Search Results for: "žemaitukai"
Rugpjūčio 26 dieną, Pakruojo dvare, puoselėjančiame medžioklės ir žirgininkystės tradicijas, bus galima išvysti ne tik rekordinę Lietuvos pasididžiavimo – Lietuvių skalikų – parodą, tačiau susitikti ir išskirtinę kompaniją, keliavusią iki pačios Juodosios jūros pakartoti Vytauto Didžiojo žygio – legendinius žemaitukus ir net patį šunį Alšį!
Jau nuo senovės Trakuose susiformavo unikalus kompaktiškas gamtos ir kultūros paveldo ansamblis. Tad natūralu, jog šiose vietose ir buvo įsteigtas Trakų istorinis nacionalinis parkas. Išskirtinio grožio Trakų kraštovaizdį kuria daugiau kaip trisdešimt ežerų. Tarpusavyje susisiekiančių Galvės, Skaisčio, Bernardinų, Totoriškių ežerų apsuptas Naujųjų Trakų senamiestis su Salos ir Pusiasalio pilimis sudaro šio istorinio ansamblio centrą.
Devyni Lietuvos raiteliai pirmadienį išlydėti nuo Valdovų rūmų Vilniuje į „Meilės žygį Valdovų keliu” Krokuvos link.Ištvermingaisiais žemaitukų žirgais keliaudami per buvusias Abiejų tautų respublikos žemes žygeiviai planuoja atgaivinti bendrą Lietuvos ir Lenkijos istoriją, priminti legendinį Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės kelią ir suaktyvinti darnų kaimyninių šalių bendravimą.
Praėjusį rudenį iki Juodosios jūros žemaitukų žirgais nujoję lietuviai ruošiasi naujam žygiui. Rugpjūčio 8 dieną devyni raiteliai prie Valdovų rūmų Vilniuje ketina pradėti „Meilės žygį Valdovų keliu“ Krokuvos link. Žemaitukų žirgais keliaudami per buvusias Abiejų tautų respublikos žemes žygeiviai planuoja atgaivinti bendrą Lietuvos ir Lenkijos istoriją, priminti legendinį Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės kelią ir suaktyvinti darnų kaimyninių šalių bendravimą.
„Šiandien yra aktualu prisiminti bendrą istoriją, kuri dažnai pamirštama. Lietuvių ir lenkų santykiuose šiuo metu susidariusi negatyvi atmosfera, kurią norime bendromis pastangomis išsklaidyti, juk ilgą laiką buvome viena valstybė, mus jungia šimtametė praeitis, kurios pagrindu galime kurti draugišką ateitį“, – teigia projekto „Meilės žygis Valdovų keliu“ idėjos autorius ir organizatorius, pats visą kelią josiantis ant žirgo, Giedrius Klimkevičius.
Raiteliai drauge su palyda senuoju Jogailaičių keliu ketina per aštuoniolika dienų įveikti apie 1000 kilometrų. Rugpjūčio 26 – ąją žygeiviai turėtų pasiekti buvusią Žygimanto Augusto karališkąją rezidenciją – Vavelio rūmus Krokuvoje.
Dvi viduramžių sostines – Krokuvą ir Vilnių – jungiančiu keliu, anot profesorės Raimondos Ragauskienės, dažnai vykdavo bendri Lenkijos ir Lietuvos valdovai. Prieš 460 metų šiuo keliu Žygimantas Augustas parlydėjo Barboros Radvilaitės palaikus į Vilnių, todėl šis kelias yra gavęs „meilės kelio“ vardą.
Į „Meilės žygį Valdovų keliu“ išjoti ruošiasi septyni vyrai ir dvi moterys. Dešimtasis raitelis iš Lenkijos prisijungs kirtus Baltarusijos – Lenkijos sieną.
Kelionei buvo pasirinkti žemaitukų veislės žirgai, kurie žygyje iki Juodosios jūros patvirtino savo rūšies unikalumą. Žemaitukai pasižymi ypatinga ištverme, energingumu, nereiklumu ir universalumu. Tačiau šios veislės žirgų, kurie savo patikimumą įrodė dar Vytauto Didžioje laikais ne viename istoriniame mūšyje, yra likę ne daug.
„Aš asmeniškai į žygį vėl išsiruošiau dėl žemaitukų veislės išsaugojimo. Pats į žygį keliausiu su žemaituke Žyga, kuri maudėsi ir Juodosios jūros bangose. Turėtume didžiuotis žemaitukų veisle, jos neeilinėmis savybėmis ir pasistengti dėl šios veislės išsaugojimo“, – teigia „Meilės žygiui Valdovų keliu“ besiruošiantis Česlovas Marcinauskas iš Kernavės.
Istorinis žygis bus įamžinamas video medžiagoje, iš kurios vėliau planuojama sukurti dokumentinį filmą. „Meilės žygio Valdovų keliu“ naujienas galima sekti žygio dienoraštyje www.vilnius-krakow.com .
Žygyje „2000km istorijos” dalyvavęs veterinaras, Sveikatos mokslų universiteto docentas, katedros vedėjas bei Stambių gyvulių klinikos vedėjas Audrius Kučinskas teigia, kad raiteliai arklius mylėjo labiau už save. Žemaitukų sveikata rūpinęsis ir tyrimus atlikęs A. Kučinskas tikina, kad sklandantys gandai apie grįžusių žirgų būklę yra absurdiški ir nepagrįsti jokiais faktais.
„Man, kaip veterinarijos gydytojui, žygyje beveik nebuvo ką veikti. Pavieniai nutrynimai, gruodas. Galiu labai atvirai pasakyti, kad daugiau darbo gydant turėjau su žmonėmis“, – sako Stambių gyvulių klinikos vedėjas Audrius Kučinskas.
Visas dienas kartu keliavęs A. Kučinskas absurdiškais laiko teiginius, kad arklių organizamai nualinti didelio vaistų kiekio. Pasak veterinaro, per visą kelionę tik du arkliai buvo gydyti parenteraliais vaistais – vienas arklys dėl sausgyslės patempimo ir bronchitą pasigavusi kumelė Aiseta. „Sausgyslę pasitempęs arkliukas nuo pat tos dienos daugiau nebejojo, buvo paliktas pas vieną Ukrainos ūkininką kieme“, – pasakoja A. Kučinskas.
Veterinaras, matavimo juosta svėręs arklius viso žygio metu, pats stebisi, jog tik pora arklių, kurie buvo žygio pradžioje nutukę, numetė apie 30 kilogramų. Visi kiti žemaitukai liko tokio pačio svorio arba numetė 5 – 10 kilogramų.
Ypatingai didelis dėmesys žygio metu buvo skiriamas arklių nugaroms ir balnų tinkamumui joms. „Iš pradžių iš tiesų ne visi balnai tiko atskiriems arkliams, tačiau žygio eigoje mes pastoviai kaitaliojom balnus, norėdami atrasti kiekvienam tinkamiausią. Tai lygiai tas pats kaip ir batai – juos reikia pritaikyti kiekvienam individualiai. Elementaru, kad nesužinosi, ar balnas tinkamas, kol su juo nepajosi“, – kalba žemaitukų veislės žirgus tyrinėjantis veterinaras.
Iš žygio iki Juodosios jūros prieš savaitę sugrįžę žemaitukai pailsėję jau ruošiasi sportinėms varžyboms.
Projekto „2000km istorijos“ žygio dalyviai jau šį savaitgalį turėtų pasiekti galutinį maršruto tašką – Juodąją jūrą. Trisdešimt keturias dienas jojantys raiteliai paskutinę žygio savaitę pradeda gedulingomis nuotaikomis. Apsirgusi nugaišo ir paliko žygį ištikima „2000km istorijos” komandos narė – kumelė Alseta.
„Mirties priežasties kolkas negalime tiksliai pasakyti, lauko sąlygomis sunku ištirti, tai galėjo įvykti dėl labai įvairių priežasčių. Žirgas galėjo užėsti jam netinkamos žolės, esame žemėse su nepažįstama augmenija. Kumelė buvo labai stipri, tačiau tokios nelaimės, kaip ir žmonių gyvenime, įvyksta neplanuotai“, – pasakoja drauge su žygeiviais keliaujantis ir žemaitukų veislės žirgus tyrinėjantis veterinaras, Sveikatos mokslų universiteto docentas Audrius Kučinskas.
Raiteliai yra išvargę, tačiau pasiryžę įveikti paskutiniąją kelionės atkarpą ir pasiekti Juodosios jūros krantus. Vytauto Didžiojo keliais jojantiems septyniems vyrams ir dviem moterim liko nujoti apie tris šimtus kilometrų. Žygio dalyviai su savo užsispyrimą ir ištvermę įrodančiais žemaitukais savaitės pabaigoje turėtų pasiekti Očakovo miestelė, esantį Ukrainoje.
„Nors kelionei ruošėmės galvodami tiek apie žirgų, tiek apie žmonių sveikatą ir galimybes, yra dalykų, nuo kurių apsisaugoti negalime. Nors praradimai liūdina, esam nusiteikę ryžtingai tiek mes, tiek žirgai. Po poilsio dienos žirgai patys nerimsta ir nori leistis į kelią“, – teigia projekto „2000km istorijos“ iniciatorius ir raitelių vadu, pasitraukus V. Ruibiui, tapęs Giedrius Klimkevičius.
Jodami žygeiviai aplanko svarbiausius LDK istorinius objektus, kurie drauge su netradicinės kelionės įspūdžiais bus įamžinti dokumentinėje juostoje. „2000km istorijos” žygio dalyviai jau aplankė Norviliškių pilį (LT), Alšėnus, Krėvą, Naugarduką, Slaniną, Lucką, Podolska – Kamenecą.
Vakar projekto „2000km istorijos” raiteliai, jojantys prie Juodosios jūros, pasiekė vieną svarbiausių LDK istorinių miestų – Naugarduką. Kelyje Naugarduko pilies link lietuvių žygeivius pasitiko šarvuoti Balatrusijos riteriai, pasisiūlę palydėti lietuvių jojikus.
„Šios pilies istorija – itin įdomi. Labai gaila, kad dabar čia galima pamatyti tik dviejų bokštų griuvėsius. Pati pilis yra po žemės sluoksniu, bet tikiuosi, kad greitai prasidės restauracijos ir rekonstrukcijos darbai“, – kalbėjo vienas iš raitelius pasitikusių riterių, Karinio istorinio klubo „Kunigaikščių GUF“ narys Fiodoras Michejevas.
„2000km istorijos” raitelius Naugarduke taip pasitiko vietos savivaldos atstovai, Lietuvos ambasadorius Edminas Bagdonas bei Baltarusijos žiniasklaida. Atvykti pasveikinti raitelių ketino ir Baltarusijos kultūros ministras Pavelas Latuška, tačiau dėl nenumatytų kliūčių sutiktuvėse dalyvauti negalėjo.
„Neistikėjome tokio pasitikimo, šios staigmenos labai nudžiugino, fantastika“, – švytėjo viena iš raitelių Skirmantė Naglytė.
Savaitę jojantys dešimt lietuvių kolkas jaučiasi gerai ir neatsilieka nuo maršruto plano. Kartu žygyje važiuojantis veterinaras Audrius Kučinskas teigia, kad žemaitukai, kuriais joja raiteliai, taip pat jaučiasi pakankamai gerai. Ištverme garsėjantys žemaitukai, jau per pirmas dienas apsiprato prie krūvio bei besikeičiančios aplinkos ir tapo ištikimi raitelių partneriai.
Nemažiau savo lojalumu ir kantrumu žygio dalyvius stebina ir šuo, kurį raiteliai prisijaukino Alšėnuose. Benamis šuo tapo žygio dalyviu ir jau daugiau nei šimtą kilometrų keliauja drauge.
Lietuviško projekto „2000km istorijos” raiteliai, jojantys prie Juodosios jūros, rytoj kirs Baltarusijos – Ukrainos sieną. Prajoję pusė tūkstančio kilometrų dešimt raitelių keturiasdešimties parų kelionę nuo antradienio tęs kelionę buvusiosmis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėmis jau Ukrainos teritorijoje.
Nusprendę įveikti iššūkį, kuriam niekas nesiryžo jau 600 metų, aštuoni vyrai ir dvi moterys žemaitukų veislės žirgais, rugsėjo 8 d. išjoję iš Senųjų Trakų (Lietuva) iki spalio 18 d. ketina pasiekti Očakovo miestelį Ukrainoje. Jodami raiteliai aplanko svarbiausius LDK istorinius objektus. „2000km istorijos” žygio dalyviai jau aplankė Norviliškių pilį (LT), Alšėnus, Krėvą, Naugarduką, Slaniną. Ukrainoje šį savaitgalį planuojamas ilgesnis raitelių ir juos lydinčių keliautojų sustojimas Lucke.
„Įspūdžiai yra neeiliniai. Vaizdai ir apylinkės, pro kurias jojame labai vaizdingos, mūsų protėviai čia palikę reikšmingus pėdsakus ir apima išskirtinės emocijos keliaujant šiais keliais. Žinoma, nemažiau įdomi ir vertinga patirtis yra pati kelionė žirgais žygeivių būryje. Žirgai tapo mūsų ištikimais partneriais, nors nuovargis tiek fiziškai, tiek psichologiškai yra didelis, jausmas, kurį gauname jodami viską atperka“, – pasakoja pats su kumele Bomba žygyje jojantis „2000km istorijos“ idėjos sumanytojas, festivalio ‘Be2gether‘ organizatorius Giedrius Klimkevičius.
Žirgus kasdien apžiūri veterinaras, Sveikatos mokslų universiteto docentas, katedros vedėjas bei Stambių gyvūlių klinikos vedėjas Audrius Kučinskas, suleidžia žemaitukams vaistų bei tyrimams paima jų kraujo. Daktaro laipsnį turintis veterinaras po kelionės ketina rašyti mokslinį-tiriamąjį straipsnį apie žemaitukų ištvermę.
„Šiems žirgams šita kelionė – visiškai nebaisi, nes jie negauna didelio krūvio. Tai nėra ištvermės varžybos, kuriose žirgams tenka bėgti 100 ir daugiau kilometrų. Daug diskutavome su raiteliais ir visi esame vieningos nuomonės, kad čia žemaitukai gauna mažesnį krūvį nei per varžybas. Jie bėga tiek, kiek patys to nori. Jei pavargsta, iš karto galvojama apie poilsio dieną, o jojant stojama valandai ar pusvalandžiui, žirgai parupšnoja žolytės, atsigeria, išsimaudo upėje“, – teigia A.Kučinskas.
Įjojus į Baltarusiją, Alšėnuose prie raitelių prisijungė benamis šuo, kuris tapo dar vienu ryžtingu ir lojaliu žygio dalyviu. Alšio vardą gavęs šuo, ištikimai lydi raitelius bei stovykloje atlieka sargo darbą. Žygio organizatoriai jau pasirūpino veterinariniais dokumentais, kad šuo galėtų tęsti kelionę Ukrainoje, o vėliau parkeliauti su žygeiviais į Lietuvą.
„2000 km istorijos“ – tai istorinis – kultūrinis 40 dienų žygis žirgais buvusia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorija iki Juodosios jūros. Tai tarptautinis socialinis – edukacinis projektas, skirtas naujai užfiksuoti istorines Lietuvos šaknis. Žygyje dalyvauja 10 neprofesionalių jojikų, dirbančių verslo, meno, žemės ūkio srityse ir pasiryžusių įveikti 2000 kilometrų iki Juodosios jūros.
Šį rudenį planuojama atkartoti prieš 600 metų vykusį Vytauto Didžiojo žygį ir žirgais nujoti nuo Lietuvos iki pat Juodosios jūrs. Pagal projekto „2000 km istorijos” idėją dešmt raitelių per keturiasdešimt dienų, aplankydami svarbiausius LDK istorinius objektus, turėtų pasiekti Ukrainą ir naujai įamžinti istoriją.