Search Results for: "Kijevas"
Nors vis dar gajus įsitikinimas, kad keliauti geriausia tik tada, kai labai šilta, kelionių ekspertai įsitikinę, kad gražiausių Europos miestų ankstyvąjį pavasarį tikrai nereikėtų nuvertinti tiems, kurie nori tiesiog trumpam pakeisti aplinką ir prasiblaškyti. Tarptautinių kelionių organizatoriaus „Eurolines“ vadovas ir patyręs keliautojas Edmundas Pavlovas tikina, kad planuotis kelionę ankstyvą pavasarį verta dėl kelių priežasčių.
Dar nesuplanuoti savaitgaliai ir daugumoje Europos miestų rudenį vis dar vyraujantys malonūs orai perša tik vieną mintį – nedvejodami galime leistis į kelių dienų nuotykius svetur. Štai didieji kaimyninių šalių miestai lietuviams – trumpai savaitgalio išvykai laiko ir piniginės atžvilgiu itin palankus pasirinkimas.
Spalio 22 d. Vilniuje aštuntąjį sykį prasidėsiantis tarptautinis dokumentinio kino festivalis „Nepatogus kinas“ šiemet pirmąsyk surengs konkursinę programą. Dėl geriausio festivalio filmo titulo ir 1000 eurų vertės prizo varžysis septyni dokumentiniai filmai.
OKT/Vilniaus miesto teatras pristato jubiliejinį penkioliktąjį sezoną. Penkiolika gyvavimo metų teatrui, susikūrusiam kaip nepriklausomam, tai tikrai nemenkas iššūkis. Nevalstybinio teatro buvimas niekuomet nėra savaime suprantamas, tad visus tuos metus buvo kovojama už kiekvieną būsimą sezoną ir kiekvieną ištikimą žiūrovą, lydintį teatrą dar nuo pačių pirmųjų jo spektaklių.
Nesvarbu, ar gyventojai nuomoja būstą Osle, Ciuriche ir Ženevoje, ar turi nuosavą, būdami šiuose miestuose jie tikrai jaučiasi brangiausiais pasaulio gyventojais.
Tokias išvadas priėmė trejus netus pokyčius pasaulyje stebėjęs Šveicarijos UBS bankas. 2009 m. pradėto ir kasmet atnaujinamo tyrimo „Kainos ir atlyginimai: perkamosios galios palyginimas pasaulyje“ (Preise und Löhne – Kaufkraft rund um die Welt) metu ekonomikos pokyčiai stebimi 73 pasaulio miestuose. Tyrimo duomenys nustatomi atsižvelgiant į 122 prekių ir paslaugų krepšelį, 122 su darbu, atlyginimu ir darbo laiku susiję klausimai paremti 14 profesijų duomenimis. Iš viso surinkta 30 tūkstančių anketinių duomenų.
Šių metų tyrimo ataskaitoje skelbiama, kad kainų atžvilgiu brangiausia gyventi yra Norvegijos sostinėje Osle, Šveicarijos miestuose Ciuriche ir Ženevoje. Kiek geriau šioje situacijoje Danijos sostinei Kopenhagai ir Švedijos sostinei Stokholmui.
veicarija, kaip ir Islandija, Norvegija ir Lichtenšteinas, nepriklauso Europos Sąjungai. Jos yra Europos Laisvos Prekybos Asociacijos ( ELPA) narės.
Londonas (Didžioji Britanija) pagal kainų ir paslaugų brangumą užima 15-ą, Dublinas (Airija) – 20-ą, Maskvą (Rusija) – 42-ą vietą. Pigiausiai už 122 prekes ir paslaugas mokėsite Delyje, Mumbajuje (Indija) ir Maniloje (Filipinai).
Vilniuje (60) gyventi pigiau nei Varšuvoje (Lenkija) (46), Šanchajuje (Kinija) (49), Prahoje (Čekija) (52), Rygoje (Latvija) (53) ar Taline (Estija) (56). Tačiau pagal brangumą Lietuvos sostinė lenkia Kijevą (Ukraina) (61), Meksiką (Meksika) (64).
Tyrimas parodė, kad dabar Jungtinių Valstijų miestuose gyventi pigiau nei ankstesniais metais. UBS vertinimu, didžiąja dalimi tam pasitarnavo JAV dolerio kurso kritimas kitų valiutų atžvilgiu.
Didžiausių algų sostinės – taip pat Ciurichas ir Ženeva. Jiedu šiemet į trečiąją vietą nustūmė Kopenhagą, 2009 m. tituluotą atlyginimo dydžio lydere. Visgi Danijos sostinėje po mokesčių valstybei gyventojo kišenėje liktų mažiau nei Osle ar Sidnėjuje (Australija). Šveicarijos priežastis – geresni šalies BVP rodikliai nei praėjusio tyrimo metu. Kopenhagoje šį augimą „sukramtė“ 2 metus augusi infliacija. Danijos ekonomikai įtakos turėjo ir euro nuosmukis. Tuo tarpu Šveicarijos frankas dabar išgyvena aukso amžių.
Londone (22) prieš mokesčius gyventojų gaunamas atlyginimas yra 20 vietoje, dydžiu panašus į gaunamą Majamyje (JAV) ir Vienoje (Austrija). Maskvoje (41) gaunamos algos lygis mažai skiriasi nuo Taipėjaus (Taivanas), Singapūro ir Honkongo.
Taline (46) darbo užmokesčio dydžiai beveik nesiskiria nuo Prahos, Varšuvos ir Stambulo (Turkija). Vilnius pagal šiuos rodiklius – tik 52 vietoje. Jame ne ką geriau nei Bratislavoje (Slovakija), Dohoje (Kataras), Bogotoje (Kolumbija) ar Rygoje (55).
Mažiausi prieš mokesčius atlyginimai – Nairobyje (Kenija), Maniloje, Mumbajuje.
Daugiausiai sau leisti gali Ciuricho, Sidnėjaus ir Liuksemburgo (Liuksemburgas), Majamio ir Los Andželo (JAV) gyventojai. Jų perkamoji galia didžiausia tuo atveju, jeigu jie pirktų savo šalyje pagamintus produktus ir vietoje teikiamas paslaugas.
Maskva pagal šį rodiklį užima 37-ą, Talinas – 43-ą, Praha – 46-ą, Varšuva – 52-ą vietas.
Vilniaus ir Rygos padėtis dar prastesnė – jie atitinkamai dalinasi 54 ir 57 vietomis. Šios Baltijos šalių sostinės rodikliais yra panašios į Santjagą (Čilė) ir Buenos Aires (Argentina). Kijevas pagal šiuos paskaičiavimus – 68-as.
Gal vertėtų ir nenusivilti… Savo šalyje pagaminto „tipiško prekių krepšelio“ beveik neįperka Meksiko, Manilos, Nairobio ir Džakartos (Indonezija) gyventojai.
Visus tyrimo duomenis rasite UBS internetiniame puslapyje.
Šie rodikliai dar ne kartą keisis. Valiutų kursai tai kyla, tai leidžiasi. JAV doleris neseniai buvo smukęs kaip niekad žemai, vis daugiau kritikos sulaukia euras. Šių metų rugpjūtį Šveicarijos frankas buvo pasiekęs neregėtas aukštumas, o dabar yra vėl kiek „palengvėjęs“.
O kas bus rytoj?
Nerijus Drochneris
Kijevas surado originalų būdą papildyti valstybės biudžetą. Nuspręsta turistams iš Vakarų atverti zoną, 30 kilometrų spinduliu aplink Černobylio atominę elektrinę. Pramoga skirta ne silpnų nervų smalsuoliams, taip pat reikėtų priminti, kokį didelį pavojų gyvybei kelia viešnagė radioaktyvioje zonoje.
„Savi, žinoma, ne idiotai. Ko jie nematę Černobylyje?“, – apie turistams rengiamą pramogą rašo segodnia.ru.
Ukrainos ypatingųjų situacijų ministerijos (UYSM) vadovas Viktoras Baloga spaudos konferencijoje Pripetėje pareiškė, kad nuo Naujųjų metų smalsuoliai galės apsilankyti pavojingoje zonoje.