Krūties vėžys – labiausiai paplitusi moterų vėžio rūšis. Nors per pastaruosius dvidešimt metų jo nustatymo ir gydymo būdai sparčiai tobulėjo, ši liga kasmet nusineša tūkstančius moterų gyvybių. Negana to, krūties vėžio aukomis dažniausiai tampa išsivysčiusių šalių gyventojos.
Pesimistiškai nuteikia ir Lietuvos rodikliai. Statistikos duomenimis, šiuo metu mūsų šalyje krūties vėžys buvo diagnozuotas daugiau nei 10 000 moterų. Panašus skaičius moterų serga šia liga to ilgai net neįtardamos.
Mirtingumas nuo krūties vėžio Lietuvoje yra vienas didžiausių visoje Europoje. Skaudžiausia tai, kad daugybė moterų kovą su krūties vėžiu pralaimi dėl nepakankamų žinių, sąmoningumo stokos bei pernelyg vėlyvos diagnozės.
Svarbiausia – ankstyva diagnozė
Diagnozė „vėžys“ daugeliui žmonių vis dar skamba kaip lemiamas pranešimas apie greitą ir neišvengiamą akistatą su mirtimi. Krūties vėžio atveju situacija yra kiek kitokia. Specialistų teigimu, laiku nustačius šią ligą, galima išgelbėti daugiau nei 90 procentų moterų. Taigi daugiau nei didžiąją dalį. Diagnozavus 0 ir I stadijos vėžį, pasveiksta 95 procentai sergančiųjų, II stadijos – 85 procentai. Opiausia problema Lietuvoje yra ta, kad vėžys dažniausiai nustatomas per vėlai, t. y. peržengęs į II arba III stadiją.
Būtent todėl svarbiausia, kad moterys pačios išmoktų stebėti savo kūną ir įvertinti jo pakitimus. Dažniausiai pasitaikantys krūtų pakitimai, leidžiantys įtarti vėžinį susirgimą, yra sukietėjimai krūties srityje, išskyros iš spenelių, pakitę speneliai, krūties forma, simetrija arba oda, taip pat padidėję limfmazgiai pažasties srityje.
Krūtų apčiuopą moterims reikėtų pradėti atlikti nuo 20 metų, po kiekvienų menstruacijų. Pastebėjus įtartinus pakitimus, privalu nedelsiant kreiptis pas gydytoją mamologą ir atlikti išsamius tyrimus. Profilaktiškai klinikinį krūtų tyrimą jaunesnėms moterims patariama atlikti kas trejus metus. Sulaukus 40 metų, jį rekomenduojama pasidaryti kiekvienais metais.
Rizikos veiksniai
Nepaisant sparčios pažangos medicinos srityje, tikslios krūties vėžio priežastys iki šiol nėra ištirtos. Žinoma, kad šią ligą gali sukelti hormonų progesterono ir estrogeno pusiausvyros sutrikimai bei padidėjusi žmogaus augimo baltymo geno HER2 raiška. Vis dėlto nėra žinoma, kas veikia šiuos procesus.
Didžiausias krūties vėžio rizikos faktorius yra natūralus organizmo senėjimo procesas. Medikų teigimu, susirgimo riziką didinantys veiksniai yra genetinė informacija, vėlyvas gimdymas, nemaitinimas krūtimi, ankstyvos menstruacijos ir vėlyva menopauzė, ilgalaikis sudėtinių kontraceptikų vartojimas, antsvoris, krūtinės ląstos švitinimas, žalingi aplinkos veiksniai bei gyvensenos ypatumai.
Nors krūties vėžio neįmanoma išvengti imantis tam tikrų prevencijos priemonių, svarbu, kad moterys imtų jausti atsakomybę už savo sveikatą. Dar vienas žingsnis, mažinantis ne tik krūties vėžio riziką, bet ir teigiamai veikiantis bendrą sveikatos būklę, yra sveikas gyvenimo būdas. Stenkitės subalansuoti savo mitybą, vartoti daugiau skaidulinio ir mažiau riebaus maisto, vartokite antioksidantus, reguliariai mankštinkitės, vengite streso ir tokių žalingų įpročių, kaip rūkymas bei alkoholio vartojimas.
Socialinės iniciatyvos
Bauginantys skaičiai, rodantys, kad Lietuvoje moterys dar ne visada yra linkusios laiku pasirūpinti savo sveikata, paskatino ir kai kurių projektų atsiradimą. Geriausiai žinomi – VĮ „Rožinio kaspino draugija“ (www.roziniskaspinas.lt) bei Seimo narės Agnės Zuokienės iniciatyva įsteigtas projektas „Nedelsk“ (www.nedelsk.lt).
Šių projektų tikslas – didinti Lietuvos moterų sąmoningumą, teikti kuo daugiau naudingos informacijos apie krūties vėžį ir jo gydymą, vykdyti įvairias paramos akcijas. Viena jų – gerai žinomas „Rožinis autobusas“, keliaujantis per mažesnius šalies miestus ir suteikiantis galimybę moterims nemokamai pasitikrinti krūtis.
„Rožinio kaspino draugija“ vykdo savonorių programą, kurioje dalyvauja įvairaus amžiaus moterys, įveikusios krūties vėžį, ir norinčios pasidalinti patirtimi, patarimais ir moraline parama su sergančiomis šia liga. Projektą „Nedelsk“ kiekvienais metais aktyviai remia tiek žinomos Lietuvos įmonės, tiek individualūs asmenys. Praeitais metais, atsiimdama pirmąją Jurgos Ivanauskaitės vardo premiją, didžiąją gautų pinigų dalį jai paaukojo ir rašytoja bei žurnalistė Kristina Sabaliauskaitė, taip pat aktyviai dalyvaujanti šios iniciatyvos veikloje.
Puiku, kad vis dažniau ir garsiau kalbama apie šią opią problemą. Kad ir kaip apmaudu, regis, Lietuvoje dėmesys savo sveikatai dar nėra natūralus reiškinys. Tad veikti tikrai yra ką.