiems gerai pažįstamus socialinius tinklus. Tikriausiai bent pusė visų moksleivių šiandien naudojasi „Facebook” ar „one.lt”, ir vis sparčiau artėja laikas, kai mokytojais prisijungs prie mokinių bendravimo internete. Dabar dėl pamiršto kontrolinio ar namų darbų reikia kreiptis į klasės draugą, pasiderėti dėl atsiskaitymo datos reikia kulniuoti į mokyklą arba praleisti krepšinio treniruotę, nes „dega” interpretacija, kurią reikia atiduoti rytoj. Būna ir taip, kad žūtbūt reikia susirasti matematikos mokytoją, kuris tądien turi tik keletą pamokų ir jau išėjo namo.
Ateities mokyklose mokytojai vidiniame socialiniame tinkle turėtų savo profilius su nuotrauka ir atnaujintais pranešimais, kurie visus perspėtų apie gresiantį kontrolinį ar klasės susirinkimą. O pasitarimai dėl atsikaitymo laiko ir temų galėtų vykti šiltai sėdint namuose prie kompiuterio. Kiekvienas moksleivis turėtų savo asmeninį darbų tvarkaraštį, kuris niekada neleistų pamiršti, kad po savaitės reikės atiduoti atliktus darbus. Mokytojai taptų supratingesni ir galbūt nustotų reikalauti rašyti apie tuos autorius, kuriuos moksleiviai savo asmeninėje informacijoje pažymėjo kaip ne itin mėgstamus.
„Malonu matyti, kad moksleiviai yra tokie imlūs naujovėms, tačiau dar geriau, kai informacinės technologijos panaudojamos ugdymo tikslais, – sakė „Microsoft Lietuva” direktorius Mindaugas Glodas. – Manau, kad naudodami jaunimui gerai pažįstamas technologijas ugdymo procese, labiau paskatinsime moksleivius domėtis dėstomais dalykais ir mokymasis taps efektyvesnis.”
Mokiniai gautų laisvę, bet neturėtų pamiršti atsakomybių
Individualizuoto mokymosi idėja, kurią nuotolinių būdu pristatė Rusijos mokslų akademijos kompiuterių centro atstovas Aleksandras Uvarovas, nepaliko abejingų į forumą susirinkusių 300 pedagogų, iš visos Lietuvos. Nors daugelis mokytojų į mokinius žiūri kaip į savo vaikus, dėl didelio darbo krūvio jie ne visuomet spėja atskleisti kiekvieno vaiko talentus ar susipažinti su jų pomėgiais. Kaip teigia mokytojai novatoriai, individualizuotas mokymasis padėtų geriau pastebėti, humanitariniams ar tiksliesiems mokslams moksleivis gabesnis, ar jis labiau domisi sportu ar menu, ir po to pakoreguoti mokymo programą pagal kiekvieną mokinį atskirai.
„Mano manymu, bet kokios sistemos pritaikymas pagal asmeninius poreikius yra naudingas. Anksčiau su mokiniais susipažindavai su jais pasišnekėjęs pamokų ar pertraukų metu, bet dabar, kai klasėje yra 25 mokiniai, o tu šnekiesi su vienu – galų gale visiems pritrūksta laiko. Manau, kad dalį informacijos perkėlus į virtualią sistemą, mokytojai turės daugiau laiko spręsti jų nuomone svarbiausias problemas, – teigė Šakių rajono Griškabūdžio vidurinės mokyklos direktorius Arūnas Šalnaitis. – Naudodamasis moksleiviams pažįstama sistema, mokytojas lengviau testuos moksleivius, galės su jais dažniau bendrauti, drauge kurti užduotis.”
„Savaitės be skambučių” skatina moksleivių savarankiškumą
Novatoriškos mokymosi sistemos idėjai pritaria daug kartų už informacinių technologijų pritaikymą apdovanota mokykla – Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazija. „Ne visi mokiniai mokosi vienodai – vieniems reikia žaismingesnių priemonių, kiti atvirkščiai – vertina paprastumą. Taikydami asmeninio mokymo sistemą galėsime geriau suprasti kiekvieno moksleivio poreikius, gebėjimus ir žinių lygį, – sakė Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos mokytoja, informacijos ir komunikacijos technologijų (IKT) lyderė Tatjana Kriliuvienė. – Tačiau svarbu, kad tokios sistemos įvedimas nepakeistų asmeninio bendravimo mokykloje, informacinės technologijos jį turėtų tik palengvinti.”
Iki šiol mokinių ugdymo laikas ir tvarka buvo mokytojų rankose, tačiau rytojaus mokiniai turės daugiau laisvės planuodami savo darbo laiką. Žinoma, moksleiviams nebus leidžiama tiesiog pateikti savo tvarkaraštį – naujieji tvarkaraščiai bus sudaromi analizuojant informaciją, surinktą individualizuoto mokymosi sistemoje. Suteikta laisvė planuotis laiką galėtų sujaukti mokyklos darbo dienotvarkę, tačiau mokytojai nemano, kad naujoji sistema pakenktų mokinių elgesiui. „Jau dabar vyresnių klasių moksleiviai daro projektinius darbus pagal pusmečio ar mėnesio grafikus. Manau, kad šios sistemos įvedimas nepablogintų mokinių disciplinos”, – sakė A. Šalnaitis. Direktoriaus žodžius patvirtino ir T. Kriliuvienė. „Mūsų mokykloje organizuota akcija „Savaitė be skambučio” jau parodė, kad mokiniai gali patys planuoti savo dienotvarkę ir jaučia darbo ritmą. Nemanau, kad individualizuota mokymosi sistema išderintų mokinių darbotvarkę”, – teigė mokytoja.
Įgyvendinti idėjas galima pradėti jau dabar
„Lietuvos novatoriško švietimo forumo” dalyviai pritaria tokios sistemos gyvavimui, tačiau jos sukūrimo dar gali tekti luktelti. Didžiuliai darbai turi būti atlikti informacinių technologijų srityje, mokyklose ir pačioje švietimo sistemoje.”Toliau tęsime savo iniciatyvas Lietuvos mokyklose ir stengsimės, kad kuo daugiau šalies mokytojų, pasitelkdami informacines technologijas, galėtų efektyviai mokyti vaikus”, – teigė Mindaugas Glodas.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius taip pat skatina mokytojų tobulinimąsi IKT srityje. „Man labai smagu lankytis tokiuose forumuose, nes pamatai, kiek daug mokytojų kelia savo kompetenciją. Manau, kad šiame renginyje pristatyti novatoriškų darbų pavyzdžiai ir idėjos praturtins ugdymo procesą,” – teigė G. Steponavičius.
Nuo novatoriškų mokytojų prie novatoriškų mokyklų
„Microsoft” organizuojamas „Lietuvos novatoriško švietimo forumas” vyksta jau septintus metus. Pagrindinė šių metų forumo tema – novatoriško mokymosi idėjų skleidimas ne vien mokytojams ir mokiniams, bet ir mokyklų vadovams. Renginio diskusijoje dalyvavę pedagogai, informacinių technologijų specialistai, Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pažymėjo, kad norint žengti koja kojon su technologijomis turi dirbti ne vien mokytojai ir mokiniai, bet ir mokyklos administracija. Pasak G.Steponavičiaus, Švietimo ir mokslo ministerija jau baigia rengti naująją mokyklų vadovų skyrimo tvarką, kuri kelia aukštus kompetencijos reikalavimus. „Tokie mokyklų lyderiai gebės suburti naujovėms imlią mokyklų bendruomenę”, – G. Steponavičius.
Forumo metu buvo taip pat buvo apdovanoti konkurso „Virtuali kelionė klasėje” nugalėtojai. Šiemet mokytojai ir ekspertai geriausiu darbu pripažino Liucijos Mončienės darbą „Fizika kūryboje ir kūryba fizikoje”. Konkurso nugalėtoja iš Palangos senosios gimnazijos savo darbą pristatys Maskvoje vyksiančiame „Europos novatoriško švietimo forume” kovo pabaigoje.