Psichologo patarimai. Noriu, kad vyras padėtų auginti vaikus

Sveiki, esu jauna mama, auginu trijų metų sūnų ir netikėtai sužinojau, kad vėl laukiuosi. Nėštumas ir vaikai nėra problema, bet problema yra ta, kad vaikus auginti tenka man vienai. Mano vyras visiškai man nepadeda, jis turbūt nėra keitęs vystyklų ir pampersų, o jei pradeda verkti ar kokios problemos, tai man tenka vienai viską spręsti. Žinau, kad pati dariau klaidų, kad nuo pat pradžios neįjungiau vyro į vaiko auginimą. Tačiau ar įmanoma, kad vyras taptų tėvu ir man padėtų dalintis auginimo sunkumais? Kaip tai reiktų pradėti, kai mes jau trys metai taip gyvename? Būčiau labai dėkinga, jei padėtumėte išspręsti šią problemą. Ačiū.

Tautvydė, 28.

Konsultuoja psichologė Evelina Globė

Sveika, jaunoji Mamyte! Pirmiausia, Tautvyde, sveikinu su nauja gyvybe, aplankiusia Jūsų šeimą. Džiugu, kad nėštumas ir vaikai, Jums nėra problema, tačiau neramu dėl vienišumo gaidelių, skambančių Jūsų žodžiuose – „auginu (ne „auginame“) sūnų“, „vyras man visiškai nepadeda“, „tenka vienai viską spręsti“ – apskritai susidaro įspūdis, jog esate vieniša mama, nors vyrą ir turite.

Tapimas tėvu yra virsmas, susijęs su atsakomybe ir rūpesčiais

Bėda tame, kad vyras, tapęs biologiniu tėvu, automatiškai, kaip priimta tikėtis, netampa tikru tėvu (psichologine, dvasine, tiesiog gyvenimiška prasme). Moteriai tapimas motina yra natūralesnis vyksmas, kadangi ji nuo pat nėštumo pradžios kūniškai, emociškai, dvasiškai yra daug artimiau susijusi su kūdikiu nei tėvas. Tėvas viso nėštumo metu tiesiogiai nepatiria vaikelio buvimo – jo nepykina, nekamuoja hormonų siautėjimas, nekankina nepagrįstos baimės, jis nejaučia savyje jo judesių, neišgyvena vienybės ir palaimos buvimo su savo kūdikiu jausmo, negimdo jo ir nežindo. Jam tapimas tėvu yra virsmas, kuris be viso džiaugsmingo tėvystės patyrimo, susijęs su atsakomybės bei rūpesčių prisiėmimu, su savo įprastų poreikių apribojimu, tiesą sakant, ką čia slėpti – tai susiję su vyro sugebėjimu atsisakyti bent dalies savo egoizmo.

Moteris privalo įtraukti vyrą į vaiko auginimą

Abiem tėvams tenka tapti mažiau egoistais, vaiko poreikius iškeliant aukščiau savųjų, tačiau motinai tai išeina natūraliau ir lengviau, o tėvui tenka priimti sąmoningą apsisprendimą. Ir kartais vyrai, deja, sąmoningai ar nesąmoningai šio apsisprendimo vengia.

Kaip suprantu Jūs su vyru ir turite šią bėdą - Jūs pati klausiate, ar įmanoma, kad Jūsų vyras taptų tėvu – vadinasi ir pati pripažįstate, kad jis juo dar nėra tapęs. Tačiau, sakydama, jog tai Jūsų abiejų bėda, noriu atkreipti dėmesį, jog nors šios problemos šaknys galbūt yra Jūsų vyre, tačiau vis tik problema yra bendra. Ir manau, kad tuo Jūsų nepapiktinsiu ir neužgausiu, kadangi Jūs pati pripažįstate, jog darėte klaidų – kaip pati sakote, nuo pat pradžios neįjungėte vyro į vaiko auginimą. Būtent moteris – motina gali padėti ir gali trukdyti įvykti vyro - tėvo virsmui.

Vyrams reikia padrąsinimo ir pasitikėjimo

Vyrą reikia padrąsinti, suteikti jam galimybę reikštis kaip tėvui, pasitikėti juo (nors, žinoma, Jums atrodys, kad Jūs geriau ir greičiau viską padarytumėt: pakeistumėt sauskelnes, užmigdytumėt, nuramintumėt ir t.t., tačiau turėkite šventos kantrybės, ir Jums bus atlyginta). Moterys dažnai daro didelę klaidą, atstumdamos arba nepaprašydamos, o kartais ir nepareikalaudamos vyro pagalbos vaikelio auginimo rūpesčiuose. Jos tai daro dėl įvairiausių priežasčių: perdidelės prisiimtos atsakomybės (aš privalau padaryti viską pati), ambicijos (pati susitvarkysiu, jei pats nesisiūlo), baimės prarasti vyrą (pavargs-atsibos - paliks), tam tikros konkurencijos (aš viską sugebu geriau) ir kitokių priežasčių. Tuomet vyras, jei jis nėra išimtinai iniciatyvus ir trokštantis dalintis vaiko auginimo rūpesčiais, gana ramia sąžine gali apsiriboti „tiekėjo“ statusu šeimoje, bet tikru tėvu taip ir netaps – o tai didžiulis praradimas jam pačiam, atsisakiusiam galimybės giliai išgyventi tėvystę ir per tai subręsti, motinai, kuri anksčiau ar vėliau ims jaustis vieniša ir pervargusi, ir ypač vaikui, kuris nepatirs be galo svarbaus ir nepamainamo ryšio su mylinčiu ir rūpestingu tėvu.

Ką daryti

Na, o dabar nuo teorinių pamąstymų pereikime prie konkretesnių dalykų, kurie gali užkirsti kelią tokioms liūdnoms prognozėms.

Neslėpsiu, Tautvyde, kad, jei tikrai norisite pakeisti įprastą situaciją, manau, teks nemažai padirbėti ir Jums, ir Jūsų vyrui. Taigi mano atsakymas į Jūsų pateiktą klausimą, ar įmanoma, kad Jūsų vyras taptų tėvu ir pradėtų dalintis su Jumis vaikų auginimo rūpesčiais, yra vienareikšmis – žinoma, kad ĮMANOMA.

Garantuoti to aš negaliu, nes daug kas priklausys ir nuo Jūsų vyro apsisprendimo keistis, ir nuo Jūsų pačios sprendimų; tačiau, kad tai įmanoma dviem protingiems, mylintiems, apsisprendusiems turėti šeimą žmonėms, esu šventai įsitikinusi. Tačiau dirbti reikėtų keliais frontais.

Pirmas frontas – Jūs pati

Jums, Tautvyde, pirmiausia patarčiau paanalizuoti dėl kokių priežasčių, kaip Jūs sakote, neįtraukėte vyro į pirmojo Jūsų vaiko auginimą, tuomet Jums bus pačiai aiškiau, kaip išvengti klaidų tolimesniame bendrame vaikų auginime. Jūsų priežastys gali būti įprastos (jas trumpai paminėjau aukščiau tekste), bet gali būti ir specifinės, asmeninės. Galbūt kažką teks pakeisti pirmiausia savo požiūryje ir suvokime apie tėvystę ir motinystę.

Antras frontas – Jūs ir Jūsų vyras

Turbūt pati nujaučiate, kad be santykių aiškinimosi čia neapseisite. Teks Jums kalbėtis ir aiškintis situaciją, ir iniciatyvos teks imtis būtent Jums, teks išsakyti savo vienišumo, nerimo, mintis ir jausmus, išsakyti, kame matote problemą, ir kad norite ją spręsti kartu, išsakyti savo lūkesčius, norą ir pasiryžimą keisti situaciją.

Man sunku Jums patarti kokiu intensyvumu tai daryti - tiesiai šviesiai ar palaipsniui ir atsargiai – aš nepažįstu nei Jūsų nei Jūsų vyro, nežinau kokie Jūsų charakteriai, temperamentas, sugebėjimas išklausyti vienas kitą, neįsivaizduoju, kokia būtų Jūsų vyro reakcija (ji gali būti nuo geranoriško susirūpinimo iki visiško problemos neigimo), todėl Jums patiems teks reguliuoti šį procesą. Tik iš bendros praktikos galiu patarti vengti vienas kito kaltinimo ir priekaištų, pasirinkti tokiems pokalbiams tinkamą vietą ir laiką, kai abu esate ramūs, ir sąžiningai išsakyti savo jausmus, mintis, lūkesčius ir taip pat sąžiningai išklausyti kitą.

Ir dar - nesitikėti, kad viskas išsispręs lengvai, greitai ir neskausmingai. Tokia gyvenimo būdo, santykių ir vertybių peržiūra ir sprendimai, lemiantys pokyčius – tai virsmas, o virsmas kaip ir gimimas, niekada nebūna labai paprastas, bet visuomet prasmingas.

Nors aš galiu ir klysti - gal Jūs esate taip pribrendę tokiam virsmui, kad viskas vyks pakankamai sklandžiai, ir atneš daugiau palengvėjimo nei įtampos, nes sėkmingas virsmas galiausiai visuomet atneša ramybę ir džiaugsmą. To Jums labai nuoširdžiai linkėčiau, nes Jumyse, Tautvyde, šiuo metu jau vyksta vienas galingas gyvybės virsmas, ir tiesą sakant, truputėlį nerimauju, kad dar vieno virsmo Jums gali būti daugoka. Nors kita vertus, akivaizdu, jog būtent ši užsimezgusi nauja gyvybė Jus ir skatina pokyčiams vardan visų šeimos narių gerovės. Bet vis tik, jei ryšitės sujudinti užsistovėjusį vandenį, patarčiau daryti tai kiek įmanoma ramiau ir atsargiau, pasitelkiant sveiką protą ir moterišką išmintį.

Jūsų vyras taipogi turėtų gerai suvokti Jūsų padėties trapumą bei ypatingumą ir į tai atsižvelgti. Na, o jei vistik, neduok Dieve, užvirtų košė, kurios pačiai būtų per daug, tuomet ieškokite pagalbos – kreipkitės į artimuosius ar specialistus. Taigi, svarbiausia saugokite savo ir vaikelio sveikatą.

Trečias frontas – Jūs abu ir Jūsų laukiamas kūdikis

Laukitės jo abu. Aš nesuklydau - būtent „laukitės“. Pirmoje dalyje aš kalbėjau apie tai, jog vyrui sunkiau sekasi tapti tikru tėvu, nes jis tiesiogiai nepatiria vaikelio augimo nėštumo metu, tačiau tai jis gali patirti ir tame dalyvauti netiesiogiai - per Jus.

Gali rūpintis vaikeliu, rūpindamasis Jumis – leiskite, paskatinkite, paprašykite dėmesio ir rūpesčio Jumis ir vaikeliu, padėkokite ir pasidžiaukite jo rūpesčiu, kartais galite net pasilepinti, bet nepiknaudžiaukite per daug. Leiskite vyrui ir padrąsinkite jį pajausti, kaip spardosi Jūsų (abiejų) kūdikis, uždėjus jam ranką ant Jūsų pilvo, jis gali pasikalbėti su vaikeliu: paskutiniais nėštumo mėnesiais jis girdės tėčio balsą ir užgimęs greičiausiai jį atpažins.

Yra daugybė kitų nuostabių dalykų, kuriuos galite daryti visi kartu, ir visa tai padės užsimegsti tėvo ir vaiko ryšiui dar jam negimus, todėl ir tikru tėvu vyrui tapti bus žymiai paprasčiau. Tuomet atsiras natūralus noras auginti savo vaiką, t.y. rūpintis juo ir būti su juo visais atvejais, ne tik tuomet, kai jis ramus, nekelia jokių problemų ir su juo galima kaip su kokiu gyvu žaisliuku trumpai iki pirmo aliarmo pažaisti. Toks vyro elgesys su vaiku yra nebrandus. Moteris ir vaikas gali padėti jam subręsti, tik, žinoma, jei pats vyras to nori.

Ketvirtas frontas – Jūs abu ir Jūsų sūnus

Jūsų sūnui trys metai. Tai metas kai vaikui labai svarbus tampa tėtis. Iki šiol, nepaisant koks nuostabus yra tėtis, svarbiausia vis tik buvo mama, nes ji buvo pagrindnė vaiko poreikių (fizinių, emocinių ir visų kitų) tenkintoja ir, apskritai, visas pasaulis. Tuo tarpu nuo trijų metų natūraliai ateina laikas po truputį atsitraukti nuo mamos ir patyrinėti kitus pasaulius – savo, tėčio, sesės, brolio ir kt. Žinoma, mama išlieka vienintele ir nepakeičiama, ypač kritiniais atvejais (kai skauda, kai liūdna ir pan.), tačiau tėtis, toks didelis ir galingas, kad gali jį aukštai aukštai iškelti virš visų pasaulių, tampa labai reikšmingas mažo žmogaus gyvenime, kaip išorinio pasaulio saugumo ir geranoriškumo jo atžvilgiu garantas bei sektinas pavyzdys.

Todėl labai svarbu, kad jei nebuvo ypatingo tėvo ir vaiko ryšio kūdikystėje, jis užsimegstų dabar. Nežinau koks ryšys tarp Jūsų sūnaus ir vyro, gal jis užsimezgęs, gal viskas gerai. Tik noriu priminti, kad tokiam ryšiui svarbi bendra vaiko ir tėvo veikla, kurioje vaikas gali tėčiui padėti, tokiu būdu įgaudamas naujus įgūdžius, tai pokalbiai, kuomet vaikas gauna atsakymus į rūpimus klausimus: kas čia, kodėl ir kt., žaidimai, kuriuose abu patiria smagumą ir gyvenimo džiaugsmą, taipogi konfliktinės, probleminės situacijos, kuriose suaugusiųjų priimami sprendimai ir rodomos reakcijos formuoja vaiko nuostatas, kaip reikia elgtis tokiose situacijose.

Labai svarbu, kad tėvas tokiose situacijose nevengtų atsakomybės ir nenusišalintų nuo sprendimų, bet konstruktyviai problemas spręstų. Daug informacijos vaikų auginimo ir auklėjimo klausimais galima rasti literatūroje, kurios mūsuose apstu. Patarčiau tai aptarti su vyru, kadangi tai Jums, manau, ypač aktualu, nes sulaukus antro vaikelio, natūraliai turėtų vyras daugiau dėmesio skirti Jūsų (abiejų) sūnui, nes mažajam vaikeliui reikės labai daug Jūsų pačios dėmesio. Tuolab, kad ir pagal Jūsų sūnaus amžių labai tinkamas laikas jam daugiau pabendrauti su tėčiu. O vyrui tai dar viena puiki galimybė patirti tėvystę.

Na ir išsiplėčiau šį kartą, kažkaip paskutiniu metu dažnai susiduriu su panašiomis šeimų problemomis. Regis, tai darosi vis aktualiau šiandieniniame neramiame pasaulyje. Visi išsiilgę ramybės, santarvės, šilumos, savitarpio supratimo ir pagalbos, išsiilgę būti išklausyti ir išgirsti - tiesą sakant, visi mes išsiilgę meilės.

Tik man vis peršasi klausimas – taip, mes visi trokštame būti mylimi, bet ar lygiai taip pat mes trokštame mylėti patys? Turbūt kiekviena šeima, kuri sprendžia vienokią ar kitokią santykių problemą, iš esmės bando atsakyti būtent į šį klausimą (net jei jo taip ir neformuluoja) - ar trokštame ne tik būti mylimi, bet ir patys mylėti, ar esame pasiryžę dirbti su savimi, nugalėti savo egoizmą, tobulėti kaip asmenybės ir padėti tobulėti vieni kitiems vardan gilesnės abipusės meilės?

Taigi, Tautvyde, linkiu savo šeimoje rasti atsakymą, kuris atneštų virsmą, brandą ir gilesnę meilę į visų Jūsų bendrą frontą – Jūsų šeimą.

Turite klausimų, reikia pagalbos? Rašykite [email protected]

Psichologo patarimai.

Naujausi komentarai
2023-07-10, 11:52
Aš pasvėriau savo galimybes atlikti operaciją; bet po susitikimo su 65 metų moterimi mūsų vietinėje ligoninėje, kuri man pranešė, kad jai bus atlikta gimdos pašalinimo operacija – pagalvojau, kad gali būti nenaudinga patarti moterims nekreipti dėmesio į operaciją po menopauzės su mintimi, kad miomos sumažės. Yra mano kaimynė, kuri davė man kontaktą su daktaru Ilekhojie, kuris atsiuntė jai keletą žolelių, ir dabar ji yra visiškai laisva, aš taip pat vartoju tas pačias žoleles ir jos greitai gerėja. Jei esate tokios pat būklės, susisiekite su juo el. paštu [email protected] arba paskambinkite jam tiesiogine linija 2348147400259
2023-04-21, 12:56
Mano vyras pradėjo vaikščioti su kitomis merginomis ir rodė man šaltą meilę, kelis kartus grasina, kad su manimi išsiskirs, jei išdrįsiu jo paklausti apie jo romaną su kitomis merginomis, buvau visiškai sugniuždyta ir sutrikusi, kol senas mano draugas nepasakė. Aš apie burtininką internete Dr. Ilekhojie, kuris padeda žmonėms susidoroti su santykių ir santuokos problemomis meilės ir susitaikymo burtais, iš pradžių abejojau, ar toks dalykas kada nors egzistuoja, bet nusprendžiau pabandyti, kai susisieksiu su juo, jis man pasakė viską, ką turėjau padaryti, ir aš padariau, jis padėjo man išlieti susitaikymo burtą ir per 28 valandas mano vaikinas grįžo pas mane ir pradėjo atsiprašinėti. Dabar jis nustojo bendrauti su merginomis ir yra su manimi visam laikui. Štai jo kontaktai Whatsapp (+2348147400259 El. paštas: [email protected]
2023-04-19, 13:09
Buvau ties santuokos praradimo slenksčiu, kai įsikišo daktarė Ilekhojie. Mano vyras pateikė prašymą dėl skyrybų po nesibaigiančio ginčo ir emocinės prievartos, kurią abu patyrėme dėl nesusipratimų. Išėjo iš namų ir atsisakė grįžti. Ieškojau tikro sprendimo, žinodama, kad nenoriu dar kartą kentėti dėl skyrybų bylų ir 12 metų vyro netekties. Aš laikiausi jo susitaikymo procedūrų, kurios buvo labai lengvos. Meilė ir ryšys tarp manęs ir mano partnerio buvo atkurtas ir jis grįžo ir paprašė atšaukti skyrybas. Viskas dėl to, kad daktaras Ilekhojie yra sąžiningas ir skaidrus, padėdamas žmonėms, o jūs taip pat tai skaitydami galite rasti sprendimą, kurio ieškote savo santuokoje ar santykiuose. kreipkitės pagalbos į jį dabar. Čia jo kontaktas. WhatsApp: +2348147400259 El. paštas: ([email protected])
2023-04-18, 13:33
Man prireikė visiško palūžimo, kad suprasčiau, jog turiu jam pasakyti, su kuo susidūriau savo santuokoje. Padariau karo kambarį savo miegamojo spintoje ir nuėjau tiesiai į Šaltinį! Daug kartų buvo sunku; mano vyras vis dar buvo namuose, nepalaikė ir vis dar norėjo skyrybų, bet aš žinojau, kad tai, ką turiu, išlaikys mane ir mano dukrą. Tada netikėtai praėjusį šeštadienį dr. Ilekhojies susitaikymo burtai padėjo jam nuspręsti, ar jis apleistų mus arba dirbtų prie mūsų santuokos. Tik per susitaikymo burtažodį jis iš tikrųjų pasakė, kad vis dar nori būti vedęs, ir atšaukė sutartį dėl būsto, kurį ruošėsi įsigyti Kalifornijos Hemet mieste! Iš tiesų, su Dr Ilekhojies susitaikymo burtais nėra nieko neįmanomo. niekada nepasiduok!" susisiekite su gydytoju Ilekhojie, jei turite problemų santuokoje. Pašto adresu [email protected] arba susisiekite jo tiesioginiu telefono numeriu +2348147400259
2023-04-13, 12:40
Man buvo sudaužyta širdis pastaruosius 8 mėnesius po to, kai Shawn išsiskyrė su manimi, bet kai pamačiau žmonių liudijimus apie daktarą Ilekhojie, man buvo labai malonu paprašyti jo pagalbos. Jis paaiškino viską, ko reikia norint atlikti susitaikymo burtą, ir aš juo pasitikėjau visa širdimi. Lygiai per 3 dienas mano vaikinas, kuris vaikino mane mėnesius, skambino man 15 kartų vietoje. Buvau šokas, nes jis buvo tas, kuris mane užblokavo ir persikėlė į kitą vietą. Dabar esame laimingi kartu ir laukiame pirmojo bendro vaiko. Noriu įvertinti daktarą Ilekhojie už jo didelę pagalbą ir taip pat įspėti visuomenę apie šį puikų žmogų. Kreipkitės į jį asmeniškai, kad gautumėte tokią pat pagalbą. Skambinkite / Whatsapp / Viber +2348147400259 El. paštas: [email protected]
Rašyti komentarą
Vardas* El. paštas
Komentaras*
    *privalomi laukai