Vegetarų Diena, skatinanti žmones atsisakyti gyvulinių produktų ir bent vienai dienai tapti vegetarais. Akcijos tikslas atkreipti visuomenės dėmesį į gyvūnų teises, žmogaus sveikatos bei globalinės ekologijos problemas ir pasiūlyti šių problemų sprendimą.
Pasaulinė Vegetarų Diena pirma kartą paminėta 1977 metais Amerikoje. Šiuo gražiu pavyzdžiu sparčiai pasekė ir kitos pasaulio šalys. 2010-siais prie šios sektinos iniciatyvos pirmą kartą prisijungė ir Lietuva. Sukurkime tradiciją ir šiais metais padarykim dar didesnę šventę!
Spalio pirmą dieną, šeštadienį 12 val. Vilniaus Rotušės aikštėje vyks info šventė, kurios metu įvairių sričių specialistai, mokslininkai, dietologai ir daktarai atskleis kodėl verta pasirinkti vegetarišką mitybą bei atsakys į visus Jums rūpimus klausimus. Šventės metu galėsite susipažinti su vegetariško maisto gamybos ypatumais ir paragauti gardaus, įvairaus maisto.
„Pernai sulaukėme didelio susidomėjimo, todėl, manome, šiais metais smalsuolių bus dar daugiau, nes spalio 1d. yra šeštadienis. Šiemet mums nebereikės nuomotis vienodų paviljonų. Labai tikiuosi didesnės iniciatyvos iš dalyvių, nes tik mes patys galime kažką pakeisti”, – sako organizatoriai.
15 priežasčių dėl ko verta tapti vegetaru
Sveikata:
1. Didžiausia pasaulyje mitybos specialistų organizacija „American Dietetic Association“ oficialiai patvirtino, jog subalansuota vegetariška mityba yra pranašesnė visavalgiškos atžvilgiu. Ji yra sveikesnė ir pasižymi didesniu sveikatai naudingų savybių skaičiumi.
2. Net atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje daugiau nei 6 mėnesius mes vartojame vaisius ir daržoves iš didžiųjų prekybos centrų, pesticidų ir kitų žemės ūkyje naudojamų cheminių medžiagų kiekis yra didesnis gyvulinės kilmės produktuose, kadangi gyvūnų organizmai kur kas geriau pasisavina visas šias medžiagas. Be to gamyklų „augintiniai” paprastai su toli gražu ne ekologiškais pašarais gauna dar ir augimo hormonų, kuriuos vėliau sėkmingai įsisavina žmogaus organizmas.
3. Pasaulinės Vėžio Tyrimų organizacijos 2007-ųjų metų ataskaitoje buvo pateikti svarūs įrodymai, kad vegetariška mityba padeda išvengti šios klastingos ligos.
4. Lietuvoje viena didžiausių darbingo amžiaus žmonių mirštamumo priežastis yra širdies ir kraujagyslių ligos. Vegetariška mityba, kurią sudaro daugiausiai augalinės kilmės produktai pasižymi mažesniu riebalų ir cholesterolio kiekiu, todėl vegetarai kur kas rečiau serga šiomis ligomis.
5. Absoliučiai visos žmogaus organizmui reikalingos naudingos medžiagos, kuriomis pasižymi gyvulinės kilmės produktai, yra lengvai gaunamos iš augalų. Įskaitant vitaminą B12, kurio gausu spirulinoj ir kituose jūros dumbliuose ar geležį, kurią gauname valgydami grūdus, ankštinius augalus bei sėklas. Geležį žmogaus organizmas 6 kartus greičiau įsisavina vartojant kartu su vitaminu C. Todėls įvairūs tyrimai rodo, kad vegetarai gyvena nuo 1 iki 5 metų ilgiau už mėsedžius.
Ekologija:
1. 2006-ųjų metų lapkritį Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) pranešė, jog gyvulininkystės pramonė išskiria daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei visos pasaulio transporto priemonės kartu sudėjus, vadinasi ji labiausiai atsakinga dėl visų pastaruoju metu pasaulį šiurpinančių stichinių nelaimių sukeltų globalinio atšilimo.
2. Gyvulininkystės pramonė yra pagrindinis vandens taršos šaltinis.
3. Gyvulininkystė yra didžiausia vandens išteklių naudotoja.
4. Gyvulininkystės pramonei sunaudojama 70% dirbamos žemės ir net 30% viso pasaulio sausumos.
5. Gyvulininkystės pramonė yra pagrindinė miškingumo , taip pat biologinės įvairovės mažėjimo priežastis kaltininkė.
Etika:
1. Vegetarizmas padėtų išspręsti pasaulio bado problemą. Baltymai yra pagrindinė žmogaus organizmo statybinė medžiaga. Mėsos gamybai reikia net 40 kartų daugiau žemės, 170 kartų daugiau vandens ir energijos išteklių, nei tam pačiam kiekiui augalinės kilmės baltymui užauginti. Vadinasi mažiausiai 40 kartų daugiau žmonių būtų galima išmaitinti, jei pavyktų atsisakyti mėsos.
2. Kiekvieną sekundę pasaulyje nužudoma po 1840 sausumos gyventojų mėsos pramonei, o tai net 60 milijardų per metus vien tam, kad žmogus patenkintų savo poreikius. Liudniausia, kad nemaža dalis jų yra nesuvartojama ir patenka į šiūkšlių konteinerius.
3. Daugelio gyvūnų vidaus ir vervų sistemos yra labai artimos žmogui. Visi jie jaučia skausmą, baimę ir meilę. Kaip ir kiekvienas gyvas padaras nori ir turi teisę gyventi.
4. Mėsos pramonei auginami gyvūnai dažniausiai nenugyvena nė penktadalio savo natūralaus amžiaus.
5. Visą šį pakankamai trumpą laiką praleidžia kankinami ir nejausdami jokios šilumos ar meilės, kuri reikalinga kiekvienam gyvam Žemės organizmui, nes pagrindinis prioritetas yra pelnas, o jie tik ekonominiai vienetai.