Laikas.lt
Ar daug žinai apie kiną? Ar kada bandei rašyti recenzijas apie filmus? Nėra laiko, noro, o gal tiesiog nežinai, nuo ko pradėti? Arba dažnai stabdo baimė, kad pernelyg mažai žinai?
„Skalvijos“ kino centras kartu su laisvalaikio portalu Laikas.lt neseniai paskelbė recenzijų konkursą, kurio metu visi norintys buvo kviečiami registruotis ir rašyti recenzijas apie matytus filmus. Iš visų norinčių, kurie registravosi konkursui, atrinkome 7 skaitytojus, kuriuos kino centras Skalvija pakvietė pažiūrėti Xaviero Dolano filmo „Įsivaizduojamos meilės“, po kurio visi dalyviai atsiuntė savo recenzijas. Visas jas įvertino „Skalvijos“ kino centro atstovai, Laikas.lt komanda, internetinio puslapio Kinomaistas.lt kūrėja Dainora Remeza bei kino režisierius Romas Zabarauskas.
Konkurso dalyvio Audriaus recenzija
Įsivaizduojamos meilės
Filmo „Įsivaizduojamos meilės“ režisieriaus Xaviero Dolano pavardė ne kartą paminėta titruose. X. Dolanas ne tik atliko pagrindinį vaidmenį, režisavo ir rašė scenarijų, bet dar ir prodiusavo, montavo, parinko kostiumus ir kūrė filmo meninį apipavidalinimą.
Tai yra antrasis jo pilnametražis filmas, kurį jis pastatė būdamas vos 21 metų amžiaus. Kūrybingas vaikis! Tokio jauno amžiaus režisieriai yra retenybė kino pasaulyje. Tačiau X. Dolanas – ne naujokas filmavimo aikštelėje, nuo penkerių vaidina kine ir TV serialuose . Būdamas homoseksualus X. Dolanas savo filmuose atskleidžia tokių kaip jis gyvenimo epizodus. Pirmame savo režisuotame pusiau autobiografiniame filme „J’ai tué ma mère“ („Aš nužudžiau savo motiną“, 2009 m.) jis vaidina homoseksualų berniuką nesutariantį su motina.
Antrame savo režisuotame filme „Įsivaizduojamos meilės“ X. Dolanas vaidina gėjų Francisą, kuris kartu su savo geriausia drauge Mari (aktorė Monia Chokri) susižavi neseniai į miestą atvykusiu vakarėlių liūtu Nicolasu (aktorius Nielsas Schneideris). Bet iš pradžių filmas prasideda išsipasakojimais, kur jaunuoliai pasakoja apie išgyvenimus asmeniniuose santykiuose: pergyvenimus, kai neatrašomi el. laiškai, antros pusės vėluoja į pasimatymus ar sureikšminamos įvairios smulkmenos, pagal kurias bandoma spėti meilės buvimą ar nebuvimą. Pagrindiniai personažai šiuose epizodiniuose išsipasakojimuose nedalyvauja, filmo trijulės istorija parodo, kaip atsiranda tie sureikšminimai ir interpretacijos santykiuose.
Režisierius pasirinko neįprastą pasakojimo būdą. Mums neduota sužinoti Francis‘o su Mari profesijų ir pomėgių, žinome tik tiek, kad laisvalaikį jie leidžia vakarėliuose su draugais. O apie judviejų susižavėjimo objektą Nicolasą papasakojama šiek tiek daugiau. Jis žavisi Audrey Hepburn, studijuoja literatūrą bei dirba kažką su seismologija. Francisas su Mari tarpusavyje pradeda subtiliai konkuruoti dėl plevėsos įvaizdį turinčio Nicolaso dėmesio, bet kiekvienas tą daro savaip. Mari stengiasi supanašėti su Audrey Hepburn ir tikisi, kad viliojimui užteks moteriško žavesio, tuo tarpu Francis‘as palankumo siekia pirkdamas brangias dovanas.
Pats Nicolasas, būdamas dėmesio centre, rūpinasi tik savimi ir niekam neteikia pirmenybės; jis tik šviečia kaip žibintas, į kurį iš tamsos skrenda naktiniai drugeliai. Nicolasas savo seismologo darbą apibūdina taip: į žemę įleidžiami sensoriai, tada sprogdinama ir pagal vibracijas galima pamatyti, kas yra giliai po žeme. Šie Nicolaso žodžiai vėliau tampa pranašiški, kai sprogus meilės trikampiui pasimato visos užslėptos emocijos.
Filme mažai akcentuojama aplinka, kurioje gyvena personažai, nėra panoraminių vaizdų , nėra aplinkinį pasaulį kuriančių detalių. Kadras visada sufokusuotas į kalbantį veikėją, fonas išplaukęs, taip izoliuojama aplinka ir svarbu tampa tik tai, ką pasakys žmogus ar kokie jausmai matosi jo veide. Bet toks „kalbančių galvų“ stilius, kai nuolatos ekrano centre laikomas portretas kartais ima erzinti. Laimei, yra hipnotizuojantys sulėtinti kadrai su puikiai parinkta muzika, kurie užburia ir leidžia pasidžiaugti įtaigiu muzikiniams klipams prilygstančiu vizualumu. Sulėtinti kadrai, kur Francisas ir Mari puošiasi, eina į susitikimą, atsiduoda narciziškumu ir pabrėžia, kaip svarbu jaunimui gražiai atrodyti ir kurti sėkmingo žmogaus įvaizdį.
Daug dėmesio skiriama personažų išvaizdai, o tai kas viduje, tikrieji jausmai yra nutylimi, atvirų meilės prisipažinimų nėra, nuolatos einama aplinkiniu keliu. Puikiai tai atskleidė Monia Chokri sukurtas personažas, o pačio X. Dolano vaidyba nėra įkvepianti. Visai tikėtina, kad ir antrasis režisieriaus ir scenaristo X. Dolano filmas gali būti paremtas asmeniniais gyvenimo įvykiais, bet X. Dolanui pritrūko gyvenimiškos patirties, todėl filme galima pasigesti gilesnio santykių analizavimo.
„Įsivaizduojamos meilės“ – taiklus pavadinimas, nes filmas ne apie meilę, o apie tai, kaip jauni žmonės jos ieško ir dažnai pasiklysta savo susikurtose iliuzijose. Nė vienam filmo personažui nenusimato „jie ilgai ir laimingai gyveno“, tačiau jie, net ir skaudžiai nudegę nenuleidžia rankų ir toliau ieško tikrosios gyvenimo meilės. Juk drugeliai tiesiog negali neskristi į šviesą.
Nepaisant trūkumų, filmas jaunimui, ypač moteriškai auditorijai teigiamą įspūdį paliks. Gerai įsimins atlikėjos Dalida „Bang Bang“ leitmotyvas.
Galime tikėtis, kad Xavieras Dolanas savo neeiliniais meniniais sugebėjimais ateityje galbūt prilygs Pedro Almodovaro talentui. Ar bent jau režisieriui Christophe Honore, kurio etatinis aktorius Louis Garrelas jau šmėkštelėjo „Įsivaizduojamose meilėse“.
Komisijos komentarai ir balai:
Kino teatras SKALVIJA: recenzijoje yra taiklių pastebėjimų, tačiau tekste nemažai kategoriškų teiginių, kurie nėra pagrįsti: „O tai kas viduje, tikrieji jausmai yra nutylimi, atvirų meilės prisipažinimų nėra“, „nėra panoraminių vaizdų, nėra aplinkinį pasaulį kuriančių detalių“ (ar tikrai?). Taip pat kliūva kalbos kultūra ir stilius („dirba kažką su seismologija“, „spėti meilės buvimą ar nebuvimą“). Balai 6
R.Zabarauskas: nors autorius pateikia taiklių įžvalgų (tarkim, svarbus palyginimas su Christophe Honoré, kurio nepastebėjo nei vienas kitas recenzentas), rašymo stilius sunkiai įkandamas ir tiesiog „netašytas”: netaisyklingos konstrukcijos pinasi su gatvine ir kartais nejautria kalba (Dolanas –
berniukas; gėjai – tokie kaip jis?..). Taip ir likau nesupratęs apie ką filmas, ir kodėl jis patiks tik „moteriškai” auditorijai. Balas 5
Laikas.lt: recenzijos autorius leido padaryti sau labai daug išvadų, iš kurių daugelis gali būti klaidinančios. Tekste per daug šnekamosios kalbos. Nepaisant šito, recenzentas pastebėjo ir svarbių filmui momentų: „Daug dėmesio skiriama personažų išvaizdai, o tai kas viduje, tikrieji jausmai yra nutylimi…“ Balas 6
D.Remeza: ganėtinai išsami, paliečianti kelis sluoksnius apžvalga. Balas 9