Search Results for: "Horizon"
Maikas Viljamsas buvo vienas iš daugiau nei 120 žmonių, prieš šešerius metus dirbusių kompanijai „British Petroleum“ priklausiusoje naftos platformoje „Deepwater Horizon“ Meksikos įlankoje. 2010 m. balandžio 20 d. platformoje nugriaudėjo sprogimas, ir iš pažeistų vamzdžių į jūrą ėmė lietis nafta. Šis incidentas tapo viena didžiausių ekologinių katastrofų žmonijos istorijoje. Tikrais įvykiais paremtame trileryje „Liepsnojantis horizontas“ Maiko akimis bus pasakojama kraupi istorija apie jūroje užvirusį pragarą, kuriame žmonės galėjo pasikliauti tik vienas kito draugyste, ištikimybe, drąsa ir pasiaukojimu.
Liepos viduryje NASA erdvėlaivis per beveik dešimtmetį tunkantį skrydį jau bus nukeliavęs maždaug 5 mlrd. kilometrų ir 12 500 km atstumu praskries pro Plutoną, bene paslaptingiausią nykštukinę planetą. Mažas šaltas ir neįtikėtinai tolimas Plutonas nuo seno šykščiai saugojo savo paslaptis, tačiau žurnalo „National Geographic Lietuva“ liepos mėnesio numeryje apžvelgiama ne tik „New Horizons“ kelionė, jau atskleistos Plutono paslaptys, bet ir mokslininkų prognozės, ką jie tikisi išvysti liepos 14-ąją.
Kaunietiškų šaknų „Dettroitsh*t“ komanda į Vilnių vykta nešdama žinią apie kovos pradžioje Bulgarijo kalnuose vyksiantį Horizon festivalį. Šokių aktualijoms ir žiemos sporto gerbėjams subalansuotą reikalą įgalioti jo atstovai šiąnakt išsamiau pristatys „Studio 9“ šokių salione. Gryname ore Bansko kalnuose entuziastų laukia įspūdingą didžėjų rinktinė, kurios kelis narius „Detroitsh*t“ mielai apkalbėjo.
Lietuvos moterų krepšinio lygoje tik prie dviejų iš 8 komandų vairo liko patyrusios krepšinio specialistės, ne vienerius metus dirbusios su mergaitėmis. Visas kitas ekipas treniruoja vyrai, dar neseniai darbavęsi su stipriosios lyties komandomis. Mėnesinis žurnalas „Mūsų krepšinis“ pasidomėjo, kas skatina vyrus sukti į moterų ekipas ir kaip jiems sekasi.
Moterys šiuo metu treniruoja tik Marijampolės „Sūduvą“ (Elvyra Šablinskienė) ir „Uteną“ (Sinilga Bartaševičiūtė).
Prie Kauno „VIČI-Aisčių“ vairo jau ne pirmus metus stovi Mantas Šernius, o Klaipėdos „Lemminkainen“ žaidimą strateguoja Dalius Ubartas. Gediminas Maceina prieš sezoną perėmė vadovavimą Kauno „LKKA-Aistėms“, o Linas Šalkus — naujajam Kauno rajono „Sirenų“ kolektyvui. Pastariesiems specialistams tai nebuvo pirmoji pažintis su moterų krepšiniu. G. Maceina dar 2009 metais vadovavo Lietuvos 18-mečių merginų rinktinei (6-oji vieta Europos čempionate), o L. Šalkus 2010-aisiais tapo nacionalinės moterų komandos vyriausiojo trenerio Algirdo Paulausko
asistentu.
Kitų dviejų LMKL ekipų strategams — Vilniaus „Kibirkšties-Tichės-IKI“ vyriausiajam treneriui Tadui Stankevičiui ir Šiaulių „Rūtos“ naujajam vyriausiajam treneriui Arūnui Kačerauskui — moterų krepšinis yra dar tik atrandamas pasaulis.
Kas gi vilioja vyrus stoti prie moterų komandų vairo? Moterų krepšinio lygio kėlimui daug dėmesio skiriančios Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas tvirtina, kad perspektyviems treneriams moterų klubuose yra daugiau galimybių įrodyti savo vertę.
„Ne paslaptis, kad dauguma jaunų, su vaikais dirbančių trenerių svajoja apie galimybę ateityje treniruoti garsius vyrų klubus. Tačiau iki to tikslo yra labai ilgas kelias ir milžiniška konkurencija. Moterų krepšinyje iškilti yra daug lengviau. Be to, pastaraisiais metais šioje srityje daug dirbama, kuriasi nauji, šiuolaikiškai veiklą organizuojantys klubai. Tad ir suteikiamomis darbo sąlygomis moterų klubai gali konkuruoti su vyrų“, — tvirtino vienas šalies krepšinio vadovų.
Taikosi į medalius
T. Stankevičius praeitą sezoną vadovavo vyrų NKL rungtyniaujančiai Vilniaus „Perlo-MRU“ ekipai. Dabar jaunas krepšinio specialistas nesigaili, kad sutiko pereiti pas moteris.
„Gavus pasiūlymą, reikia jį svarstyti ir arba priimti, arba atmesti. Aš nusprendžiau priimti ir dabar tikrai nesigailiu“, — taip savo sprendimą stoti prie naujos LMKL komandos vairo komentavo T. Stankevičius.
„Kibirkšties-Tichės-IKI“ treneris teigė, kad reikėjo laiko prisiderinti prie darbo su moterų krepšinio klubu subtilybių.
„Dabar jau apsipratau, tik pradžioje buvo kiek sunkiau, — pasakojo vilnietis. — Kaip juokauju, moterų krepšinio taisyklės — tos pačios, kamuolys — panašus ir įmesti jį reikia į tą pačią skylę. Tačiau yra daugiau psichologinių, bendravimo niuansų. Aš dirbti su merginomis ir pradėjau ne nuo krepšinio, o nuo psichologijos. Ir manau, kad neprašoviau. Dabar yra puikus kolektyvas, visų geri santykiai ne tik aikštėje, bet ir už jos ribų.“
M. Šernius yra pasakęs, kad moterų krepšinis, lyginant su vyrų, yra labai paprastas. T. Stankevičius su tuo iš dalies sutinka.
„Aišku, moterų krepšinyje yra visai kiti greičiai. Savo komandos taktikoje naudoju supaprastintus, trumpesnius variantus to, ką bandydavome žaisti su vyrais. Tačiau tikrai negaliu sakyti, kad merginos neimlios ar sunkiai priima informaciją. Viskas yra gerai, jos baigė sporto mokyklas, todėl krepšinį supranta. Žaidimo filosofija, supratimas tiek vyrų, tiek moterų krepšinyje yra beveik tie patys. Manau, moterų krepšinis tam tikra prasme labai panašėja į vyrų“, — svarstė „Kibirkšties-Tichės-IKI“ strategas.
Tiesa, treneriui kartais tenka apgailestauti, kad dalis merginų atvyksta silpnai parengtos.
„Kaip bebūtų gaila, bet reikėtų kalbėti apie pačių mažiausių mergaičių rengimą. Ten yra padaroma klaidų. Teko susidurti su jaunomis krepšininkėmis, kurios į moterų krepšinį ateina neturėdamos kai kurių pradmenų. Naujame lygyje su jomis turėtum žengti tolyn, o tenka grįžti atgal ir mokyti elementarių dalykų. Taip neturėtų būti. Tačiau negaliu sakyti, kad visos merginos ateina neparengtos. Beje, tokių atvejų pasitaikydavo ir dirbant su vyrais“, — dėstė T. Stankevičius.
Kalbėdamas apie Lietuvos moterų krepšinio lygio kėlimo galimybes treneris pažymėjo, kad reikalingas didesnis masiškumas. Talentingų berniukų surasti daug lengviau, kai į treniruotes jų ateina tūkstančiai. Moterų krepšinyje padėtis visai kitokia, nes jaunos mergaitės turi kitus prioritetus.
„Kibirkštis-Tichė-IKI“ sezoną pradėjo nelabai sėkmingai. Vėlai suburtai ekipai reikėjo laiko įsibėgėti. Tačiau po mėnesio pasipylė pergalės, ir komanda iš LMKL turnyro lentelės dugno pakilo į pirmaujančiųjų gretas.
„Išsikėlėme sau tikslą užsikabinti kokios nors spalvos medalius. Iš pradžių tai atrodė sunkiai pasiekiama, tačiau įsibėgėjome, ir dabar tikslas atrodo įgyvendinamas. Pirmam sezonui tokie rezultatai būtų geri, o vėliau žiūrėsime“, — planavo „Kibirkšties-Tichės-IKI“ vyriausiasis treneris.
Nebūti dugne
A. Kačerauskas prie „Rūtos“ vairo stojo gruodžio viduryje. Jis vadovavimą komandai perėmė iš Birutės Dominauskaitės, kuriai suderinti žaidėjos ir trenerės pareigas buvo per sunku.
Naujasis „Rūtos“ strategas pažymėjo, kad prieš keletą metų ir pats galvojo apie darbą su merginomis.
„Buvo kilusi mintis sporto mokykloje surinkti mergaičių grupę, bet jos tada neįgyvendinau. Gal ta mintis vis dėlto nebuvo atsitiktinė? — svarstė A. Kačerauskas. — Daug laiko apmąstymams dėl darbo „Rūtoje“ neturėjau. Paskambino, pakvietė pasikalbėti, pažiūrėti porą rungtynių. Pasikalbėjome ir sutikau.“
Treneris teigė, kad Šiauliuose iki šiol daugiausia dirbo su jaunuoliais, ne su suaugusiųjų ekipomis, todėl prisiderinti prie moterų komandos jam lengviau.
„Berniukų ir moterų krepšinis kažkiek panašus. Ir žaidžiame toje pačioje salėje. Tik kamuolio dydis skiriasi“, — teigė šiaulietis.
A. Kačerausko debiutas naujose pareigose įvyko ekstremaliomis sąlygomis. Šiaulietės tuomet išvykoje susitiko su Eurolygoje rungtyniaujančiomis „VIČI-Aistėmis“.
„Pirmąsias rungtynes teko žaisti su labai stipria komanda. Net nustebau, kad moterys gali taip gerai žaisti“, — prisiminė „Rūtos“ strategas.
Vis dėlto treneris tvirtino, kad dirbti su moterimis jam labai įdomu.
„Čia yra kitokia psichologija, reikia prisitaikyti. Apsižiūrėjimo pradžia jau buvo, bet procesas dar tebevyksta. Krepšinyje dirbu daug metų, žinau, kaip reikia paskirstyti krūvį, tačiau stengiuosi vis tiek pasitarti su B. Dominauskaite, kita asistente Ieva Songailiene. Taip gali greičiau priimti sprendimą“, — dėstė pašnekovas.
Kalbėdamas apie moterų krepšinio lygio kėlimą treneris taip pat akcentavo masiškumo didinimą: „Viskas prasideda nuo mažų mergaičių. Nežinau, ar nesugebame privilioti, ar sąlygos netinka. Reikėtų jas labiau sudominti krepšiniu, kad nepabėgtų į šokius, meną.“
„Rūtos“ treneris teigė, kad nuversti kalnų su komanda nesitiki.
„Norisi nebūti paskutinėje vietoje, rimčiau priešintis varžovėms. Ne paslaptis, kad komandų pajėgumas lygoje skiriasi, turime 4–5 profesionalias ekipas. Jei jos sugeba susigrąžinti Gintarę Petronytę, tai ir biudžetai, matyt, žymiai skiriasi. Bandau keisti mūsų komandos gynybą, puolimą, įvesti tam tikrų naujovių, kad nebūtų nukirsta tai, kas jau buvo nuveikta. Matysime, kaip mums seksis“, — užbaigė A. Kačerauskas.
„Event horizon“ turėtų peržiūrėti visi siaubo, ypatingai mokslinės fantastikos gerbėjai. Kino juostoje pasakojama apie tai, kaip žmogaus smalsumas gali nuvesti per toli – į blogąją pasaulio pusę.
2047 metai, grupelė specialistų leidžiasi į Neptūną ieškoti dar prieš 7 metus juodojoje skylėje dingusio ir staiga vėl radaruose užfiksuoto ekspedicinio erdvėlaivio.
Katastrofų superfilmo „2012“, populiariausios visų laikų juostos „Įsikūnijimas“ (ir daugybės kitų kino hitų pradedant „Titaniku“ ir baigiant „Keista Bendžamino Batono…
Pirmąjį gruodžio savaitgalį Lietuvos kino teatruose karaliavo paskutines žmonijos valandas skaičiuojantis filmas „Horizontas“.
Gruodžio 3-5 d. įspūdingų specialiųjų efektų kupinas fantastinis trileris „Horizontas“ puikavosi pirmojoje pelningiausių savaitgalio filmų dešimtuko vietoje. Jis pralenkė antroje dešimtuko vietoje įsitvirtinusi filmą „Haris Poteris ir Mirties relikvijos. 1 dalis ir trečiojoje vietoje likusį trilerį „Trys likusios dienos“.
Populiariausiųjų savaitgalio juostų dešimtuką užbaigė kultinio švedų rašytojo Johno Ajvide’o Lindgvisto bestselerio „Įsileisk mane“ ekranizacija.
„Horizontas“ Lietuvos kino teatruose rodomas nuo gruodžio 3 d., tad populiariausio savaitgalio filmo titulas tapo puikiu debiuto įvertinimu.
Trileris pasakoja apie galingą ateivių invaziją į Žemę. Netikėtai miestiečius nuo žemės paviršiaus pradeda šluoti paslaptingi šviesos stulpai. Visi supranta, kad gatvėse prasidėjo negailestingas žmonijos valymas. Išvengusiems pražūtingos šviesos dėl savo gyvybių tenka susigrumti su nežemiškos kilmės būtybėmis.
Ambicingą trilerį sukūrė katastrofų superfilmo „2012“, populiariausios visų laikų juostos „Įsikūnijimas“ ir daugybės kitų kino hitų pradedant „Titaniku“ ir baigiant „Keista Bendžamino Batono istorija“ specialiųjų efektų kūrėjai – broliai Colinas ir Gregas Strause‘ai.
Juostoje vaidina Ericas Balfouras („Mergišius“, „Kruvinosios skerdynes Teksase“), Scottie Thompson („Žvaigždžių kelias“), Davidas Zayas („Nesunaikinami“), Donaldas Faison („Bernvakaris Las Vegase“), Brittany Daniel.
Žmonės jau gan gerai pažįsta savo kūną, todėl išmoko įveikti tam tikras mažas problemas tiesiog „apgaudami“ savo organizmą!
Kiek jums laiko reikia perprasti žmogų? Gal ilgiau pabendravus su patikusiu asmeniu vėliau tenka juo nusivilti? Sužinoti tikrąjį žmogaus veidą galima labai greitai. Užtenka atidžiau pažvelgti į jo rankas.
Keturi charakterio tipai pagal rankos formą.
Žemė – platus, kvadratinis delnas ir tokios pačios formos pirštai; stora, šiurkšti, rusvos spalvos oda; delno ilgis* lygus viduriniojo piršto ilgiui.
Būdo bruožai – energingas, turintis stiprias vertybes, kartais užsispyręs, praktiškas, atsakingas, šiek tiek materialistas, gabus rankų darbui.
Oras – kvadrato ar stačiakampio formos delnas ir ilgi pirštai, dažnai su išsikišusiais krumpliais; trumpas nykštys; sausa oda; delnas trumpesnis už vidurinįjį pirštą.
Būdo bruožai – plepus, šmaikštus, šiek tiek paviršutiniškas, piktas, šaltas, puikiai jaučiasi ir psichologiškai, ir materialiai, geba užsiimti tarpusavyje nesusijusiomis veiklomis.
Vanduo – ilgas, ovalios formos delnas su ilgais lanksčiais, dažnai kūgio formos pirštais; delno ilgis lygus viduriniajam pirštui, tačiau horizontaliai delnas už jį trumpesnis.
Būdo bruožai – kūrybingas, įžvalgus, užjaučiantis, kartais paniuręs, emocionalus, pasyvus, uždaras, viską ką daro dažniausiai laikantis paslaptyje.
Ugnis – kvadrato ar stačiakampio formos delnai ir trumpi pirštai; rausva oda; delno ilgis didesnis už viduriniojo piršto ilgį.
Būdo bruožai – spontaniškas ir entuziastingas, optimistas ir šiek tiek egoistas, impulsyvus, nejautrus, labai atviras, jei ką daro, tai labai drąsiai ir instinktyviai.
*Delno ilgis matuojamas nuo riešo iki pirštų augimo linijos.
Pieštukas yra skirtas piešimui. Na kartais su juo dar rašome. Štai ir viskas. Ką čia dar su tuo pieštuku išgalvosi? O pasirodo galima. Ir dar kaip galima! Yra pasaulyje kūrybingų žmonių, kurie iš pieštukų kuria originalias skulptūras bei neįtikėtino grožio geometrines figūras. Vieniems tai menas, kitiems – savotiška simbolių kalba.
Amerikietė Jennifer Maestre iš pieštukų kuria skulptūras. Įkvėpimo šaltinis – jūrų ežiai, kurie yra ne tik labai dygūs, bet ir nuostabūs savo forma. Gamta, mitologija, gyvūnija suteikia naujų idėjų, o atsitiktinė klaida jungiant atskiras skulptūros dalis nuveda naujų ieškojimų bei puikių atradimų keliu. Jennifer Maestre kūryba įkūnija dvilypį pradą – aštrumą glaudžiai susietą su švelnumu. Skulptūroms sukurti reikia tūkstančių spalvotų pieštukų. Juos Jennifer Maestre supjausto į 2,5cm ilgio gabalėlius, pragręžia juose skylutes, nudrožia ir sujungia į vientisą objektą specialiu siūlu.