Search Results for: "E. Kirliauskaitė"
Jį Lietuvos žiniasklaida jau spėjo pakrikštyti laimės kūdikiu, o jo gyvenimo istoriją – primenančia pasaką. Iš Utenos kilęs 22-ejų metų Ernestas Kaušylas, elektroninės muzikos gerbėjams žinomas Brokenchord pseudonimu, neseniai apšildė žymiojo Bonobo koncertą, jo muziką jau spėjo įvertinti „Radiohead“, kūrybą transliavo populiari britų radijo stotis „BBC Radio 1“ ir … Ir kalbėti apie visa tai žvaigždžių ligos nepaliestam jaunam kūrėjui jau labai atsibodo. Hagoje (Olandija) akademinę elektroninę muziką studijuojantis vaikinas dabar nėrė į naujus vandenis – jau šį savaitgalį Lietuvos nacionalinio dramos teatro žiūrovai išvys neeilinį spektaklį visai šeimai „Kosmosas+”, kurio garso takelį Ernestas kuria kartu su bendramoksliu Miša Skalskiu. „Nesu aš toks kietas, kad galėčiau ilgai pasakoti apie savo muziką. Labiau bandantis“, – kuklumu suspindi E. Kaušylas. Na, o mes visgi galvojame, jog nepaklausti būtų neatleistina…
„Gali labai patikti arba ne, bet bent kartą pamatyti tikrai verta“, – tokią propogandą savo draugų rate skleidžiau po praėjusių metų apsilankymo „Yaga Gathering“. Nuoširdūs, jokios naudos siekimu nepagrįsti viešieji ryšiai suveikė – šįkart į Ežeraičio miške (Varėnos raj.) vykusį festivalį važiavau su gausesne kompanija. Ir jau po pirmosios dienos iš daugelio jų išgirdau pažadą būtinai grįžti čia kitais metais. Na, bet apie viską – nuo pradžių.
12 – magiškas skaičius. Šį dieviškojo tuzino sezoną teatras „cezario grupė“ ir vėlgi simboliškąją birželio 12-ąją uždaro su Auksiniu scenos kryžiumi apdovanotu spektakliu „Nutolę toliai“ pagal Pauliaus Širvio poeziją.
„Moteris ir Liuciferis skirtingais pavidalais”, – du savo vaidmenis – Vido Bareikio spektaklyje „Kaligula” ir Cezario Graužinio „Dr. Fauste” – apibūdina aktorė Vilma Raubaitė, už šiuos darbus apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi. Nors „cezario grupė” su žiūrovais iki rudens atsisveikins jau birželio 12-ąją, teatro mėgejai dar gali suspėti pamatyti ne vieną spektaklį su puikiai kritikų įvertinta aktore. Artėjant paskutiniam šio sezono spektaklio „Dr. Faustas“ rodymui, su Vilma kalbamės apie kryžiumi įvertintą velnio vaidmenį, santykius su kolegomis ir vidines būsenas.
Nepraleidžiame galimybės sudalyvauti tikroje kino puotoje, pavadinimu „Scanorama’14“, ir toliau dalinamės įspūdžiais iš šio festivalio. Šįkart į mūsų akiratį pateko dar vienas net 12 metų kurtas bei tikrai dėmesio vertas filmas „Vaikystė”.
Teatro ir muzikos akedimijos Sluškų rūmai – čia sutartą valandą susitinkame su jaunu režisieriumi Povilu Makausku. Ši kultūros ateities kalvė labiau primena gūdžių sovietinių laikų palikimą nei modernią meno meką. „Norime pakviesti visus valdžios atstovus čia apsilankyti: pamatyti, pabendrauti su mumis, užeiti į mūsų auditorijas“, – apie prastą situaciją ironizuoja Povilas. Panašu, jog režisieriaus Gintaro Varno vadavaujamo kurso studentui tikrai nenuspjauti, kas vyksta ne tik Lietuvos politinėje padangėje, bet ir viso pasaulio neteisybė – bent jau tokios mintys kilo išvydus visai neseniai Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenoje pristatytą darbą „Yolo“ (akronimas frazės „you only live once“ – gyveni tik kartą). Likus kelioms dienoms iki antrosios peržiūros, vyksiančios spalio 20-ąją, pristatome pokalbį su darbščiu, perspektyviu ir visa esybe teatrui atsidavusiu P. Makausku.
To galima mokytis universitete? Tau dėsto klounai? Per paskaitas dirbi su gyvūnėliais ir raudonomis nosimis? Tokių ir panašių reakcijų, prisipažinus apie savo veiklą, tenka išgirsti vilnietei Monikai Neverauskaitei, kuri jau ketvirtus metus Olandijos mieste Roterdame gilinasi į šiuolaikinio cirko subtilybes. Neseniai kartu su trupe pasirodžiusi Menų spaustuvės organizuojamame „Naujojo cirko savaitgalyje“ mergina neabejoja, jog ši meno rūšis – rimtas reikalas. „Manau, jog ir Lietuvoje su tuo galėčiau šį tą nuveikti. Žinau, kad grįšiu, tik nežinau kada“, – šypsosi žavi, vietoje nenustygstanti artistė. O kol tai dar neįvyko, kviečiame susipažinti su Monika bei dar menkai mums žinomu reiškiniu – šiuolaikiniu cirku.
„Laikas.lt“ džiaugiasi galimybe lankytis Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje ir skuba dalintis įspūdžiais iš praėjusią savaitę startavusių kinų peržiūrų. Šįkart į mūsų akiratį pateko tikrai nestandartinė pagrindinės programos juosta „Ar aukštas žmogus yra laimingas?“.
Savaitgalis miegant ant įžymybės sofos – tokia įdėja remiasi naujasis braliukų latvių projektas „Celebrity couch“. Jei kam tai sukėlė asociacijų su kadaise Lietuvoje gyvavusia laida „Lovoje su žvaigžde“, skubame užbėgti klaidingoms mintims už akių – reikalai čia tikrai sukasi ne apie lovą. Tiesą pasakius, netgi ir ryškios žvaigždės čia nėra pačios svarbiausios. „Celebrity couch“ – vienas iš daugelio projektų, skirtas pristatyti šiųmetinę Europos kultūros sostinę Rygą.