Now Reading
„Salsasisters“: salsai ribų nėra, o šokti gali visi norintys (Interviu, video)

„Salsasisters“: salsai ribų nėra, o šokti gali visi norintys (Interviu, video)

„Salsasisters“:  salsai ribų nėra

Goda Raibytė
Nuotr. Linas Vasiliauskas, Linasfoto.lt, SirDarijus ir Darja Judina

Šokis – universali kalba, kurią mokėdamas „susikalbėsi“ bet kurioje pasaulio šalyje. Šokantys žmonės atrodo laisvi, laimingi ir atsipalaidavę… 

Salsa – energingas ir išlaisvinantis šokis, gimęs iš kubiečių ir puertorikiečių, bendravusių ir kūrusių kartu su visų tautybių ir religijų žmonėmis. Salsa šokama ir Lietuvoje – beveik visi didieji miestai turi salsos mokyklas, kuriose gali šokti  visi.

Vilniuje 2005 m. įsikūrusios pirmosios Niujorko/Los Andželo stilių salsos mokyklos „SalsaSisters“ sesės Ieva ir Elena Laikas.lt interviu teigė, kad salsai ribų nėra, o šokti gali visi norintys.

Kaip atradote salsos šokį ir kur mokėtės šokti?

Ieva: Iki salsos, dažniau klausėmės bei domėjomės regiu ir braziliška muzika. Vis nukeliaudavome „į pietus“. Sunku pasakyti, kodėl… Norėjome šokti salsą, nors tuomet dar nežinojome, kas tai yra. Ir vieną dieną pasiūlau Elenai, kad jau metas pradėti mokytis.

Tada viena bendradarbė surado skelbimą, kad kubietiškos salsos pamokas veda toks argentinietis (jis – ne tik šoka, bet ir groja, dainuoja grupėje „Baltic salsa orchestra“). Nuėjom į pamokas ir iš karto supratome, kad tai – ko mums reikia.

Žodžiu, lankėm pamokas kelis mėnesius ir sužinojom, kad Rygoje vyksta salsos festivalis. Jame pamatėme kitus salsos stilius, kurie mus dar labiau sužavėjo. Aišku, tada vakarėlius praleidome tyliai sėdėdamos kampelyje, nes supratome, kad mokėmės šokti visiškai kitaip. Nuo tada pradėjome daugiau domėtis, kviestis mokytojus iš užsienio, važinėti po festivalius visame pasaulyje. Draugai ėmė raginti mokyti ir pasiūlė mums kurti mokyklą savo studijoje, kurioje vykdavo įvairiausi būreliai.


Šoka Ieva

Elena: Viena iš priežasčių pradėti mokyti buvo ta, kad man atsibodo stovėti eilėje prie vieno šokančio vyro. Galiausiai, abi išmokome ir vyriškas, ir moteriškas partijas.

Buvote pirmosios, įkūrusios atskirą Niujorko ir Los Andželo stilių salsos mokyklą. O pirmiems būti visada sunkiausia. Su kokiomis didžiausiomis kliūtimis susidūrėte?

Elena: Problema ta, kad Lietuvoje kritiškai žiūrima į neformalųjį ugdymą. Mes neturėjom diplomų, laipsnių, todėl ne visi tikėjo, kad galime mokyti. 

Ieva: Ir dabar yra abejojančių. Atrodo, kad jeigu turi diplomą, esi profesionalas, neturi – NE profesionalas. 

Tiems, kurie jumis abejoja, galite pasigirti savo pasiekimais?

Ieva: Salsos tikslas nėra varžytis, o gebėti šokti su kuo daugiau žmonių, gerai praleisti laiką. Salsos esmė – socialumas. Todėl siekiame draugiškos atmosferos. Tarkime, labiau pažengę mokyklos šokėjai šoka su pradedančiaisiais ir atvirkščiai. Smagu, nes matome, kad mūsų aukščiausio lygio šokėjai šoka su visais ir visomis. 

Taip pat, mano ir Elenos mokiniai, emigravę į kitas pasaulio šalis, jau patys moko kitus ir šoka šou grupėse. 

Medalis mums ne įvertinimas. Didžiausias įvertinimas, kai  matome pilnas sales žmonių, kuriuos pačios išmokėme šokti, kad matome, kaip jie gerai leidžia laiką ir lanko mūsų pamokas toliau. 

Pakalbėkime apie patį salsos šokį. Papasakokite, iš kur jis kilo?

Ieva: Yra kelios teorijos, visi pasirenka savo, kuria tikėti. Taigi salsa kilo iš afrokubietiškų ir afrokaribietiškų šokių. Tačiau salsa susiformavo ne Kuboje, kaip daug kas galvoja, o būtent Niujorke (JAV). Net ir dabar ten vis dar yra didelė koncentracija tiek šokėjų, tiek muzikantų tarpe. Kaip tai atsitiko? Ir iki, ir iškart po Kubos revoliucijos, daug muzikantų iš Kubos emigravo į JAV, kur jie ėmė groti tiek su vietiniais muzikantais, tiek su ten jau seniau įsitvirtinusiais puertorikiečiais. Pamažu vieni kitus įtakojo ir gimė naujas darinys. Tuo metu daugybę įrašų leido tokia kompanija „Fania records“ ir jie sugalvojo tam dariniui pavadinimą – salsa. 

Kaip jums atrodo, iš kur atėjo salsos socialumas?

Elena: Greičiausiai, susiformavo natūraliai. Salsą kartu šoko daugybė žmonių, kurie buvo įvairiausių tautybių, spalvų ir taip toliau. 

Ieva: Kalbant apie Niujorką, kaip tada, taip ir dabar ten buvo kultūrų maišalynė. Jeigu nagrinėjant dar giliau, salsos ritmika kilo iš Afrikos šalių – galbūt dar ir tai prisidėjo. Be to, salsą galėjo šokti visi norintys ir tai – labai graži muzika. 

Pastebėjau, kad salsą šoka įvairaus amžiaus, ūgio, formų žmonės. O šokių disciplinoje dažniausiai šokėjas turi labai aiškų apibrėžimą ir amžių, nuo kada reikia pradėti šokti. Ar salsoje yra kokių reikalavimų būsimam šokėjui?

Ieva: Vienintelis reikalavimas – norėti šokti. Kiek esame mačiusios, kai nori, šokti gali visi. Aišku, jeigu nešoki nuo 5 metų – balerina gal ir nebūsi, bet daug dirbant, tikrai galima daug kas. Mes pačios pradėjome šokti… kaip čia pasakius, jau ne „jaunuolės“ (juokiasi).

Salsa yra išraiškingas ir energingas šokis. Yra manančių, kad lietuviai – labai santūrūs ir nedrąsūs žmonės. Tačiau tai, kad jie, pavyzdžiui, šoka salsą, tarsi paneigia tokią teoriją. Kaip manote jūs?

Ieva: Hmm… Na, čia gal labiau apie vyrus reikėtų kalbėti, nes merginos tikrai išraiškingos ir grakščios. O vyrai labai santūrūs: jie bijo savo kūno.

Elena: Užsieniečių manymu, lietuviai tiek vyrai, tiek moterys yra labai gabūs, muzikalūs… Tikrai neužsidarę ar santūrūs.

See Also
Kaip išsirinkti tobulą piniginę? 3 patarimai


Šoka Elena

O ar esate pastebėjusios tarp savo mokinių, kad pradžioje žmogus būna labai nedrąsus, jaučiasi nepatogiai savo kūne, o po kiek laiko tarsi „persilaužia“ ir tampa kur kas laisvesnis?

Ieva: Taip, labai dažnai. Kai kur yra net specialių salsos terapijų žmonėms, kurie, pavyzdžiui, bijo žiūrėti į akis ir panašiai.

Kam reikėtų nusiteikti žmogui, norinčiam išmokti šokti (nebūtinai salsą)?

Ieva: Nesvarbu, kokį šokį renkiesi, visi jie reikalauja įdirbio. Bus ir gerų, ir blogų dienų. 

Kas jums buvo pats geriausias dalykas, kurį į jūsų gyvenimą įnešė salsa?

Ieva: Visų pirma, mes niekada neplanavome būti mokytojomis. Man asmeniškai, mokytojo patirtis yra labai labai svarbi, netgi neįkainojama. 

Elena: Labai smagu ir gera matyti savo mokinius šokant. Ir žinoti, kad jiems atsirado naujas jausmas ar netgi prasmė gyvenime.

Ieva: Žodžiu, jaučiamės reikalingomis (juokiasi).

Papasakokite apie savo ateities planus?

Ieva: Mums nauji metai prasideda ne nuo sausio 1 d., o nuo festivalio. Gegužės 17-20 d. Vilniuje vyks jau 6 salsos festivalis. Tai renginys, skirtas gerai praleisti laiką, patobulinti šokio žinias, užmegzti naujas pažintis ir atsipalaiduoti. Festivalio metu vyksta vakarėliai ir pamokos tiek pradedantiesiems, tiek jau pažengusiems. Kiekvienais metais kviečiame bent keliolika mokytojų ir vieną pačio aukščiausio lygio žvaigždę. Visą informaciją galite rasti oficialioje svetainėje


Salsos festivalis 2011

Ačiū už pokalbį! Daugiau apie „Salsasisters” rasite jų oficialioje svetainėje.

View Comments (0)

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Visos teisės saugomos © laikas.lt

Scroll To Top