Search Results for: "AIDS"
Ateityje perpratus virusų apsaugos sistemą ir turint galimybę redaguoti žmogaus DNR kodą bus galima išgydyti ir pačias sudėtingiausias ligas, tarp jų ir žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) sukeliamą AIDS, mano Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro profesorius Virginijus Šikšnys.
Nepraustaburnis reperis Ali G, žurnalistas iš Kazachstano Boratas, skandalingasis Diktatorius ir viešai seksu užsiiminėjantis gėjus Bruno į didžiuosius ekranus grįžta kaip visiškas idiotas futbolo sirgalius Nobby. Kovo 11 dieną į kino teatrus atkeliauja naujausias Sachos Barono Coheno darbas – juodoji komedija „Šnipas per klaidą“.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras su „Eurobasket 2011“ organizatoriais inicijavo projektą „Užteks tylėt.“, kurį įgyvendinant daugelyje Lietuvos miestų iki gruodžio 31 d. galima nemokamai ir konfidencialiai atlikti ŽIV tyrimą, kurio atsakymą žmogus gauna per 15 minučių.
Per rugpjūčio mėnesį, kai startavo projektas „Užteks tylėt.“, buvo atlikti 176 nemokami ŽIV tyrimai visoje Lietuvoje. Deja, du iš jų yra teigiami, o ŽIV virusu infekuoti žmonės yra šokiruoti, nes sužinoję apie projektą „Užteks tylėt.“ pasitikrinti nemokamai dėl ŽIV jie atėjo profilaktiškai.
Taigi vien tarti „Užteks tylėt.“ nepakanka. Akcijos iniciatoriai ir partneriai toliau tęsia akciją ir organizuoja triukšmingus „Užteks tylėt.“ maršus per Vilniaus ir Kauno miestus.
Maršai „Užteks tylėt.“ startuoja rugsėjo 9 dieną, 14 val. Vilniuje prie Lietuvos Nacionalinės filharmonijos ir rugsėjo 16 dieną, 14 val. Kaune Laisvės alėjoje prie Kauno Soboro. Kad eisena vyktų garsiau visiems jos dalyviams akomponuos Lietuvos valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“.
Maršą nuo startinių pozicijų palydėti žada ir žinomi Lietuvos muzikantai, nuo pat projekto pradžios rugpjūčio mėnesį neabejingi ŽIV ir AIDS problemų ištiktiems žmonėms. Taip pat netylėti ir stebėti eisenos yra kviečiami visi Vilniaus ir Kauno gyventojai bei miestų svečiai. Vėliau maršas persikels į fanų zonas prie krepšinio arenų Vilniuje ir Kaune.
„Žmogaus imunodeficito virusas klastingas. Užsikrėtęs žmogus gali keletą metų nesijausti ligotai. ŽIV infekcijai progresuojant imuninė sistema silpsta palaipsniui. Todėl yra labai svarbu profilaktiškai laikas nuo laiko kievienam iš mūsų, jei kyla nors menkiausia abejonė dėl savo sveikatos, pasitikrinti dėl ŽIV. Dabar tai visiškai nemokamai gali padaryti bet kuris sąmoningas Lietuvos Respublikos pilietis“, – sako ULAC direktorius doc. Saulius Čaplinskas.
Taip pat vienas „Užteks tylėt.“ tikslų yra gydyti ŽIV / AIDS stigmą Lietuvoje. „Atlikti ŽIV tyrimą nėra gėdinga. Tai rūpinimąsis savo sveikata“, – sako Lietuvos krepšinio rinktinės kapitonas Robertas Javtokas, kuris pats atliko ŽIV tyrimą Klaipėdoje.
Kviečiame Lietuvos visuomenę sąmoningai rūpintis savo ir aplinkinių sveikata.
Atlikite nemokamą ŽIV tyrimą.
Vietas, kuriose galima tai padaryti, rasite čia: www.aids.lt.
Lietuvoje ŽIV ir AIDS įleidusi gilias šaknis dėl labai daug kylančių formalumų, nežinojimo, baimės ir tylos. Net ir šeimos gydytojui žmonės neatskleidžia, kad serga, o šie negali tinkamai gydyti pacientui kilusių negalavimų.
Tai paskatino Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrą ir „Eurobasket 2011“ organizatorius imtis projekto „Užteks tylėt“, kuriuo siekiama mažinti mūsų šalyje įsivyravusią ŽIV ir AIDS stigmą. Pristatymo renginyje dalyvavo ne tik krepšininkas Linas Kleiza, bet ir daug muzikos žvaigždžių. Projektą pristačiusi Agnė Armoškaitė pagyrė pirmuosius AIDS / ŽIV testą „laikiusius“ krepšininkus Robertą Javtoką ir Mindaugą Lukauskį.
Svarbiausia – trys tiesos
Tai ne prevencinė akcija – prezervatyvai nemokamai dalinami nebus. Nebus ir kviečiama saugiai mylėtis. Organizatoriai tiesiog švies pilnaverčiu seksualiniu gyvenimu besidžiaugiančius asmenis – kaip yra lengva užsikrėsti ŽIV, kaip su šia liga gyventi ir kaip svarbu ją anksti nustatyti. Svarbiausia yra įvertinti galimą viruso riziką, o ja užsikrėtus – sugebėti susitaikyti ir toliau gyventi. Taigi ši akcija edukacinė, iš dalies primenanti „Netylėk“ ir „Ūsus“.
„Pacientas lankėsi pas šeimos gydytoją daugiau nei 3 metus. Ligoniui ji skyrė įvairius vaistus, taikė skirtingą gydymą, tačiau šio sveikata negerėjo. Galiausiai pacientui ji pasiūlė atlikti ŽIV testą. Tik tada jis prasitarė žinantis, jog serga AIDS“, – tokį vienos šeimos gydytojos pavyzdį, išgirstą prieš keletą mėnesių Mokslų akademijoje vykusioje konferencijoje, prisiminė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas, medicinos mokslų daktaras docentas Saulius Čaplinskas, renginio metu pristatęs ir savo knygą. Pasak pašnekovo, jeigu mes nepasitikėsim šeimos daktaru, nepasirūpinsim patys savo sveikata ir nepadėsim gydytojui mus gelbėti, tai ir gero rezultato tikėtis sunku.
„ŽIV galima užsikrėsti arba lytiniu keliu, arba pažeidus odą – vartojant narkotikus, darant tatuiruotes, veriant auskarus nešvariais, sergančiajam naudotais instrumentais. Infekuota moteris virusą gali perduoti savo kūdikiui nėštumo ir gimdymo metu bei maitindama krūtimi“, – aiškino S. Čaplinskas, pridurdamas, kad anksčiau tarp medikų juokauta, jog norint „užsidirbti“ ŽIV reikia gerokai padirbėti. Esą iš tiesų gali pakakti vos vieno lytinio akto su infekuotu asmeniu.
Tarp krepšininkų – ne naujiena
„NBA krepšininkams sveikata tikrinama labai dažnai. Vyksta seminarai, skaitomos paskaitos apie ŽIV ir apie AIDS. Tai ne gėdinga, tai – realybė. To neišvengė ir garsus NBA žaidėjas Magicas Johnsonas, tačiau daug pasiekė ir toliau su šia liga gyvena,“ – teigė dabartinis „Toronto Raptors“ žaidėjas Linas Kleiza.
Visą pasaulį ši žinia sukrėtė 1991-ųjų lapkritį. M.Johnsonas karjerą pradėjo 1979 metais, buvo vertinamas kaip vienas geriausių visų laikų pasaulio krepšininkų, buvo daugkartinis NBA čempionas. Nors prieš du dešimtmečius jis nutraukė karjerą, bet po penkerių metų grįžo į „Los Angeles Lakers“ gretas. 1992 metais kartu su JAV nacionaline rinktine šaliai jis parvežė Barselonos olimpinių žaidynių auksą.
„Magicas Johnsonas kalbėjo apie šią problemą ir stipriai sumažino stigmą ne tik JAV, bet ir visame pasaulyje. Pasitikrinti dėl ŽIV tuomet jau tapo nebe gėdinga. Krepšininkas kasdien vartoja vaistus ir virusas jo organizme praktiškai nebeaptinkamas – tapo nebeužkrečiamas“, – aiškino Saulius Čaplinskas.
Klastinga liga
Žmogui užsikrėtus ŽIV, jau antrą parą virusas ima daugintis jo organizme, ir taip iki gyvenimo galo. Metų metais žmogus gali nejausti, kad yra infekuotas ir gali perduoti virusą kitam. Taip vyksta iki susidarant palankioms sąlygoms virusui daugintis.
„Tai gali būti paprasčiausias pervargimas. Pavyzdžiui, moteris tapo nėščia, nusilpo imunitetas dėl kitų lygų. Žmogus ligą pajunta tik tada, kai virusas jau pradeda imti viršų prieš imuninę sistemą. Tikėtina, kad jis nesusimąstys sergąs, nes ligos požymiai primena paprasčiausius požymius – peršalimą, gripą, nuovargį, per didelį prakaitavimą ar viduriavimą. Nustatyti, ar šito negalavimo priežastis yra ŽIV, galima tik atlikus testą“, – ligos klastą vardino S. Čaplinskas.
Šalti faktai
2011 m. gegužės pradžioje Lietuvoje buvo registruotas 1761 ŽIV užsikrėtęs žmogus.
Didžiausioje rizikos užsikrėsti grupėje yra jauni žmonės – apie 80 procentų. ŽIV užsikrėtusių asmenų amžius Lietuvoje – 20–40 metų.
Moterų ir vyrų, užsikrėtusių ŽIV, santykis Lietuvoje – 1:5.
Šiuolaikinė antiretrovirusinė terapija efektyviai nuslopina ŽIV dauginimąsi žmogaus organizme.
Paskubėk ir būsi pirmas
Vietas, kuriose iki 2011-ųjų gruodžio 31-osios galima atlikti nemokamą ŽIV testą, rasite akcijos organizatorių puslapyje internete Aids.lt.
Kviečiame visus sąmoningai parūpinti savo ir artimųjų sveikata.
Nerijus Drochneris
Nuotraukos: organizatorių ir autoriaus
2010 metais Lietuvoje diagnozuoti 33 AIDS (įgyto imuniteto nepakankamumo sindromo) atvejai, iš kurių 27 susirgusieji AIDS buvo vyrai, 6 – moterys. 2009 metais susirgusiųjų paskutine žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) ligos stadija – AIDS, buvo daugiau – 37. Amžiaus vidurkis, kuriems 2010-aisiais diagnozuotas AIDS, siekė 39,3 metus. Pernai nauji susirgimo AIDS atvejai registruoti visose (išskyrus Marijampolės) Lietuvos apskrityse.
Daugiausiai 2010-aisiais susirgusiųjų AIDS buvo Klaipėdos (14) ir Vilniaus apskrityse (6). Pagal galimą užsikrėtimo būdą dauguma (57,6 proc.) 2010-aisiais susirgusiųjų AIDS buvo švirkščiamųjų narkotikų vartotojai. Dažniausias AIDS žymintis susirgimas (indikacinė liga) Lietuvoje, kaip ir kitose Rytų Europos šalyse – plaučių tuberkuliozė. 2010-aisiais ŽIV ligos gydymas (antiretrovirusinė terapija – ART) pradėtas 43 ŽIV užsikrėtusiems asmenims – daugiausiai gyvenantiems Vilniaus apskrityje. Pagal galimą užsikrėtimo būdą dauguma (55,8 proc.) asmenų, kuriems buvo paskirta ART, buvo švirkščiamųjų narkotikų vartotojai.
Skiriant ART iš viso 2010-aisiais metais gydyti 182 ŽIV užsikrėtusieji asmenys. Tačiau 2010-ųjų pabaigoje per 20 pacientų gydymas nebuvo tęsiamas, nes dalis jų nesilankė pas gydytojus, išvyko ar mirė. 39 proc. asmenų (nuo visų 182), kurie 2010 metais gavo ART, ŽIV infekcija užsikrėtė vartodami švirkščiamuosius narkotikus, apie 33 proc. – heteroseksualių, apie 21,4 proc. – homoseksualių santykių metu, likusiųjų užsikrėtimo būdas nenustatytas.
Vadovaujantis LR Sveikatos sistemos įstatymu, Lietuvoje visiems ŽIV užsikrėtusiems asmenims laiduojamos nemokamos sveikatos priežiūros paslaugos, kurios apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, vieno ŽIV paciento gydymui per metus antiretrovirusiniams vaistams vidutiniškai valstybė skiria nuo 26 iki 32 tūkst. litų. 2007 metais VLK centralizuotai nupirko ŽIV ligos gydymui reikalingų atiretrovirusinių vaistų už 2 mln. litų, o 2010-aisiais poreikis išaugo – vaistų buvo nupirkta už 4,5 mln. litų.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, iš viso iki šių metų sausio 1-osios dienos Lietuvoje nustatyti 1734 ŽIV infekuoti asmenys. Kaip ir ankstesniais metais, 2010-aisiais dažniausiai ŽIV plito per injekcinių narkotikų vartojimą. Šiuo būdu 2010-aisiais užsikrėtė 68,5 proc. visų naujai registruotų ŽIV atvejų. Kadangi daugumoje Europos šalių augo ART prieinamumas, todėl sergamumas AIDS daugelyje šalių mažėja. Sergamumo AIDS rodiklis Lietuvoje 2009-aisiais siekė 1,1 atvejį 100 tūkst. gyventojų. Šis rodiklis toks pat kaip ir Europos regiono šalių vidurkis.
ŽIV ligos diagnostiką ir gydymą Lietuvoje reglamentuoja LR sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 3 d. įsakymas Nr. V-384 „Dėl žmogaus imunodeficito viruso ligos diagnostikos ir gydymo, kompensuojamo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, tvarkos aprašo patvirtinimo“.
ŽIV pažeidžia imuninę žmogaus sistemą, nes naikina baltuosius kraujo kūnelius, T limfocitus arba CD4 ląsteles. Šis procesas trunka metų metus ir, dažniausiai, žmogus neturi jokių ligos simptomų, tačiau jis gali užkrėsti kitą žmogų. Tai besimptomė ŽIV ligos stadija. ŽIV infekcija nepradedama gydyti nuo pirmosios užsikrėtimo dienos. ŽIV infekcijos gydymas skiriamas vidutiniškai po 5–8 metų nuo užsikrėtimo šiuo virusu. Visą tą laiką yra stebima ŽIV užsikrėtusiojo imuninė sistema. Pradėjus gydymą (ART), jis trunka visą gyvenimą. Paprastai, prieš skirdami ŽIV ligos gydymą, gydytojai įvertina bendrą paciento sveikatą bei imuniteto būklę – laboratorinių tyrimų duomenis (viruso koncentraciją kraujyje ir CD4 ląstelių skaičių) ir paciento pasirengimą gydytis bei laikytis gydymo režimo. Vaistai (ART) nesunaikina viruso, tačiau sumažina jo koncentraciją žmogaus organizme, stabilizuoja imunitetą. ART ilga laiką leidžia neprogresuoti ŽIV infekcijai. ŽIV liga yra neišgydoma, bet kontroliuojama lėtinė užkrečiamoji liga. Per trisdešimt metų skaičiuojant nuo ŽIV atradimo, vakcinos nuo ŽIV mokslininkams dar nepavyko sukurti.
Gruodžio 1 d. – pasaulinė kovos su AIDS diena. Nuo 1981-ųjų, kada buvo užregistruotas pirmasis šios ligos atvejis, vis dar nėra vaistų, galinčių ją išgydyti, nors mokslininkai jau sukūrė keletą preparatų, stiprinančių imuninę sistemą, kurie padeda kovoti su ŽIV (žmogaus imuniteto virusu) ir taip prailginti gyvenimą. Sergančių AIDS ir nešiojančių ŽIV Lietuvoje irgi daugėja, todėl reikia susirūpinti brangiausiu žmogaus turtu – gyvybe.
Naujausiais Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per devynis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruoti 127 nauji užsikrėtimo žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) atvejai, iš kurių 24 moterims ir 103 vyrams. 89 asmenys (70,1 proc.) ŽIV infekcija užsikrėtė vartodami injekcinius narkotikus, 20 asmenų (15,7 proc.) – heteroseksualių, 5 asmenys – homoseksualių lytinių santykių metu bei 13 asmenų užsikrėtimo būdas nežinomas.
Iš viso iki 2010 metų spalio 1 d. Lietuvoje diagnozuoti 1708 ŽIV užsikrėtę asmenys, iš kurių 1417 vyrų ir 291 moteris. Dauguma (72,2 proc.) ŽIV infekuotųjų asmenų Lietuvoje užsikrėtė ŽIV per injekcinių narkotikų vartotojimą, apie 14 proc. – heteroseksualių, apie 6 proc. – homoseksualių santykių metu bei 7,5 proc. užsikrėtimo būdas nežinomas. Šalyje registruotas vienas vaikas, kuris ŽIV užsikrėtė nuo ŽIV infekuotos motinos (perinatalinis perdavimas). Pagal amžių, dauguma naujai užsikrėtusiųjų ŽIV Lietuvoje priklauso 25 – 30 metų amžiaus grupei. Jauniausias užsikrėtęs ŽIV asmuo teturėjo 16 metų, vyriausias – 58.
Sergamumo ŽIV rodiklis Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų 2009 metais siekė 5,3 atvejus. Tuo tarpu to paties rodiklio vidurkis Europoje – 8,5 atvejai. Aukščiausi sergamumo ŽIV rodikliai užregistruoti Estijoje (30,7) ir Ukrainoje (35,4). Naujausiais Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, dominuojantis ŽIV plitimo būdas Europoje yra heteroseksualūs santykiai (43 proc.), injekcinių narkotikų vartojimas sudaro 22 proc., homoseksualūs santykiai – 18 proc., nenustatytas užsikrėtimo kelias – beveik 16 procentų ir perinatalinis ŽIV infekcijos perdavimas – apie 1 procentas. Pernai Europos regione nustatyti 127 ŽIV perdavimo atvejai per nesaugų kraujo perpylimą, transplantacijas ar kitas hospitalinės infekcijos perdavimo formas.
Per visą ŽIV infekcijos registravimo laikotarpį, paskutinė ŽIV infekcijos stadija – AIDS, Lietuvoje diagnozuota 263 asmenims. Iš viso nuo AIDS Lietuvoje mirė 85 asmenys. Sergamumo AIDS rodiklis Lietuvoje pernai siekė 1,1 atvejį 100 tūkst. gyventojų. Šis rodiklis toks pat kaip ir Europos regiono šalių vidurkis, tačiau žemesnis nei Rytų Europos regiono šalių vidurkis (1,8).
Lietuvoje visiems ŽIV užsikrėtusiems asmenims valstybė laiduoja (nemokamą) sveikatos priežiūrą, t.y. valstybės laiduojamos (nemokamos) sveikatos priežiūros paslaugos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. ŽIV ligos gydymui reikalingų medikamentų poreikis kasmet auga. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, vieno paciento gydymui per metus antiretrovirusiniams vaistams vidutiniškai valstybė skiria nuo 26 iki 32 tūkstančių litų. 2007 metais VLK centralizuotai užpirko ŽIV ligos gydymui reikalingus atiretrovirusinius vaistus už 2 milijonus litų, o 2010 metais šis poreikis išaugo iki 2,8 mln. litų. Vidutiniškai dar apie vienas milijonas litų reikalingas ŽIV ligos eigos laboratorinei stebėsenai pagal patvirtintą metodiką. Prognozuota, kad valstybės išlaidos ŽIV ligos gydymui reikalingiems vaistams, kuriuos centralizuotai užperka VLK, po poros metų dar išaugs maždaug dvigubai. Taip pat kasmet didėja PSDF išlaidos, skirtos už suteiktas ambulatorines ir stacionarines paslaugas ŽIV infekuotiems žmonėms Lietuvoje.
Ar teisinga teigti, kad kažkurios šalies gyventojai yra patys šauniausi pasaulyje? Ar apskritai įmanomi tokie rinkimai, juk kiekviena šalis kažkuo unikali? CNN sako, kad taip, ir pateikia „kiečiausių“ tautų sąrašą.
12 vieta – turkai
Tauta, kuri niekad nepraleidžia progos pasididžiuoti Stambulo gražumu. Reikėtų nepamiršti ir to, kad turkai išsidėstę dviejuose žemynuose. Tad visai nenuostabu, kad jų taip mėgiami ūsai dažnokai užriečia nosis į viršų.
11 vieta – belgai
Perskaitėte teisingai – tai belgai, gyvenantys mažoje, drėgnoje, niūrokoje Europos Sąjungos dalyje, tačiau smarkiai prisidėję prie alaus ir šokolado evoliucijos. Po politinės šalies krizės likę be vyriausybės, belgai nepradėjo anarchiško maišto ar piratavimo jūroje, o tiesiog tvarkingai ir ramiai su šia situacija susitvarkė.
10 vieta – australai
Paplūdimiai, iškylos gamtoje, bikiniai ir šaltas alus – australus apibūdinantys žodžiai. Dar sportas, į kurį įsitraukia kas antras gyventojas. Žinoma, reikia paminėti visą jų florą ir fauną bei serialą „Lost“.
9 vieta – kinai
Nors kinams sąvoka – privatumas – nėra žinoma, jie vis tiek šauni tauta, sugebanti pasižymėti savo „Made in China“gaminiais visame pasaulyje
8 vieta – Bostvanos gyventojai
Čia atsipalaidavę gyvena ne tik gyvūnai, bet ir žmonės kartu su jais, neatsitveriantys nuo jų net tvora, nors šalis garsėja dramblių populiacija.
Šioje šalyje itin didelis sergančių ŽIV/AIDS skaičius, tačiau jų tradiciniai šokiai ir muzika su džiazo ir hiphopo elementais žavi kiekvieną.
7 vieta – japonai
Gal ir juokina japonai savo karaokės sugebėjimais, tačiau visai kas kita jų mados ir technologijų įtaka pasauliui. Jau vien ko verti japonų paaugliai, kurie išmano daugiau už bet kurį brandaus amžiaus europietį.
6 vieta – ispanai
Jūra, saulė, smėlis, siesta, sangrija – ispano kasdienybė. Jis vakarėlį pradeda tada, kai kitos tautos jau miega. Nepamirškime, žinoma, ir futbolo.
5 vieta – korėjiečiai
Ši tauta garsėja savo sojų viskiu ir neribotomis galimybėmis jį gerti. Netgi sakoma, kad korėjietis pats geriausias sugerovas. 20 stikliukų jam tik vakarėlio pradžia.
4 vieta – amerikiečiai
Dauguma jų pasaulyje nemėgsta dėl karo grėsmės, politinių niuansų, greito maisto restoranų ir t. t. Tačiau jei ne jie, dabar gal nebūtų rokenrolo, banglenčių, mėlynų džinsų, holivudinių filmų…
3 vieta – mongolai
Mistiška tauta, kuriems iki šiol erelis – naminis gyvūnas. Jakų mėsą ar pieną jie naudoja kiekvieną kartą gamindami, o jų visi drabužiai, įskaitant net apatinius, išsiuvinėti įvairiausiais raštais ir mušti kailiu.
2 vieta – jamaikiečiai
Jamaika garsėja dideliu nužudimų skaičiumi ir narkomanija, tačiau, nepaisant to, jamaikiečiai pasauliui davė regio muziką, egzotišką Rastafarų kultūrą, dredų madą. Be to, šios šalies gyventojų anglų kalbos akcento sumaišyti neįmanomą su jokiu kitu.
1 vieta – brazilai
Ši tauta nusipelnė pirmos vietos, nes garsėja savo liberaliomis pažiūromis ir geros nuotaikos skleidimu pasauliui – Rio de Žaneiro karnavalai, samba, skani kava, įdegę kūnai ir daug gražių spalvų…
Egzistuoja 10 pagrindinių mitų apie saugų seksą. Panagrinėkime kiekvieną jų atskirai.
Dažnas vaistinių lankytojas, norėdamas apsisaugoti nuo vabzdžių įkandimų teiraujasi priemonės, kuri atbaidytų tiek uodus, tiek erkes. Sveikatos specialistai sako, kad tokių priemonių, repelentų, yra, tačiau svarbu mokėti tinkamai skaityti sudėtį arba pasikonsultuoti su vaistininku.
Aistringi vasaros romanai dažniausiai greitai atvėsta, o baimė dėl lytiškai plintančios infekcijos (LPI) ilgai neduoda ramiai miegoti. Kodėl dabar Venera savo „dovanas“ dalija žymiai pavojingiau ir gausiau nei rodo oficiali statistika?