Ar niekada Jums nebuvo iškilęs klausimas, kodėl pasaulyje ir net angliškai kalbančiose jo dalyse, nepaisant dominuojančio airiško, škotiško, amerikietiško ar kanadietiško viskio, nėra tokio dalyko, kaip „angliškas viskis“?
Nors viskis kadaise buvo gaminamas ir Anglijoje (daugiausiai šiauriniuose regionuose), tačiau jis niekada netapo nacionaliniu šios šalies gėrimu. Manoma, kad viduramžiais atkeliavęs į Angliją iš Airijos, viskis būtent iš tos pačios Anglijos iškeliavo į Škotiją, kur paplito taip pat, kaip ir Airijoje. Viskis buvo gaminamas ir Velse XIX-XX amžiuose, tačiau, kaip ir Anglijoje neprigijo. Kodėl?
Priežastys buvo kelios, ir gana paprastos. Visų pirma, anglai gamino geriausią pasaulyje džiną, todėl dar vienas distiliuotas gėrimas šaliai nebuvo ypatingai reikalingas. Antra, angliškos vasaros yra trumpos ir pakankamai vėsios, dėl ko alaus fermentavimui palankios sąlygos egzistuoja ištisus metus, todėl dar iki mechaninių šaldytuvų atsiradimo, anglai turėjo visas sąlygas gaminti puikų alų bet kuriuo metų laiku, tad kam plėšytis su distiliacija? Juoba kad anglai taip pat anksti suprato, jog airiai ir škotai viskį moka gaminti geriau, tad niekas nematė priežasčių su jais konkuruoti. Taip angliško viskio gamyba nunyko, nes visiškai neturėjo masių palaikymo, kurios mieliau rinkosi lengviau pagaminamą bei visus metus prieinamą alų.
Anglai iš principo negeria daug spirituotų gėrimų, ir viskis čia neprigijo, kaip, tarkime Amerikoje ar Kanadoje. Kaip minėta, anglai tebegamina geriausią pasaulyje džiną, tačiau jis visada buvo labiau klasinis, nei nacionalinis gėrimas – iki pat XX amžiaus vidurio buvo laikoma, kad džinas yra jūreivių, kolonistų ir viduriniosios klasės gėrimas. Anglai turi skirtingas alkoholio vartojimo tradicijas, nei airiai ar škotai, sąlygotas religinių skirtumų, ypatingos darbo ir santykių šeimoje etikos. Alus – taip, tačiau viskis – ne pats geriausias gėrimas tomis gyvenimo sąlygomis. Tokiose šalyse, kaip Vokietija ar Austrija taip pat yra gaminami spirituoti gėrimai, tačiau sąlygos alaus gamybai ir vartojimui yra tokios palankios, jog spirituoti gėrimai neturi užvaldę didelės alkoholinių gėrimų rinkos dalies.
Ką remiate jūs?
Jei esate katalikas arba protestantas, kitą kartą, besirinkdami viskį savo šventiniam stalui ar maloniam pavakarojimui, pagalvokite, į kurią stovyklą iškeliaus už butelį Jūsų sumokėti pinigai. Jei domitės Didžiosios Britanijos ir jos kolonijų (tarp jų Airijos) istorija, atminkite – kiekvienas viskis, ypač airiškas turi savo politinę platformą.
Bet kuris airiškas ir škotiškas viskis yra laikomas „katalikų“ arba „protestantų“ gėrimu (nors savo prigimtimi viskis tegali būti tik „katalikiškas“), ir jo pasirinkimas ne tik netiesiogiai pabrėžia Jūsų poziciją Šiaurės Airijoje kovojančių pusių atžvilgiu, bet ir tiesiogiai kurią nors jų paremia pinigais. Britanija yra kupina tokių simbolių, pradedant pabų pavadinimais (katalikiškojo pavadinime niekada nebus tokių žodžių, kaip „karališkas“, „karalius“ ar „karalienė“), ir vardais (protestantai niekada nepavadins savo sūnaus Patriku), bei baigiant sirgimu už futbolo klubus (priklausomybė kuriai nors religinei konfesijai iš anksto nulems, kurį iš dviejų pagrindinių Škotijos futbolo klubų Jūs remsite – „Rangers“ (protestantus) ar „Celtics“ (katalikus))?
Todėl ir kalbant apie viskius, randamus Lietuvos parduotuvėse, atminkite:
Pačioje seniausioje airiško viskio darykloje, įkurtoje 1608 metais, gaminamas viskis „Bushmills“ yra laikomas „protestantišku“ (nors pirmasis daryklos valdytojas buvo katalikas). Savo laiku katalikų darbininkai buvo išmetami iš „Bushmills“ gamyklų dėl savo tikybos, ir jau kelerius amžius Airijoje yra laikoma, kad, užsisakant „Bushmills“ yra remiama Anglijos monarchija. Iš dalies tokią nuostatą palaiko ir tai, kad šis viskis yra gaminamas Šiaurės Airijoje, Antrimo grafystėje, protestantų dominuojamoje teritorijoje.
O štai viskis „Jameson“ yra laikomas „katalikišku“ gėrimu (gaminamas Airijos respublikoje), nors daryklos įkūrėjas škotas James Jameson buvo protestantas. „Jameson“ šiais laikais priklauso Prancūzijos (katalikiškos) konglomeratui „Pernod-Ricard“, o „Bushmills“ – Anglijos (protestantiškos) kompanijai „Diageo“.
„Tullamore Dew“ ir „Paddy“ yra tikri „katalikiški“ viskiai, nes abi daryklas įkūrė katalikai ir visą laiką jas valdė tik katalikai, dėl ko tam tikrais istorijos tarpsniais abu šie viskiai buvo boikotuojami Anglijoje, ypač per airių teroristų vykdomas sprogdinimų kampanijas.
Beje, net kalbant apie airišką alų, būtina žinoti, kad žinomiausias mūsuose „Guinness“ yra laikomas „protestantišku“ (nors sunku būtų įsivaizduoti labiau „airiškesnį“ gėrimą), gi taip pat prieinamas „Murphy‘s“ yra „katalikiškas“.
Kalbant apie škotiškus viskius, absoliuti dauguma parduodamų mūsų parduotuvėse yra „protestantiški“, išskyrus „Ballantine‘s“, „Dewar‘s“ ir J&B, kurie yra „katalikiški“. Beje, savo laiku „Chivas Regal“ buvo laikomas ypač „monarchistiniu“ ir remiančiu Angliją gėrimu.
Amerikietiškieji viskiai ir burbonai neturi aiškios religinės platformos, tačiau JAV armijos karininkams Irake bei Afganistane jie yra prieinami – tiek „Jim Beam“, tiek „Jack Daniel‘s“.