Now Reading
Ar jauti pramogų nuovargį, arba „Juodosios džiaugsmo skylės“ efektas

Ar jauti pramogų nuovargį, arba „Juodosios džiaugsmo skylės“ efektas

Ar jauti pramogų nuovargį

Linas Matulis, www.supergentis.lt

Ar tau yra kada taip buvę – po darbo savaitės pagaliau vėl gali daryti ką nori, smagiai leisti laiką su savo draugais ir pažįstamais, bet šįkart tavęs tai kažkodėl visai netraukia? Arba traukia daug mažiau nei anksčiau – išsiilgtų pramogų laukimas tapo atskiestas keistomis vidinėmis abejonėmis ir prieštaravimais.

Nes tu žinai, kokį stiprų ir ilgai išliekantį energinį užtaisą tau gali duoti kartu su kitais gerai praleistas laikas – kaip galingai „įkrauti“ tave įkvėpimu ir geromis emocijomis, kurios „vežtų“ tave per ateinančią darbo savaitę ar net ištisą mėnesį. Tu žinai, kad kokybiškai pramogaujant sudeginta tavo energija vėliau gali sugeneruoti dešimtis, šimtus ar net tūkstančius kartų didesnę emocinę grąžą.
Bet šį kartą nuojauta tau kužda, kad per savaitgalį sugeneruotas energinis užtaisas išgaruos neįpusėjus pirmadieniui. Ir tavo nuojauta turi pagrindą – nes praėjusį savaitgalį gavai mažiau įkvėpimo nei prieš tai buvusį, šis nebuvo labiau įkvepiantis nei dar ankstesnis – o ir tavo pramogų kokybės kryptis tapo labai jau nuspėjama. Todėl tu iš anksto žinai, kaip jausiesi po to.

Tai ir sukelia vidinį prieštaravimą:

  • tu žinai, kad linksmintis su draugais smagu ir kad vienas aukštos kokybės savaitgalis gali įkvėpti ir įkrauti tave labiau nei trys mėnesiai tingių atostogų;tu taip pat žinai, kad tavo dabartinės pramogos tokio energinio užtaiso nebeduoda ir joms pradėjo kažko trūkti.
  • Tik tu nežinai, ko. Todėl toliau leidi laisvalaikį įprastais būdais ir jautiesi vis prasčiau. Dėl labai paprastos priežasties: turi gauti daugiau energijos, nei sunaudoji, nes sistema, kuri sunaudoja daugiau energijos, nei sugeba sugeneruoti, yra pasmerkta žlugti. Jei tu nuolat išleidi daugiau pinigų, nei uždirbi – tu bankrutuoji.
  • Todėl pramogų nuovargis – būsena, kai linksmindamasis sunaudoji daugiau energijos, nei gauni mainais – tau yra ne pakeliui. Nes šio proceso pabaigoje tavęs laukia emocinis bankrotas. 

Kaip to išvengti?

Kadangi pramogų nuovargis neatsiranda per naktį, pirmiausia verta išsiaiškinti, kaip tu patekai į šią situaciją – kokius veiksmus darei, kad patektum ten, kur dabar esi? Paprastai pramogų nuovargio dinamika turi tris etapus:

1.tu atrandi naują būdą leisti laisvalaikį ir tai tau teikia daug džiaugsmo, entuziazmo bei ilgai išliekančių gerų emocijų. Tu eini ten, kur dar nebuvai, darai tai, ko nedarei, ir taip pleti savo pasaulį. Naujai atrastos „pramogų žemėlapio vietos“ tau dar nematytos, todėl įkvepia, jaudina ir žavi. Tu nori patirti šį jausmą dažniau, todėl kartoji tuos pačius veiksmus, kol…

2.naujasis būdas tampa tau įprastu būdu, nebekuriančiu ilgai išliekančio energinio užtaiso, bet vis dar teikiančiu tau momentinį pasitenkinimą. Nors įprastos tapusios pramogos ir nebeatveria naujų erdvių, jos vis dar „joja“ ant prisiminimų apie „senus gerus laikus“, kol…

3.galiausiai įprastos pramogos tau ima nebeteikti net ir momentinio džiaugsmo, nes tau vis dažniau kyla minčių, kad tai beprasmiška ir niekur nebeveda, žinai, kad po to jausiesi prastai ir kad pats save apgaudinėji, tikėdamasis, jog vieną dieną viskas pasikeis tau darant tą patį, ką darei iki šiol.

Bet tu vis tiek darai tą patį. Nes draugai kvietė. Nes reikia išeiti į žmones. Nes reikia ką nors veikti. Iš įpročio, inercijos ir baimės – nes nežinai kitos alternatyvos, tiki, kad tik tu vienas taip jautiesi, nes atrodo, kad kiti daro tą patį ir „jiems viskas gerai“. Ir taip įsisuki užburtame rate, žemyn besisukančioje spiralėje, kurioje sukiesi, kol galų gale:

pabundi ryte po vakarėlio ar šiaip pasibuvimo su draugais ir, nors vakar vakaras praėjo „gerai“, o šiandien į darbą dar nereikia ir jau vien dėl to viskas turėtų būti puiku, kažkodėl tu vis tiek jautiesi… Šūdinai. Ir net jei vakar vartojai alkoholį, kažkuri tavo dalis žino, kad tas nemalonus jausmas, kurį dabar jauti, yra daugiau nei vien tik pagirios. Lyg kur nors tavyje staiga būtų atsivėrusi tuštuma, generuojanti visa apimantį beprasmybės jausmą – nykus, nerimą skleidžiantis vakuumas, sučiulpiantis menkiausius tavo teigiamų emocijų likučius.

Šį jausmą aš ir vadinu „Juodąja džiaugsmo skyle“. Tai yra mechanizmas, priverčiantis mus nuolat patirti daugiau, norėti tapti kuo nors daugiau, gauti daugiau ir duoti daugiau.

Šis jausmas turi keletą savybių, kurios daro jį panašų į tikras kosmose egzistuojančias juodąsias skyles:

1.„Juodoji džiaugsmo skylė“ neskleidžia nerimo – ji iš tavęs susiurbia džiaugsmą, kai tavo augimą ir ribų plėtimą pakeičia patogumas, o džiaugsmas degraduoja iki paprasto malonumo;

2.„Juodąją džiaugsmo skylę“ daug sunkiau aptikti nei kitas mums įprastas emocijas ir pojūčius, nes ji neturi iš pirmo žvilgsnio matomos priežasties (pvz., „susipykau su mergina, dėl to dabar jaučiuosi blogai“).

Galbūt dėl to tu tik dabar susimąstei apie šį jausmą. Ir dar dėl to, kad tavyje egzistuoja evoliucijos įdiegtas automatinis mechanizmas, verčiantis vengti skausmo bei siekti malonumo ir taip padedantis tau išgyventi, o „Juodosios džiaugsmo skylės“ generuojamas jausmas – vienas skausmingiausių tavo visatoje. Todėl vos tu jį pastebi, tavyje akimirksniu įsijungia automatinė išgyvenimo reakcija ir tu kuo greičiau nukreipi savo dėmesį kur nors kitur. Bet kur. Kad tik galėtum nejausti to bjauraus jausmo.

Todėl tu:

  • pasitikrini „Facebook / Gmail / Skype“ – jau keturioliktą kartą šiandien;
  • naršai po beribį „YouTube“ ieškodamas „įkvėpimo“;
  • žaidi kompiuterinį žaidimą, nes tai „gerina tavo strateginius gebėjimus“;
  • įlendi į šaldytuvą, nes „kažko nori, bet nežinai, ko“;
  • rašai SMS arba su kuo nors susiskambini, kad tik nesijaustum toks vienišas;
  • eini susitikti su draugais, nors žinai, kad po to nesijausi nė kiek geriau;
  • įsijungi televizorių / eini parūkyti / išgeri alaus;
  • atsiverti žurnalą, laikraštį arba kokį nors interneto portalą – nes turi „sekti, kas vyksta pasaulyje“;
  • žiūri filmą, kuris gal ir ne pačios aukščiausios kokybės, bet vis pramoga.

Žodžiu, tu prisigalvoji kalną veiklos, kad tik galėtum nukreipti savo dėmesį nuo tavyje vis labiau kerojančio nemalonaus pojūčio. Problema ta, kad tai gali daryti tik ribotą laiką, nes „Juodoji džiaugsmo skylė“ yra neatsiejama tavo dalis ir jos kuriamas skausmas kyla iš vidaus. Todėl vos lieki vienas, „Juodosios džiaugsmo skylės“ kuriamas jausmas vėl sugrįžta. Didesnis ir stipresnis negu iki šiol.
Ir vėl akimirksniu įjungia automatinį išgyvenimo mechanizmą bei taip įsuka užburtąją spiralę. Šioje vietoje skausmo vengimo instinktas, nors ir labai naudingas, turi savo apribojimus – galima sakyti, kad šiam instinktui šiek tiek trūksta aukštesnio intelekto. Nes evoliuciniu požiūriu blogiausia, ką skausmas galėjo tau padaryti, – tai tave nužudyti. Bet bėgti nuo skausmo, kuris kyla iš tavęs paties, – reiškia bėgti labai ilgai. Ir labai nelaimingam.

Kad tai neįvyktų ir kad sutaupytum daug brangių savo gyvenimo metų, galiu tau garantuoti – jei tu tiesiog žiūrėsi į tave kankinančią „Juodąją džiaugsmo skylę“, ji tavęs nenužudys.

Veikiau, atvirkščiai – tave gali nužudyti užsitęsęs jos ignoravimas ir jos keliamo skausmo slopinimas: senais įpročiais, alkoholiu, „žole“, cinizmu, „kietumo“ kauke, fanatiškais viršvalandžiais darbe ir kitais „malšinamaisiais“. Nes tas, kuris nejaučia skausmo, miršta greičiausiai. Koks sprendimas?
Nebėk nuo „Juodosios džiaugsmo skylės“ kuriamo skausmo, nes jis tavyje, o ne išorėje, bet ir jo nebukink – nes jis egzistuoja tam, kad atkreiptų tavo dėmesį į kažką svarbaus. Tai, ką tu per daug ilgai ignoravai. Ir kai tu pradedi gilintis į „Juodosios džiaugsmo skylės“ prigimtį, supranti, kad ji nėra tavo priešas. Ji vienas geriausių tavo draugų.

„Juodoji džiaugsmo skylė“ – koks jos tikslas?
Esminė „Juodosios džiaugsmo skylės“ užduotis – priversti tave augti, kai tu įstringi patogumo būsenoje. Čia norint išgyventi ir patenkinti elementarius savo poreikius tau reikia minimalių pastangų – dėl to tau labai patogu. Bet likdamas šios būsenos tu ignoruoji potencialą, kurį jauti savyje, ir pradedi gyventi žemiau savo paties standartų.

See Also
Kaip išsirinkti tobulą piniginę? 3 patarimai

Tai pavojinga būsena, kuri tau iš tikrųjų nepatinka, nes tu jauti, kad tau kažko neišvengiamai trūksta, bet „nepatinka“ per mažai, kad tu ką nors keistum, nes tau patogu taip, kaip yra dabar. Tada tau į pagalbą ir ateina „Juodoji džiaugsmo skylė“.

Skausmas – vienas stipriausių stimulų, o patogumo būsena – pati geriausia terpė „Juodajai džiaugsmo skylei“ augti ir kelti tau vis daugiau vidinio skausmo. „Juodosios džiaugsmo skylės“ keliamas skausmas reiškia tik vieną – tau metas judėti toliau. Metas nustoti daryti tai, ką tu darei vien iš inercijos, ir metas pagaliau imtis to, kas tau iš tikrųjų svarbu. Tuo, kas plečia tavo ribas ir pripildo tave džiaugsmo. Nes gyvenimas tiesiog per trumpas. Todėl klausimas lieka vienas:

Kaip tu gali panaudoti „Juodąją džiaugsmo skylę“ savos tikslams

1.Išmok pastebėti savo seną, automatinę skausmo vengimo reakciją.

Kokių veiksmų dažniausiai griebiesi, vos tik pajunti savyje „Juodąją džiaugsmo skylę“? Susidaryk jų sąrašą, išmok juos pastebėti, o pastebėjęs, kad vėl atlieki kokį nors automatinį veiksmą, – tiesiog jį nutrauk.

2.Išsiugdyk žemą skausmo slenkstį „Juodosios džiaugsmo skylės“ kuriamam pojūčiui.

Užuot laukęs, kol skausmo prisikaups tiek, kad nebegalėsi tverti, nuolat tikrink savo emocinę būseną – kiek galima anksčiau pastebėk menkiausią „Juodosios džiaugsmo skylės“ padidėjimą: kuo anksčiau pastebėsi, tuo mažiau pastangų tau reikės, kad tai pakeistum.

3.Išmok užduoti gerus klausimus, kurie leistų tau kuo daugiau iš to išmokti.

Ką tau sako šis „Juodosios džiaugsmo skylės“ kuriamas pojūtis? Kokią savo gyvenimo sritį tu esi labiausiai apleidęs? Ką gali pakeisti? Kokį vieną veiksmą gali padaryti dabar, kad labiausiai pagerintum savo situaciją?

Vienu sakiniu: nutrauk savo seną, automatinę skausmo atmetimo reakciją, jausk savo skausmą ir klausk savęs, ką gali padaryti dabar, kad geriausiai išnaudotum tai ir toliau augtum? O tada tiesiog padaryk tai. Dabar.


Šis straipsnis publikuotas liepos mėnesio „Laikas.lt“ žurnale tema TŪSAI, kurį galite rasti Vilniaus, Kauno ir Šiaulių viešose vietose arba čia. Kiti numerio straipsniai:

Tomas Boo: „Lietuvoje yra daugiau jausmo“
Narkotikai reivo kultūroje
Tikriname, kaip Jonas (Jovani) pažįsta Rolandą ir atvirkščiai
„Parking Lot Guys“, arba kaip blondinė aplink automobilius sukiojosi
Ar jauti pramogų nuovargį, arba Juodosios Džiaugsmo Skylės efektas
Nelegalūs vakarėliai – laisviems, bet turtingiems
Vakarėliai kino filmuose
Pasivaikščiojimas po naktines Vilniaus užkandines (su keiksmažodžiais)
Nemiga: kaip pasiklosi, taip išsimiegosi?
Ekstremalių sportininkų vasara – nesibaigiantis vakarėlis
Mažesnė telefono sąskaita – daugiau pinigų vakarėliams
Gilyn nerianti iliustratorė Jelena Šadrina

View Comments (0)

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Visos teisės saugomos © laikas.lt

Scroll To Top