Laikas.lt
Pagal dailymail.co.uk informaciją.
Gyvūnai aplinkinį pasaulį suvokia tikrai kitaip nei mes, visų pirma, dėl kitokio protinio išsivystymo, tačiau dar ir dėl jautresnės klausos ar uoslės, sugebėjimo matyti ultravioletinę šviesą. Evoliucionuojant akys vystėsi nepriklausomai – būtent todėl kiekviena gyvųjų organizmų grupė mato tokį unikalų vaizdą.
Paukščiai mato ultravioletinę šviesą, tad povė, žvelgdama į savo potencialų partnerį, nepastabės dailių žalių ir melsvų raštų – spalva jai atrodys ryškiai slyvinė, tačiau būtent tada geriau atsiskleidžia plunksnų ornamentai, kurie paukščiams žymiai svarbesni nei raštai.
Labai panašų vaizdą mato ir drugeliai – spalvingos ir akis primenančios dėmės skirtos plėšrūnams nubaidyti, tačiau patiems drugeliams jų matyti nėra reikalo.
Skarabėjai mato poliarizuotą šviesą, tad vienas kitam jie atrodo maždaug taip, kaip parodyta nuotrauka. Tiesa, mokslininkai dar nežino, kodėl jų regėjimas būtent toks – manoma, kad tai turi reikšmės poravimuisi.
Ryškiaspalvės voverės džiugina tik mūsų akis, tačiau vienos kitoms jos atrodo pilkšvai žalios – šie gyvūnėliai spalvų beveik neskiria – didelio poreikio tam taip pat nėra. Voverėms ženkliai svarbesnė klausa.
Geriausias žmogaus draugas, šuo, spalvas skiria šiek tiek geriau nei voverės, tačiau jų spalvinis regėjimas taip pat labai ribotas. Tiesa ta, kad šunų rega yra sąlyginai prasta, tačiau tą atperka puiki uoslė bei klausa. Tad kai kitą kartą pirksite naują kamuolį savo keturkojui draugui dėl spalvų pernelyg nesijaudinkite – jūsų šunelis jų įvertinti tikrai nesugebės.
„Tai kalba, kurią žmonės tik dabar pradeda suprasti. Mes labai smarkiai vadovaujamės savo spalvų suvokimu, tad pradedame manyti, kad tai vienodai svarbu visiems gyviesiems organizmams. Daugelis gyvūnų mato ultravioletinę ar poliarizuotą šviesą, daugelis gyvūnų mato daugiau spalvų nei mes. Spalvinį suvokimą įdomu tirti, nes jis gali paaiškinti gyvūnų elgseną,” – kalbėjo mokslininkas Tom Pike iš Linkolno universiteto.