Girdėjau daug įvairių atsiliepimų apie Gedimino prospekte įsikūrusią „Gourmet“ parduotuvę. Pagalvojau, ar ne vertėtų ir man ten apsilankyti. Ir ką jūs galvojat? Apsilankiau. Apsilankiau tądien, kai baisiai snigo, buvo šalta, o žmonės susigūžę kažkur skubėjo.
Niekada nesijaučiu patogiai, kai aplink šlapia, kažin kas krinta iš dangaus ir šaltis krečia. Todėl kaip įmanydamas greičiau įlindau į parduotuvę, kurioje pasirodo yra ir maža kavinukė. Nustebau, kad joje buvo tuščia, tik padavėja ir barmenas. Abu neįprastai laimingi ir gerai nusiteikę, veiduose šypsenos iki ausų. Pagalvojau, štai koks turi būti svečio pasitikimas. Miela malonu, net širdis apsalo.
Šiek tiek pasisukiojęs tarp lentynų ir begalės prekių, prisėdau prie lango vaizdu į Gedimino 9. Kol laukiau padavėjos atnešant meniu, žvilgsniu nužvelgiau interjerą. Sunkiai įvardinčiau dominuojantį stilių, tačiau aš jį pavadinčiau – Viduržemio jūros regiono kaimo krautuvėlės stiliumi. Gal truputį per prabangu kaimo stiliui, bet kas žino apie kokį kaimą aš čia kalbu. Įsivaizduokit, jauku, šilta, susiliejantys įvairūs aromatai, vyno statinės, palubėje pakabinti didžiuliai kumpiai, lentynose stovintys stiklainiai atrodo taip, lyg juos močiutė būtų sustačiusi ir papuošusi mezginiais. Gražu, ar ne?
Akiniai nepadės nuo raibstančios prekių gausos
Prekių asortimentas įspūdingas tuo, kad ne kiekviename prekybos centre gali rasti nepertrintų marinuotų tunų, midijų, didelių tikrų alyvuogių, netradicinių prieskonių mišinių, daugybę skirtingų pesto ir ančiuvių padažų, ką kalbėti apie sūrius, kurių pavadinimus sunku net ištarti, o nuo vynų gausybės akys raibsta. Mane labiausia sužavėjo, kad „Gourmet“ parduotuvėje gali nusipirkti tokių prekių, kurių eiliniame prekybos centre nerasi. Pavyzdžiui, daug kur ieškojau ir niekaip nerasdavau chereso acto. Prašau, jis čia.
Užkandis už 100 litų
Paminėsiu ir kainas, kurios nėra pačios mieliausios. Visi žinome, kokiu laikotarpiu gyvenam, tačiau ne viską galėčiau pirkti, o jei reikėtų, tai gerai pasvarstyčiau, ar verta. Manau, važiuočiau kur pigiau. Žinoma, kokybė turi savo vertę, bet nereikia pamiršti, kas yra kas ir kaip gyvenam. Kai kurie padažai kainuoja nuo 10 Lt, sūriai po 120 Lt už kilogramą. Na, o maisto kainos, jei kada nors tektų čia valgyti, vidutinės, žiūrint ko pageidausit.
Pigiausias patiekalas – dienos sriuba, kuris, anot meniu, turėjo kainuoti 4 Lt, kainuoja 7 Lt. Kaip tai suprasti? Jei perki vien tik dienos sriubą, tai ji 7 Lt kainuos, o jei kartu su antru patiekalu, tada 4 Lt. Patinka? To meniu nebuvo paminėta. Patikėkit, nustebau! Kiti patiekalai kainuoja nuo 11 Lt iki 44 Lt, kaip ir daugelyje restoranų, tik čia nepanašu į restoraną.
Užkandžiai prasideda nuo 5 Lt, o baigiasi 99 Lt. Sunku pasakyti kaip pastarasis užkandis atrodo, tačiau meniu išvardinta jo sudėtis: Grana Padana sūris, Robiola sūris, Foggeto kumpis, Bressaola kumpis, Felino saliamis, žalios alyvuogės, džiovinti pomidorai. Prabangu. Klausimas, ar kas nors yra užsisakęs šį užkandį?… Desertų nevalgiau, bet mačiau, kad visi tie patys, kaip ir kitur: austriškas štrudelis su varške, creme brulee, obuolių pyragas, tiramisu. Viskas panašu.
Negurmaniška brokolynė
Užsisakiau trintos brokolių sriubos. Patinka man trintos sriubos, tačiau skanios, o ne be skonio. Kažko jai trūko. Žiupsnelio druskos. Iš dešimties balų galėčiau duoti tik keturis. Ir visai nesvarbu, ar tai dienos sriuba, ar ne, jei parduotuvė-kavinė turi gurmanišką pavadinimą, tai tegu ir patiekalai turi gurmanišką skonį. Visgi gal duočiau penkis balus dėl gražaus sriubos apipavidalinimo – grietinėlės piešinio.
Suvalgiau tik puse lėkštės ir kai jau buvau ją atitraukęs nuo savęs, priėjusi padavėja nuo stalo nuėmė nereikalingus indus, o dėl likusios sriubos nieko nepasiteiravo, ar buvo skani, ar viskas tvarkoje, ar pagaliau, galima ją nunešti. Manau, kad tai šioks toks aptarnavimo etiketo neišspręstas klausimas. Tą patį aptarnavimo klausimą galima kelti ir dėl to, kad norint paprašyti druskos ar sąskaitos reikia šaukiant atkreipti į save dėmesį, kai tuo tarpu už kampo visas personalas garsiai juokiasi, kažką aiškinasi ir nemato reikalo to daryti tyliau.
Dar kartą bandysiu laimę
Neperšu savo nuomonės, kiekvienam apsilankiusiam susidarys sava. Yra ten ir gerų, ir blogų dalykų. Vienareikšmiškai galiu pasakyti, teks dar kartą apsilankyti „Gourmet“ parduotuvėje ir į viską pažiūrėti kitomis akimis praėjus kuriam laikui. Galbūt į valgį žiūrėsiu atsargiau, bet kai kurių gurmaniškų skanėstų būtinai nusipirksiu.
Ramūnas Dieliautas
Fot. Vincas Alesius
