Šiandien pirmą kartą atkreipiau dėmesį į Dominikonų gatvėje esančią kavinukę. Sakyčiau, jog ji labiau panaši į bistro, kur nusipirkus gardžios rytinės kavos, stovėdamas prie aukštų stalelių gali sugraužti itališką sumuštinį ar bėgdamas į darbą užsukti ir popiečio arbatėlei nusipirkti skanutėlį pyragaitį. Kalbu apie „Itališka kepyklą“.
Smagu! Smagu, kad kažkas sugalvojo atidaryti naujo tipo kavinukę. Ji visai kitokia, nei tradicinės, dvelkia subtiliu paprastumu. Vos įžengęs pagalvojau, kad tai labai primena Italijos gilumoje, nežinomo kaimelio užkandinę, tačiau… nejaučiu itališkos dvasios! Viskas ten tvarkoje – ir švaru, ir gražu, ir bruschetta skani, ir kava nuostabaus skonio, bet… Turbūt ne kartą esate jautę tą jausmą, kai viskas lyg ir tvarkoje, o vis vien kažkas negerai.
Valandėlę gurkšnojau kavą ir mąsčiau, kas čia negerai. Nesu didelis kavos mėgėjas, kaip ir jos specialistas, bet retkarčiais patinka švelnaus skonio espresso su šaltu pienu. Ispanai tokią kavą vadina – cafe cortado, o lietuvius dar kartais stebina, kai paprašai tokios kavos, ypač su šaltu pienu. Mūsiškiai dažniausiai net nesivargina pasiteirauti, ar tai rūgšti, ar švelni, ką jau kalbėti apie jos rūšį. Svarbiausia kava. Čia kavos gėrimų pasirinkimas pakankamas, ir tikrai neblogas. Deja, arbatos ir kitų gėrimų nesuspėjau paragauti, tačiau iš pateikto ant sienos meniu galima numanyti, ar kitų gėrimų mylėtojai būtų patenkinti.
Prisipažinsiu, esu smaližius ir sunkiai galiu atsilaikyti prieš saldumynus, ypatingai prieš pyragaičius, tortus, įvairiausius kepinius su kreminiais įdarais. Griūk ir neatsikelk, koks skanumėlis! Kiekvieną kartą būnant užsienyje būtinai turiu paragauti vietinės konditerijos šedevrų. Ir žinot, mano nuomone, prancūzai kuria tikriausius konditerijos šedevrus. Niekada tuo netikėjau kol pats neišbandžiau. Pradedant Paryžiumi, baigiant Saint-Tropezu. Itališki desertai niekada man nekeldavo didelio susižavėjimo. Galbūt dar neteko ragauti to vienintelio dieviško skonio gardėsio, išskyrus ledus, visada nusivildavau. Nenoriu pasakyti, kad tai, ką valgiau buvo neskanu. Patiko, bet kitą kartą, to paties nebekartosiu… galbūt ieškosiu toliau to vienintelio itališko gardėsio.
Prieš išeinant dar nusipirkau itališkos duonos ciabatta. Man ji labai patinka lengvai pakepta su alyvuogių aliejumi, apšlakstyta baziliko padažu, persikų griežinėliais ir ožkos sūriu. Paprasta ir skanu. Taip, kavinukėje viskas paprasta ir skanu, tačiau… pasigedau draugiškos šilumos, šilto bendravimo ir nuoširdžios šypsenos.
Ramūnas Dielautas
