„Estomanės“ Giedrės istorija (Interviu)

Dovilė Raustytė

Prieš metus Giedrė Tartu universitete baigė estų kalbos ir finougristikos magistro studijas. Tačiau iki šiol jos daug kas klausia, kodėl mokytis ji pasirinko būtent estų kalbą. Paklausėme ir mes.

Aš visiems automatiškai atšaunu – netyčia. Žinoma, manimi niekas netiki, tad kas kartą tenka ilgai ir nuobodžiai aiškinti, kad tais metais, kai stojau į Vilniaus universitetą, galėjau rinktis iš dviejų kalbų – serbų ir estų. Taigi, apsispręsti nebuvo sunku.

Na, o anglų, vokiečių, rusų? Šių specialybių grupės, ko gero, renkamos kasmet?

Jokiu būdu nenorėjau gilintis į daug kam gerai žinomas ir visame pasaulyje populiarias kalbas.

Kodėl nesimokei magistrantūroje VU, o iškeliavai į Tartu?

Ketvirtame kurse išvažiavau į Tartu pusei metų pagal Švietimo ministerijos mainų programą. Jau tada įsimylėjau tiek patį miestą, tiek universitetą, žmones, visą atmosferą. Žinojau, kad čia grįšiu.
Taigi, baigusi bakalauro studijas Vilniuje, net nedvejojau, ką daryti toliau. Tartu universitetas buvo mano vienintelis variantas.

Na, ir neteko gailėtis?

Tartu – studentų, bohemos, kultūros miestas. Čia retai kada būna liūdna, nes visuomet kas nors įdomaus vyksta, tik spėk suktis. Jei palygintume Vilniaus ir Tartu universitetus, pastarasis man patiko labiau. Dėstytojai labai supratingi, geranoriški, jaunatviški, su studentais bendrauja labai laisvai, vienas į kitą kreipiasi „Tu“.

O kaip darbo paieškos?

Deja, gerą darbą rasti tikrai nėra labai lengva, tai – sėkmės reikalas. Taline darbo pasiūlymų žymiai daugiau nei Tartu. Beje, mane labiausiai nustebino tai, kad jauni ir išsilavinę estai, ieškantys tinkamo ir gerai mokamo darbo, nesėdi rankų sudėję, o dirba visokius paprastus, smulkius darbelius – kas parduotuvės sandėlininku, kas „Maximos“ kasininku, kas sargu. Jaunimui dėl to negėda, svarbiausia, kad užtektų pragyventi, išsinuomoti būstą, pašėlti vakarėlyje, o ko daugiau reikia.

Žmonės Estijoje taip pat kaip pas mus dejuoja dėl krizės?

Dejuoja, bet tikrai mažiau. Iš tikro čia būdama aš nelabai jaučiu tą krizę.

Koks minimalus esto uždarbis?

290 eurų.

O kokį darbą turi pati? Ar tenkina uždarbis?

Šiuo metu dirbu vienoje privačioje klinikoje vertėja-konsultante. Bendrauju su klientais iš Lietuvos. Atlyginimas nėra labai didelis, todėl visą laiką peržiūriu darbo skelbimus, ieškau ko nors geresnio. Beje, dar vertėjauju. Dažniausiai iš estų į lietuvių kalbą. Tai – nebloga galimybė prisidurti prie algos. Taline lietuviškai šnekančių žmonių paklausa gana didelė, nes būtent ten įsikūrusios visos didesnės Baltijos šalių kompanijos.

Ar daug lietuvių Tartu?

Atlyginimai Estijoje, palyginti su Lietuva, ženkliai didesni. Tačiau Taline gyvena daugiau lietuvių nei Tartu. Kiek žinau, Estijoje žmonės apsistoja dėl dviejų priežasčių – darbo arba meilės.

O kuris tavo variantas?

Antrasis. Prieš atvažiuodama studijuoti į Tartu universitetą, turėjau nuojautą, kad pabaigusi studijas negrįšiu į Lietuvą. Ir nenorėjau. Beje, labai greitai atsirado ir priežastis pasilikti – sutikau Kristjaną. Taigi, vasarą bus ketveri metai, kai esame kartu ir kai gyvenu Estijoje.

Tai vis dėlto kur geriau jautiesi – čia ar Lietuvoje?

Keista, tačiau jaučiuosi čia kaip namie. Atrodo, kad taip ir turi būti, kad tai mano vieta. Lietuvoje pasiilgstu tik tėvų ir kelių labai brangių draugių. Visi kiti išsilakstę po platųjį pasaulį. Džiaugiuosi, kad Estija yra palyginti netoli nuo Lietuvos. Galiu bet kada sėsti į autobusą ar mašiną ir parvažiuoti. Beje, ir Kristjanui Lietuvoje labai patinka. Bet grįžti netraukia, gal kada nors, bet tikrai ne artimiausiu laiku. Aš vis dar apsėsta „estomanijos“. 


Šis straipsnis publikuotas kovo mėnesio „Laikas.lt“ žurnale tema PINIGAI, kurį galite rasti Vilniaus ir Kauno viešose vietose arba čia. Kiti numerio straipsniai:

Pinigai: kaip juos valdyti?
Pusmetis internete – priklausomybė tarp 4 sienų (Interviu)
Londone dirbanti Monika: „Svarbiausia – noras ir motyvacija“ (Interviu)
Aistra muzikai – A. Lastauskaitės sėkmės garantas (Interviu)
Kaip Jonas Jonikaitis darbą rado (Interviu)
„Čiop Čiop“– maistas „be dramų“
Kino teatrai Lietuvoje: mažieji dovydai prieš „ Forumo“ Galijotą?
Kiek monetų gatvės muzikanto kepurėje? (Foto)
Pasidaryk Pats. Nori interneto tinklalapio – susikurk! (Foto)
Biuruose – ne tik kostiumai (Foto)
Kaip turkiškas kebabas virto lietuvišku (Foto)
Kaip netapti apsimetėlio jogos mokytojo pelno šaltiniu?
Motoakrobatiko Aro variklis – adrenalinas (Foto)

Dovilė Raustytė, estija, Giedrė Žilinskaitė, tartu, Tartu universitetas, vilniaus universitetas

Naujausi komentarai
2012-11-11, 18:25
Super straipsnis ir Giedre labai faina :)
Rašyti komentarą
Vardas* El. paštas
Komentaras*
    *privalomi laukai