Search Results for: "šiuolaikinis menas"
Ketvirtadienį, liepos 28 dieną prasideda festivalis „Yaga Gathering 2016“. Penkias dienas truksiančiame renginyje po atviru dangumi vyks parodos, garso ir vaizdo performansai, paskaitos, audioteatro spektakliai, skambės eksperimentinė muzika, – ir tai tik dalis naujos krypties pasirodymų, veiksiančių pirmą kartą pristatomoje festivalio Koncepto scenoje.
Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre, penktadienį atidaroma paroda „Pokyčių karta. Šiuolaikinis Indijos menas”. Tai pirmoji šiuolaikinį Indijos meną išsamiai pristatanti paroda Lietuvoje.
15-ąjį kartą knygos bičiulius subursianti Vilniaus knygų mugė kalbės apie klasikinę literatūrą, laiko patikrintas knygas. Šventiniais renginiais bus minimos grožinės lietuvių literatūros pradininko Kristijono Donelaičio 300-osios gimimo metinės. Renginiuose susijungs šiuolaikinis menas, gyvas ir spausdintas žodis, muzika, teatras ir kinas.
Zala ir Driukas – tai dviejų gerai žinomų atlikėjų duetas. Andrius Zalieska arba Zala – grupės „Arbata“ įkūrėjas ir lyderis – šypsosi nuolatos: tiek scenoje, tiek gyvenime. Aurimas Driukas – profesionalus gitaristas, kurio muzikinis horizontas itin platus. Jis grojo projektuose kartu su Nacionaliniu simfoniniu orkestru ir D. Katkaus vadovaujamu Vilniaus miesto Šv. Kristoforo kameriniu orkestru, koncertuoja su įvairaus žanro atlikėjais: Alina Orlova, gotikinio roko grupe „Siela“, alternatyvaus roko grupe IR. Kviečiame paskaityti energijos ir pozityvumo persmelktą pokalbį su Andriumi Zalieska–Zala.
Sukurti paveikslą galima per savaitę, mėnesį arba metus. Ruoštis jo sukūrimui – mažiausiai pusę gyvenimo. Deja, galima niekada jo ir nesukurti. Panašiomis mintimis dalijasi ir tapytojas, freskų autorius, kilnojamo Vilniaus simbolio – „Geležinio vilko“ kūrėjas bei mokytojas Vytautas Poška, kovo 7 dieną, galerijoje „Šofar“ surengęs dar vieną darbų parodą, o šiandien kviečiantis atidžiau pažvelgti į jo darbus, ieškoti ne tik simbolių, bet ir patiems kurti prasmes.
Praėjusio penktadienio vakarą Kauno senamiestyje vieni linksminosi griebdami lauko kavinių kėdes ir tikrindami jų tvirtumą į šalimais sėdinčių kavinių lankytojų veidus, kiti tuo tarpu rinkosi prie Laisvės alėjoje įsukūrusio valastybinio dramos teatro. Žmonių buvo tiek daug, kad į nedidelę „Rūtos“ salę jie tilpo tik daliai žiūrovų atsisėdus ant laiptų ar sustojus salės kraštuose. Tuo stebėtis nereikėtų – juk čia tuoj prasidės šiuolaikinio šokio festivalio „Aura“ spektaklis.
Garsiausio šalies dizainerio Juozo Statkevičiaus kurta suknelė papuošė Lietuvos pašto leidžiamą pašto ženklą. Naujasis pašto ženklas tema „Šiuolaikinis lietuvių menas: mada“ apyvartoje bus nuo rugpjūčio 8 dienos.
To galima mokytis universitete? Tau dėsto klounai? Per paskaitas dirbi su gyvūnėliais ir raudonomis nosimis? Tokių ir panašių reakcijų, prisipažinus apie savo veiklą, tenka išgirsti vilnietei Monikai Neverauskaitei, kuri jau ketvirtus metus Olandijos mieste Roterdame gilinasi į šiuolaikinio cirko subtilybes. Neseniai kartu su trupe pasirodžiusi Menų spaustuvės organizuojamame „Naujojo cirko savaitgalyje“ mergina neabejoja, jog ši meno rūšis – rimtas reikalas. „Manau, jog ir Lietuvoje su tuo galėčiau šį tą nuveikti. Žinau, kad grįšiu, tik nežinau kada“, – šypsosi žavi, vietoje nenustygstanti artistė. O kol tai dar neįvyko, kviečiame susipažinti su Monika bei dar menkai mums žinomu reiškiniu – šiuolaikiniu cirku.
Kas sieja dvi jau ant nosies kabančias šiuolaikinio šokių spektaklių „Contemporary?“ bei „W(o)men“ premjeras? Abiejose galėsime išvysti šokėją Agnę Ramanauskaitę. Tiesa, pirmojoje ji yra ir choreografė bei idėjos autorė, antrojoje atlikėja įgyvendins šveicarų kilmės choreografo Jérôme Meyer’io sumanymus. „Be šokių daugiau nieko nemoku“, – šypsosi mergina, ne tik pati pasinėrusi į šokį, bet jo subtilybių mokanti ir kitus. Taigi, apie šį, tokį artimą, bet ne visuomet suprantamą scenos meną – tiesiai iš A. Ramanauskaitės lūpų.
Pirmąjį rudens savaitgalį, rugsėjo 3-9 dienomis, Menų spaustuvė vilniečius ir miesto svečius kvies pažinti šiuolaikinį cirką festivalyje „Naujojo cirko savaitgalis“. Jis šviežiu oro gūsiu nupučia dulkes nuo tradicinės cirko palapinės ir pristato kitokį cirką – skatinantį mąstyti ir susimąstyti, jungiamą su kitais menais.