Talentų banke – Irenos molinukai (Foto)

Laikas.lt

Šį kartą pas mus didžiulė molio gerbėja arba kitaip keramikė – Irena Tumaitė, draugų vadinama – Irute. Pati mergina plačiau apie save:

jau daugiau nei šešerius metus negaliu išsiskirti su keramika. Viskas prasidėjo dar pradinėse klasėse, kuomet mokytoja duodavo mažą gabaliuką molio visai pamokai ir leisdavo lipdyti tik mažus mėnuliukus, saulytes ar šiaip kokias figūrėles.

Pirmieji mano darbai pradėjo puošti namus, ir tik tada, kuomet mama sunerimo, jog jau nebėra vietos kur darbus dėti, pradėjau lipdyti kitiems ir dovanoti įvairius darbus draugams. Pradžioje būdavo sunku išsiskirti su darbais, tačiau kiekvieną kartą, nuėjusi pas draugus ir pamačiusi visiems matomoje vietoje pastatytą savo darbą, pajusdavau nežmoniškai gerą jausmą, kad mano darbas yra vertinamas.

Ilgai lipdžiusi visokias interjero detales, nusprendžiau jog reikia naujovių. Kadangi mėgstu ir vertinu originalumą pradėjau daryti sau papuošalus. Smagiausia tai, jog visi giria, klausia kur pirkai, o tu atsakai, jog pati pasidarei ir žinai, jog niekas daugiau tokių neturės. Vėliau ši mintis apie papuošalų gaminimą tapo puikiausias dovanų klausimo sprendimo būdas. Visos draugės patenkintos originaliais papuošalais ir man jokio galvos skausmo ieškant parduotuvėse dovanų. Pastaruoju metu mano papuošaliukai tapo gana populiarūs įvairaus amžiaus merginų ir moteriškaičių tarpe.

Keramika mane labiausiai žavi tuo, jog niekada nežinai, koks bus galutinis variantas, glazūra yra be galo paslaptinga ir kiekvieną kartą stebinanti. Kiekvieno darbo rezultato laukiu su didžiausiu nekantrumu: koks jis bus, kaip išsiliejusios spalvos, koks ryškumas. Dievinu šį jausmą. Man patiko S. Ali pasakymas: „Kurti – tai padaryti ką nors iš nieko.“