Search Results for: "Juozas Martin"
Juozas Martinkėnas – kol kas mažai kam girdėtas lietuvių atlikėjas, tik pradedantis savo solinę karjerą. Pasivadinęs Juozas Martin, gitaristas ir dainų autorius klausytojams prisistato lyriška daina „Neša tolyn“ ir konceptualiu vaizdo klipu.
Juozas Martinkėnas, Mantas Augustaitis, Paulius Adomėnas ir Nojus Jurkus – profesionalių muzikantų ketvertas geriau pažįstamas kaip grupė „InSearch“. Ilgai brandinę, rašę dainas ir improvizavę pagaliau jie pristato savo debiutinį albumą „Art Alarm“.
Vakar sostinėje esančioje Menų spaustuvėje, scenoje šviečiant kažkam tarp metalo laužo-roboto, o žiūrovams bandant sutilpti tiek ant laiptų, tiek prie įėjimo, savo debiutinį koncertą surengė gausiai reklamuotas muzikinis projektas „Kurak“.
Režisierės Alantės Kavaitės filmas „Sangailės vasara“ JAV Kino meno ir moksloakademijos patvirtinto „Oskaro“ komiteto sprendimu išrinktas kandidatu siekti apdovanojimo geriausio filmo užsienio kalba kategorijoje.
2015 m. vasarį vyksiančiuose 87-uosiuose JAV kino meno ir mokslo akademijos „Oskarų“ apdovanojimuose užsienio filmų kategorijoje Lietuvai pretenduoja atstovauti režisieriaus Igno Jonyno ilgametražis vaidybinis filmas „Lošėjas“.
Tarptautinis dainuojamosios poezijos festivalis „Tai – aš“ ir kavos išsinešimui tinklas „Coffee Inn“ rengia staigmeną poezijos mylėtojams: spalio 13 d. nuo 14 valandos penkiose sostinės kavinėse „Coffee Inn“ skirtingu metu skambės penkių Lietuvos bardų muzika ir bus skaitomos garsių poetų eilės.
Nuo pirmosios „Bernardinai.lt“ išleistos esė rinktinės „Aštuntoji diena“ praėjo aštuoneri metai. Per šiuos metus „Bernardinai.lt“ susikaupė solidus kultūros pokalbių archyvas.
„Domino“ teatras šį rudenį žiūrovams ruošia įspūdingą staigmeną. Pirmą kartą Lietuvos teatro istorijoje į spektaklį atėję žmonės galės jį ne tik žiūrėti, jame dalyvauti, bet ir lemti pabaigą. Teatro ir televizijos žvaigždėmis spindinti komedija „Žirklės“ – jau spalio 14 dieną!
Kovo 11 d. 17 valandą Lietuvos nacionaliniame dramos teatre vyks vakaras „Kada gi mūsų širdys atsivers?“, skirtas Justinui Marcinkevičiui atminti. Ištraukas iš jo dramos kūrinių, poetinės kūrybos ir vertimų fragmentus skaitys aktoriai Regimantas Adomaitis, Rimantas Bagdzevičius, Vladas Bagdonas, Algimantas Bružas, Eglė Gabrėnaitė, Dainius Gavenonis, Aldona Janušauskaitė, Doloresa Kazragytė, Algirdas Latėnas, Birutė Mar, Valentinas Masalskis, Vytautas Paukštė, Juozas Rygertas, Vytautas Rumšas, savo kūrybos dainas pagal Justino Marcinkevičiaus žodžius atliks Aidas Giniotis ir Gediminas Storpirštis.
„Visu šiuo darbu norėjau parodyti, per kokį vargą ir skausmą dygo mūsų šaknys, kaip sunkiai gimė pirmosios mūsų nacionalinio gyvenimo formos – valstybė, raštas, menas“, – apie garsiąją trilogiją „Mindaugas“, „Mažvydas“ ir „Katedra“, pastatytą tuometiniame Lietuvos akademiniame (dabar – Nacionaliniame) dramos teatre rašė Justinas Marcinkevičius. Lietuvos nacionalinis dramos teatras didžiuojasi, kad Lietuvą žadinantys, telkiantys, įkvepiantys žodžiai, jo išsakyti Mindaugo, Mažvydo, Lauryno lūpomis, mūsų šalies žmonių širdis bei sielas pirmiausiai pasiekė iš šio teatro scenos.
Su Justino Marcinkevičiaus kūryba teatro mėgėjai pirmiausia susipažino 1961 metais, kai jo poemą „Kraujas ir pelenai“ Lietuvos valstybiniame akademiniame dramos teatre pastatė Kazimiera Kymantaitė (scenografiją sukūrė Juzefa Čeičytė, muziką – Juozas Indra, šokius pastatė Juozas Lingys).
Netrukus tuometinio vyriausiojo režisieriaus Henriko Vancevičiaus iniciatyva sceną išvydo Justino Marcinkevičiaus „Mindaugas“ (1969, dailininkas – Feliksas Navickas, kompozitorius – Eduardas Balsys), „Katedra“ (1971, dalininkas – Feliksas Navickas, kostiumų dailininkas – Jonas Surkevičius, kompozitorius – Algimantas Bražinskas), Mažvydas“ (1978, dailininkė – Virginija Idzelytė, kompozitorius – Eduardas Balsys). Šie kūriniai formavo svarbiausio Lietuvos teatro veidą, budino tautos dvasią.
1981-aisiais, po keletą metų trukusios rekonstrukcijos, naują savo raidos etapą Lietuvos valstybinis akademinis dramos teatras pradėjo taip pat Justino Marcinkevičiaus kūriniu – dilogija „Prometėjas. Ikaras“ (dailininkė – Virginija Idzelytė, kompozitorius – Algirdas Martinaitis, scenos judesį kūrė Kęstutis Adomaitis).
Atgimstančiai, nepriklausomybę atgavusiai Lietuvai ypač svarbi 1990 balandžio 13 dieną įvykusi Adomo Mickevičiaus „Vėlinių“ premjera – šį sudėtingą kūrinį su įkvėpimu išvertė taip pat Justinas Marcinkevičius, režisavo Jonas Vaitkus, scenografiją sukūrė Jonas Arčikauskas, muziką – Algirdas Martinaitis.
Paskutinį kartą Justino Marcinkevičiaus poetinis žodis iš Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenos skambėjo 2004 metais, kai Vytautas Grigolis pastatė „Giesmę apie Vorutos vilkolakį Mindaugą (pagal Vinco Krėvės, Justino Marcinkevičiaus ir Martinio Zyverto kūrinius; dailininkė – Virginija Idzelytė, kompozitorius – Antanas Kučinskas).
Neseniai Anapilin išėjusį iškilųjį poetą žiūrovams primins ne tik garsūs Lietuvos aktoriai, bet ir teatro fojė veikianti paroda, skirta Justino Marcinkevičiaus kūrinių pastatymams Nacionaliniame dramos teatre. Parodą iš savo fondų parengė Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus. Paroda veiks nuo kovo 10 iki balandžio 8 dienos.
Renginys nemokamas. Išankstinė registracija tel. (8 5) 26 29 771
Šį šeštadienį, lapkričio 20 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje įvyks XIV Lietuvos muzikų šventė – koncertas-maratonas „Didysis muzikų paradas 2010“. Dėl unikalios trukmės į Lietuvos Gineso rekordų knygą įtrauktas renginys ir šiais metais klausytojams atsivers kaip spalvingas muzikinis kaleidoskopas.
„Didysis muzikų paradas“ kasmet į vieną sceną sukviečia ryškiausius Lietuvos atlikėjus, o šalia garsių, pasaulyje pripažintų vardų pražysta jaunieji talentai.