Be to, jis rengia daugybę įdomių ir žinomų Lietuvos žmonių. Jo kurtus drabužius su dideliu džiaugsmu vilki Erica Jennings, Agnė Armoškaitė, Jazzu, Giedrė (grupė „Empti“), Jurgis Didžiulis, Leonas Somovas ir kiti. Roberto idėjos neturi tokios savybės – išsisemti, tik jis dažniausiai nespėja jų visų įgyvendinti.
Robertas per kelerius metus tapo daug kam reikalingu žmogumi tiek kaip dizaineris, tiek kaip stilistas, scenografas ir pan. Tačiau viešumoje jis yra matomas itin retai, o galiniuose blizgių žurnalų puslapiuose jo išvis niekada neišvysi.
Tai Tavo fobija, Robertai? „Na, taip, bijau masinių susibūrimo vietų, triukšmo ir pan. Mieliau renkuosi vien
atvę arba buvimą su artimu žmogumi, arba darbą per naktį, o ne triukšmingą vakarėlį“, – savo fobijas komentuoja auksarankis R. Kalinkinas.
Taigi daugiau detalių apie artėjantį spektaklį „Halloween Fobijos“ menų fabrike „Loftas“ spalio 29 d. specialiame interviu atskleis pats jo kūrybos vadovas, scenografas ir dizaineris Robertas, kuris taip pat plačiau papasakos apie savo kuriamus drabužius ir kūrybą plačiąją prasme.
Tikslas paprastas – aplink save suburti profesionalų komandą, kuriai nebereiks aiškinti, ką ir kaip daryti norint pasiekti užsibrėžtą tikslą.
Nedaug. Man tereikėjo skiaučių, medžiagų gabalų. Pirmuosius rūbus išvis siuvau iš užuolaidų ir kitokių panašių audinių, kuriuos rasdavau. Taigi man reikėjo tik medžiagų, visa kita – tik darbas.
E.Jennings ir J.Didžiulis su Roberto kurtais drabužiais.
Kurdamas studiją, nemąsčiau apie jos patrauklumą kitiems. Mano studija – ne jauki patalpytė Vilniaus senamiestyje, o tiesiog apleista gamykla. Čia nėra elementariausių patogumų, tačiau ji mums duoda išties gerą derlių, erdvė dėkinga darbui.
Esu labai ambicingas, todėl planų turiu, kaip sakoma, iki galo ir jie yra tikrai dideli. Noriu sukurti drabužių gamybos liniją, kuri dirbtų didelėmis apsukomis. Taip pat noriu kurti batus ir aksesuarus. Noriu įgyvendinti bent dešimt procentų savo minčių.
Labai retai, nes nesu gabus piešimui. Mintį man yra lengviau perteikti žirklėmis per medžiagą.
Daininkė Jazzu su Roberto kurtu kostiumu.
Tikrai ne. Aš taip pat sėkmingai moku kalti vinis į sieną ar kasti bulves. Profesijos pasirinkimas nėra užkoduotas genuose. Visko galima išmokti.
Manau, ji geriausia kritikė, nes visada viską pakritikuoja. Sako: „Čia blogai, o šitas negražu“. Tenka stengtis toliau.
Mano kurti drabužiai tų žmonių tikrai nepakeis. Jie nepadarys jų nei geresniais, nei blogesniais. Todėl manau, kad jie turėtų jaustis bent jau laimingi.
Ji ir mano žmona. Tiesa pasakius, viskas ir prasidėjo nuo „Lovely“. Tai yra mano antrosios pusės sugalvotas prekinis ženklas, skirtas vaikiškiems rūbeliams ir papuošalams.
Tiksliai jau nepamenu, tačiau nelabai seniai. Gal prieš keturis metus. Buvo smagu.
Pats turiu fobiją triukšmui ir šurmuliui. Vertinu vienatvę ir itin artimų žmonių draugiją. Tik tada gali aiškiai girdėti savo mintis, o man jos – svarbiausia kūrybos dalis.
Fotosesijoje yra atskleidžiamos kelios idėjos. Viena – tai kaukolė. Ji simbolizuoja mirtį. Visi mes jos bijome. Antra idėja, kurioje dalyvauja ir pats spektaklio režisierius Gytis Ivanauskas su lašaline ir kurio 70 proc. kaulėto kūno savaime įkūnija tą pačią mirtį, yra ta, kad Gytis yra scenos žmogus, menininkas, o lašalinė simbolizuoja jo atsidavimą publikai.
Spektaklio kostiumai – iš lengvo audinio, kažkiek šmėkliški, kažkiek primenantys niūrius Alfredo Hičkoko filmus. Visus spektaklio kostiumus (kadangi šokėjų apie 30) dalinu į tris dalis: masinės scenos, pirmo plano kostiumai ir antro plano aktorių-šokėjų kostiumai. Nors gali nuskambėti keistai daugiausiai dėmesio skiriu masinių scenų kostiumams. Apskritai spektaklyje bus daug brutalumo, kostiumai bus atviri, daug kraujo bei, aišku, daug juodos spalvos.
Taip, teatrui kurti yra įdomu, nes scenoje gali įgyvendinti savo laukines idėjas, kurti beprotiško nepraktiškumo. Vis dėlto nemanau, kad rasčiau pakankamai laiko gerai kurti ir teatrui, ir kasdienę madą paprastam žmogui, todėl… renkuosi pastarąją. Vis dėlto ir ateityje neatsisakyčiau kurti kostiumų kai kuriems spektakliams. Man labai patinka dirbti su spektaklio „Halloween Fobijos“ vaizdu, kostiumais ir pan.
Ne, tiesiog iki to neprieina rankos, nespėju, visad pavėluoju su paraiškomis.
Mane žavi žmonės, kurie tiesiog moka derinti save su savo įsigijamu garderobu. Madą žudo beskonybė, kurios pastaruoju metu apstu visur. Taip pat sunku atsiginti begalybės prastų daiktų ir originalų kopijų. Daugybė žmonių yra patikėję, kad nusipirkus madingą daiktą, jie staiga aplinkiniams taps gražūs ir patrauklūs.
„Tiek to“. Ją vartoju tikrai per dažnai, tačiau dėl to, kad labai dažnai tenka nusivilti kitų žmonių darbu.
helouvynas, helouvynas Lofte, helovynas, Kalinkinas, menų fabrikas, Robertas Kalinkinas
|
|
|
|
|
|
|
|
|