Nuo keliautojų sprogstančios gatvės, perpildyti viešbučiai ir lankytojais nusėti jaukūs vietinio maisto restoranai. Viskas, ko tegali trokšti – vienoje valstybėje. Kalnų grandinės, keturios jūros, paplūdimiai įvairiausiems skoniams ir didžiausia pasaulyje architektūros paminklų kolekcija.
Tiesą sakant, jų tiek daug, kad net ne visus spėjama tinkamai prižiūrėti, bet kam nerimauti, jei kultūrinės vertybės čia – ant kiekvieno kampo. Tikriausiai akivaizdu, kad šįsyk kalbėsime apie Italiją.
Italija – meilė iš pirmo žvilgsnio?
Nors vykti į turistų labiausiai vertinamą pasaulio šalį yra šioks toks populiarumo vaikymasis, tačiau vėl ir vėl – vykstame. Nes vieno karto ten visada nepakanka – tiek daug lieka nepamatyta, nepatirta, neparagauta!
Patys italai visą gyvenimą keliaudami tik po savąją šalį jos taip iki galo ir neišsemia (galbūt dėl to gana retai rodo susidomėjimą kitomis valstybėmis, kitais kraštais ir kultūromis, kur „jie vis tiek neturi to ir ano…“). Daugelis svetimšalių Italiją pelnytai įsimyli iš pirmo žvilgsnio. Gi mano asmeninis santykis su Ja kiek labiau komplikuotas. Nedievinu besąlygiškai tos išdidžiosios sinjoros, bet pripažinsiu – dažnai prisimenu ir vertinu. Nes ji išties graži ir turtinga, taigi savimi didžiuojasi visai pelnytai.
Ar jau turite must see objektų sąrašą?
Visų pirma, mėgstu istorinius miestus, kurie – kaip netikėta! – lyg medus muses traukia įspūdingas vietas medžiojančius turistus. Tiesiog būtinas aplankyti komplektas – Verona-Venecija-Florencija-Roma.
Na, dar kartais prisimenamas ir Milanas, nors retai kada tenka išgirsti liaupsių jo grožiui. O pirmieji minėti keturi – nepaprastai išvaizdūs miestai, kuriuose prasibrovę pro įspūdžių medžiotojų minias ir pasukę į kokią nors netikėtą ir must see vietų žemėlapiuose nepažymėtą gatvelę atrasite visai kitą pasaulį – ramų, lėtą, be brangaus turistinio kičo prekyviečių ir nuolatos aplink zujančių fotoaparatais ginkluotų įspūdžių medžiotojų. Tik čia galima atrasti šiokį tokį autentiškumo pojūtį.
Deja, visuomet – tik pojūtį, nes šie miestai jau nesugrąžinamai pakeisti išvešėjusios turizmo industrijos. Ta, Josifo Brodskio išvaikščiota, poetų numylėtoji Venecija su tikrove mažai ką beturi bendro. Na, maždaug tiek, kiek Giannio Rodario pasakos.
Linkėdama geriausių įspūdžių šį tą galiu patarti pradedančiajam Italijos užkariautojui:
- Nesiirstyk gondola Venecijoje. Deja – tai tik blizgus kičinis masalas patikliems turistams.
- Būk pagarbus su vietiniais, nes venecijiečiai ir kitų istorinių miestų gyventojai baigia neapsikęsti su jų gyvenamą erdvę akiplėšiškai okupuojančiais turistais.
- Net ir neidami kas sekmadienį į bažnyčią, italai neapkenčia nepagarbos Dievo namams, todėl čia būtinas tam tikras aprangos kodas – jokių šortų, petnešėlių ir trumpų sijonų. Net kai lauke + 40 laipsnių.
- Romeo ir Džiuljeta niekada negyveno Veronoje, bet čia gali aplankyti jų abiejų namus. Vienas iš jų – XVI amžiuje buvusi smuklė, bet sąsaja su garsiąja poema – kur kas patraukliau keliautojams, ar ne?
- Florencija gražiausia – naktį. Kaip ir dauguma kitų turistinių Italijos miestų. Dėkui Dievui, gatvės prekeiviai kol kas nesugalvojo darbuotis visą parą.
- Kuo ilgiau lankaisi Romoje, tuo labiau supranti, kad to Miesto dar nepažinai nė per nago juodymą. Išeitis – čia apsigyventi arba atvažiuoti trumpam ir neleisti, kad Miestas tave iki galo prisijaukintų. Kitaip norėsis grįžti vėl ir vėl, imsi sapnuoti ir jausti kitus liguistos priklausomybės simptomus.
- Brangiausia Italijoje, o gal ir visoje Europoje kava – Venecijos San Marco (švento Morkaus) aikštėje. Be abejo, mokate ne už patį gėrimą, bet už ypatingą pojūtį – skanauti kavą tokioje vietoje! Net jei sėdite saulėkaitoje, o į Jūsų pakaušį spigina jau minėti + 40 laipsniai.
Patirkite miestus, pajuskite juos patys, prisijaukinkite savo ypatingas vietas. Ir būtinai – pasidalinkite įspūdžiais! Ar Jūsų Italija panaši į maniškę? Ką tokio ypatingo šiuose pietų miestuose atradote Jūs?
Veronika Urbonaitė
