Recenzijų konkursas. „Yves Saint Laurent. Beprotiška meilė“ pagal Akvilę

Laikas.lt

Ar daug žinai apie kiną? Ar kada bandei rašyti recenzijas apie filmus? Nėra laiko, noro, o gal tiesiog nežinai, nuo ko pradėti? Arba dažnai stabdo baimė, kad pernelyg mažai žinai?

„Skalvijos“ kino centras kartu su laisvalaikio portalu Laikas.lt neseniai paskelbė recenzijų konkursą, kurio metu visi norintys buvo kviečiami registruotis ir rašyti recenzijas apie matytus filmus. Iš visų norinčių, kurie registravosi konkursui, atrinkome 7 skaitytojus, kuriuos kino centras Skalvija pakvietė pažiūrėti filmo Pierre'o Thorettono filmo  Yves Saint Laurent. Beprotiška meilė, po kurio visi dalyviai atsiuntė savo recenzijas. Visas jas įvertino  „Skalvijos“ kino centro atstovai, Laikas.lt komanda, internetinio puslapio Kinomaistas.lt kūrėja Dainora Remeza bei kino režisierius Romas Zabarauskas.



p. s. šį filmą vis dar rodo SKALVIJA, repertuarą rasite ČIA.
Pirmoji filmo Yves Saint Laurent. Beprotiška meilė recenzija.

Akvilė Žilionytė

Yves Saint Laurento pusėje

Yves Saint Laurentas dažnai prisidengdavo Svano slapyvardžiu, tad šio teksto pavadinimas „Yves Saint Laurent pusėje“ yra Marcelio Prousto „Svano pusėje“ parafrazė.

Norisi į šį filmą pažvelgti iš proustiškos perspektyvos – dizaineriui M.Proustas patiko, tad juo šiek tiek ir sekama – M.Proustas, rašydamas „Prarasto laiško beieškant“, „sienas išmušė kamštmedžiu, apsaugančiu nuo triukšmo ir niekur iš to kambario neidavo – „rašydavo iš atminties“.

Y. Saint Laurentas sienas, grindis, lubas, palubes buvo „išmušęs“ Mondrianio, Matisse'o, Goya paveikslais, Brancusi skulptūra etc ir dažnai niekur iš savų kambarių neidavo, nors kadaise buvo mėgėjas sėdėti klubuose, aplink esant dažytoms moterims ir grojant Y.M.C.A  (ši nuskambanti daina priklauso rodomai veiksmo erdvei ir laikui).

Gražūs, ilgi, elegantiški filmo kadrai taip pat liudija proustiškumą – tai kaip ilgos M. Prousto sakinių kadencijos, dėmesys prisiminimams – taip pat, juk ir Pierre Bergé – dizainerio mylimasis, verslo partneris sako, jog Y. Saint Laurentas meno kolekcijos būtų niekada nepardavęs - jis negalėtų gyvenimo įsivaizduoti nei be Brancusi skulptūros, nei be kitų – tai jį svaigino.

Tai irgi liudija kūrėją – daiktai gyvi, ne visada tokie patys - transformuojasi ir atsinaujina. Ir štai, Y.Saint Laurentas mirė, meno kolekcija išparduota, P. Bergé stovi prie langų, o tie daiktai ir toliau gyvena jų gyvenimą.

P. Bergé sąmoningai sukelia prisiminimus ir jų meno rinkinio kontekste stebint dizainerio sukurtas kolekcijas, podiumus, virtinę jo gyvenimo nuotraukų, visa tai atrodo lyg iš antikos, ir ilgos didžiulės Y. Saint Laurento rankos nuotraukose atrodo lyg marmurinės.

Filmo režisierius Pierre'as Thorettonas naudoja nemažai filmuotos archyvinės medžiagos – joje matome ir miestą, ir tuometinį Maroką, ir žmones, jiems priklausančią epochą – visi šie archyviniai kadrai lieka gyvi ir paveikūs iki šių dienų.

Beje, P. Bergé filme atsiskleidžia kaip puikus pasakotojas, jo dėka daiktai tampa dvimačiai – galime matyti ir kameros fiksuojamą Brancusi skulptūrą ir perpasakotą Brancusi skulptūrą. Jei matytume tik perpasakotus P. Bergé paveikslus, skulptūras jie jau irgi būtų gana realūs, stabilūs ir galimi perpasakoti dar kitiems.

Atrodo, kad P. Bergé iš tikrųjų šių daiktų ir nereikia, jis turi juos vaizduotėje – pasakodamas apie vieną ar kitą meno kūrinį jis į jį net nežiūri, matyt, jam jie visur. P. Bergé keliaudamas daiktų paviršiais, jų istorijomis tarsi pats virsta savo paties pašnekovu, pakeleiviu, kartais net oponentu, kartais net aktorium (juk filmas!), vaidinančiu savo gyvenimą.

Užkadrinis balsas, kuris irgi priklauso P. Bergé, dažnai iliustruoja įvykius, objektus, matomus kadre. Objektai ir pasakojimas apie juos beveik visada pateikiami sinchroniškai. Ryškiausiai garsais persmelkti Maroko epizodai, net silpniausi garsai – vandens čiurlenimas, medžių ošimas savo garso stiprumu konkuruoja su garso takeliu – ir garsiniu lygmeniu fiksuojama, kas kūrėją taip žavėjo Maroke.

Stiprų įspūdį palieka ir filmo finalas, tiesa, neitin dokumentiškas - P. Bergé atsirėmęs ranka į stiklą žvelgia pro langą, kamerai priartėjus atsigręžia į mus sustingusiu veidu (veidas rodomas stambiu planu ir dėl to kadras tampa dar dramatiškesnis) – kadras tiems, kurie filmo pabaigoje nori alegorizuoto gyvenimo. Kadras – prisiminimui.

„Apie madą nieko neišmanau, man rūpi žmonės. Man tai filmas apie meilę“, – pareiškė režisierius, nors jau ir pats pavadinimas informuoja, kad tai nebus analitinis dokumentinis filmas ir nuo įvardinto jausmo („beprotiška meilė“) čia neišsisuksi.


Komisijos komentarai ir balai:

Kino teatras SKALVIJA: Akvilės recenzijoje pritrūko trumpo įvado, apie ką šis filmas, ji, tarsi, rašoma žiūrovui, kuris jau yra susipažinęs/matęs šį filmą. Itin vykęs Akvilės prustiškokios linijos filme išryškinimas, sveikintinas dėmesys kino kalbos elementams – užkadrinio balso, finalinio kadro, pastebėjimui, kad filme naudojami archyviniai kadrai. BALAS 9,5

Laikas.lt: recenzijos pradžioje autorė pasirinko Laurento lyginimo su M.Proustu metodą, tai išties netikėta. Vėliau ji kalba ir akcentuoja filme esančius daiktus, meno kūrinius. Tačiau pritrūko įžvalgų apie pačią meilę, kuri, kaip ir įvardijo pats filmo režisierius, ir yra svarbiausia šiame filme. Taip pat reikėjo išlaikyti nuoseklumą - jei pradžioje lyginama su Proustu, tai reiktų tęsti ir visame tekste. Tačiau dėmesys kino kalbai (ko mažai esti kitose recenzijose) prideda balą. BALAS 7

D.Remeza: padrikos, menkai save pateisinančios mintys, menkas meninis požiūris, trūksta vertinimo taško bei paties kritiškumo. BALAS 6

R.Zabarauskas: įdomūs ir intelektualūs pastebėjimai, bet parašyti tokiu stiliumi, kad bandant įsigilinti galima „išsilaužti dantis". Intelektualus straipsnis turi būti ne tik su geru kultūriniu „bagažu", bet ir sklandžiai, aiškiai parašytas, be stiliaus ir kalbos klaidų. Trūksta vertinimo, išvadų, konkretumo. Vis dėlto autorė pastebėjo netikėtų momentų, todėl įdomu. BALAS 7

Bendras balas 29,5

kinas, kinas lietuvoje, kino kritika, kino kritikai, recenzijų konkursas, skalvija, Yves Saint Laurent. Beprotiška meilė

Rašyti komentarą
Vardas* El. paštas
Komentaras*
    *privalomi laukai