Recenzijų konkursas. „Yves Saint Laurent. Beprotiška meilė“ pagal Donatą

Laikas.lt

Ar daug žinai apie kiną? Ar kada bandei rašyti recenzijas apie filmus? Nėra laiko, noro, o gal tiesiog nežinai, nuo ko pradėti? Arba dažnai stabdo baimė, kad pernelyg mažai žinai?

„Skalvijos“ kino centras kartu su laisvalaikio portalu Laikas.lt neseniai paskelbė recenzijų konkursą, kurio metu visi norintys buvo kviečiami registruotis ir rašyti recenzijas apie matytus filmus. Iš visų norinčių, kurie registravosi konkursui, atrinkome 7 skaitytojus, kuriuos kino centras Skalvija pakvietė pažiūrėti Pierre'o Thorettono filmo Yves Saint Laurent. Beprotiška meilė, po kurio visi dalyviai atsiuntė savo recenzijas. Visas jas įvertino „Skalvijos“ kino centro atstovai, Laikas.lt komanda, internetinio puslapio Kinomaistas.lt kūrėja Dainora Remeza bei kino režisierius Romas Zabarauskas.



p. s. šį filmą vis dar rodo SKALVIJA, repertuarą rasite ČIA.

 


Pristatome dar vienos konkurso dalyvės, Donatos, recenziją.

„Mados fantomas” ir jo pėdsakai „tuščiuose" kambariuose

„Ką norėčiau, kad varstytų kitų žvilgsniai ir čiupinėtų svetimos rankos, kai manęs jau nebebus, nebebus visai. Aš, mano likučiai ir pėdsakai pasaulyje be manęs.“

Režisieriaus Pierre'o Thorettono dokumentinis filmas „Beprotiška meilė” - tai žvilgsnis į XX a. mados „fantomo” Yves Saint Laurento gyvenimo likučius: meno kolekcijas, knygas, nuotraukas bei prisiminimus apie „beprotišką meilę.“ Jurga Ivanauskaitė knygoje „Viršvalandžiai“ fragmentiškai svarsto ateities ir praeities klausimus. Panašius, bet nebylius klausimus galime išgirti ir šiame filme.

Tačiau kam visgi skirta, ta „beprotiška meilė?“ Menui, madai, gyvenimo draugui Pierui Bergé ar sau pačiam? Juk filmo pradžioje iš garsaus dizainerio lūpų išgirstame: „svarbiausia gyvenime - surasti save.“ Todėl šis dokumentinis filmas yra tarsi „mados fantomo“ Yves Saint Laurento paieškos. 

„Mados fantomas“ -  tai žemiška, kukli ir nekalbi asmenybė, bet drąsi ir turtinga savo kūryba. Y.S.Laurentas sugebėjo gana anksti užkariauti aukštosios mados atstovų simpatijas ir tapti vienu ryškiausių XX amžiaus stiliaus „diktatorių“. Šiame filme spalvingą dizainerio asmenybę matome jo rūbų kolekcijų pristatymuose. Tačiau galime išvysti ir tai, kas slepiasi „užkulisiuose“, arba kokia iš tikrųjų yra Y.S.Laurento asmenybė.

Taigi šis dokumentinis filmas - tai poetiška ir estetiška kinematografinė kelionė, kurios metu galime prisiliesti prie asmeninio dizainerio gyvenimo, jo asmenybės ir tos „beprotiškos meilės." Ilgametis Y.S.Laurento gyvenimo draugas Pieras Bergé yra šios nepaprastos kelionės gidas.

P.Bergé prisiminimai bei patirtų gyvenimo įspūdžių pėdsakai, žiūrovui padeda pažinti mistifikuotą Y.S.Laurento asmenybę. Taip pat šioje kelionėje P.Bergé atsisveikina su beprotiška meile ir dalimi savo gyvenimo. Marcelis Proustas, kurį dievino ir Y.S.Laurentas, teigė, kad visa, ką mes galime sužinoti apie pasaulį ir mus pačius, glūdi patirtų įspūdžių paliktuose pėdsakuose. Būtent P.Bergé ir Y.S Laurentas surinktose meno kolekcijose liko dviejų ryškių asmenybių bendro gyvenimo ženklai. Tačiau koks likimas laukia šių artefaktų, namų, knygų, kai nebelieka jų savininkus siejusio ryšio?

Stilingo gyvenimo aukcionas. Būtent taip galime apibūdinti šio filmo siužetą. Tačiau tai tik paviršius, nes už daiktų slepiasi beprotiškos aistros, išdavystės, priklausomybės ir, žinoma, meilė. Y.S.Laurento ir P. Bergé per 50 metų sukauptas turtas yra jų gyvenimo atspindys. Visa tai „varsto svetimi žvilgsniai ir čiupinėja svetimos rankos.“ Taigi apie žmogaus gyvenimą kalba ir nebylūs artefaktai.

Tačiau ateina metas atsisveikinti su materialiu turtu, ateina metas paleisti senus prisiminimus ir meiles. Taigi P.Bergé nusprendžia išparduoti meno kolekciją, kurią „kūrė“ kartu su Y.S.Laurentu. Visi artefaktai paleidžiami į pasaulį, kad toliau gyvuotų. Taigi filme pristatomas „amžiaus aukcionas“ įgauna ne tik materialinę vertę, bet turi ir dvasinę, istorinę reikšmę.

Prancūzų videomenininko Pierre'o Thorettono debiutiniame filme poetiškai ir chaotiškai vaizduojamas meno ir mados pasaulis. Filmo siužeto nenuoseklumas, o kartais ir grubus montažas padeda atskleisti sudėtingą, linkusią į destrukciją,Y.S.Laurento asmenybę. Tačiau kokia tema ir kokios idėjos ryškiausios šiame filme?

„Mados fantomo“ asmenybė, kūryba ar daiktai, kurie simbolizuoja jo gyvenimo likučius?

Vieni šį filmą vertina už meilę viskam, kas gražu. O galbūt šis filmas yra duoklė „enigamtiškam Alaino Resnaiso prisiminimų menui.“ Filme „Praėjusiais metais Marienbade“ judančios kameros (travelingo) pagalba, žiūrovai keliauja po prisiminimais ir asociacijomis užtvindytus kambarius.

P. Thorettono debiutiniame filme taip pat galime įžvelgti panašių sprendimų. Čia video kamera keliauja po Y.S.Laurento namus ir fiksuoja praėjusio gyvenimo pėdsakus. A. Resnaisas savo filmuose kalba apie prarastus prisiminimus ir užmirštą praeitį. Tačiau „Beprotiškoje meilėje“ nėra „amnezijos“, visi prisiminimai dar gyvi ir prasmingi. Todėl šį filmą galėtume vertinti, ne tik už grožį, bet ir už meilę prisiminimams.

Filmo pabaigoje vis tik sunku suvokti, kam beprotiška meilė buvo stipresnė. Į šį klausimą galėtų atsakyti tik pats Yves Saint Laurentas. O mes, žiūrovai, galime tik spėlioti ir čiupinėti svetimo gyvenimo likučius. Juk niekada iki galo nepažinsime kito žmogaus, jis visada liks šiek tiek mistifikuotas.


Recenzijos vertinimai:

Kino teatras SKALVIJA:   Donatą galima pagirti už pastangas analizuoti filmą per lyginimus/sugretinimus: vykęs sugretinimas su A. Resnaiso juosta „Praėjusiais metais Marienbade“, tačiau neišvystyta lyginimo su J. Ivanauskaitės knyga linija, tad galima suabejoti, ar šis gretinimas tikslingai pasirinktas, ar tiesiog dėl to, kad jis artimas autorei. Taip pat pritrūko kino kalbos analizės. BALAS 9

R.Zabarauskas:  šiek tiek „šlubuojantis" stilius, keli pasikartojimai, trūksta nuoseklumo - bet visgi autorė pateikia netikėtų įžvalgų, nuorodų į kino intertekstus, todėl įdomu. BALAS 7

D.Remeza: recenzija išsami, aiškus vertinamosios vertinimo pozicijos taškas ir žiūrėjimo daugiasluoksniškumas. BALAS 9

Laikas.lt: Donatos recenzija teisingai užčiuopė pagrindinę filmo struktūrą - ji labai padrika, chaotiška, kaip ir pati dizainerio Laurento asmenybė. Būtent tokios mintys ir sukasi po filmo, ir Donata jas taikliai įvardija. Recenzijos trūkumas - padrikumas, minčių nenuoseklumas, gal nereikėjo minėti J.Ivanauskaitės motyvo? BALAS 9

BENDRAS BALAS 34

kinas, kinas lietuvoje, kino kritika, kino kritikai, recenzijų konkursas, skalvija, Yves Saint Laurent. Beprotiška meilė

Rašyti komentarą
Vardas* El. paštas
Komentaras*
    *privalomi laukai