Laikas.lt
Tarptautinis festivalis „Kino pavasaris“ traukia žmones įvairia, gausia ir intriguojančia programa. Tačiau dažnam festivalio žiūrovui prireikia pagalbos, norint išsirinkti tos dienos nuotaiką atitinkantį filmą. Žinoma kino kritikė Izolda Keidošiūtė sutiko pasidalinti savo įspūdžiais apie įsimintiniausius filmus, kuriuos rekomenduoja festivalio žiūrovams.
Vienu ryškiausių filmu kino kritikė Izolda Keidošiūtė nedvejodama įvardina Agnieszkos Holland „Tamsoje“, paremtą tikra istorija apie žydus II Pasauliniame kare. „Taip, holokaustas yra dažna tema kine, dėl to kiek pabodusi. Taip pat daugelis vis dar mano, kad kaimynai lenkai nekuria gerų filmų. Tačiau šie skeptiški argumentai visiškai netinka filmui „Tamsoje“. Jis buvo nominuotas „Oskarams“, o tai viską pasako apie jo vertę“,- sako kino kritikė.
Pasak jos, „Tamsoje“ kur kas gilesnis už taip pat holokausto tema sukurtus garsiuosius „Pianistas“ ar „Šindlerio sąrašas“. „Šis filmas daug rūstesnis, labiau „besibeldžiantis“ į žiūrovo vidų, ryškiau atskleidžiantis žmogiškumo dramą mirties akivaizdoje“,- teigia I.Keidošiūtė.
Filme „Dar vieneri metai“ veiksmas vyksta Didžiojoje Britanijoje, tačiau herojų prototipais galime būti bet kuris. Istorija pasakoja apie du vyresnio amžiaus žmones, kurie taip rūpinasi vienas kitu ir yra geriausi draugai, jog apie tokią meilę svajotų turbūt daugelis. „Šįkart režisierius Mike Leigh į pasaulį žvelgia graudžiai juokingai. Kaip ir visuose savo filmuose, jis ir šiame apgyvendina keistuolius, kurių gyvenimas lyg ir įprastas, bet pilnas ypatingų spalvų, o iš ekrano sklinda nepaprastas gerumas ir šiluma,” – pasakoja kino kritikė.
Filmą „Drąsa“, pasak I.Keidošiūtės, verta žiūrėti vien jau dėl vieno geriausių mūsų laikų aktoriaus Roberto Wieckiewicz. Talentingas lenkų aktorius vaidina kietą vyruką, kuris pačią sunkiausią gyvenimo akimirką neapgina savo brolio. Įvykis tampa katastrofa jo gyvenimui – herojus praranda šeimą, garbę, žmogiškąją vertę. Tačiau jis suranda savyje jėgų nugalėti depresiją ir ieškoti išeities iš beviltiškos situacijos.
„Tegyvuoja antipodai“ – tai vienas idomiausių pasaulio dokumentikos režisierių Victoro Kossakovsky kūrinys. Šįkart originalumu nesiskundžiantis kūrėjas sugalvojo filmą apie antipodus – skirtingose žemės pusėse esančias šalis, tokias kaip Rusija ir Čilė. Tačiau tai nėra tik geografijos pamoka. „Per gamtos vaizdus, nepaprastai skirtingose vietose gyvenančių žmonių kasdienybę tiek pasakoma apie gyvenimą ir pasaulį, kiek vaidybiniuose filmuose net nepasakoma,” – džiaugiasi matytu reginiu I. Keidošiūtė. „Be to, filmas taip profesionaliai nufilmuotas, jog tiesiog medituoji kino salėje, per didelį ekraną stebėdamas vaizdų simfoniją.”
Dar vienas filmas, rekomenduojamas garsios kino kritikės – „Džianis ir jo moteris“ – visų prima, laukia tų, kuriems patiko to paties režisieriaus Gianni Di Gregorio „Rugpjūčio šventė“. „Visą filmą lyg ir kikenau, ir juokiausi, bet išėjus pasidarė liūdna. Tai filmas apie tai, kaip mes nenorime senti, kaip mums sunku, tačiau ir senatvėje turime rasti privalumų“,- apie šiltą ir nuotaikingą istoriją sako I. Keidošiūtė, linkinti nespėjusiems nueiti į visus šiuos puikius „Kino pavasario“ filmus.