Stilingas krepšinis: nuo sijonėlių iki „baggy“ šortų

Lietuvą vis stipriau glėbyje spaudžianti krepšinio karštinė norom nenorom įtraukia visus. Tačiau pabandykime apie krepšinį kalbėti šiek tiek iš kitos pusės – mados

Pradžia: sijonai trumpėja

Nors šiandien krepšinis laikomas vyrų „reikalu“, neatskiriama alaus ir draugų kompanijos dalimi, pradžią profesionaliam krepšiniui davė moteriškosios giminės atstovės. Moterų krepšinio pradininke laikoma Senda Berenson Ebot, 1868 m. gimusi Vilniuje, vėliau išvykusi į JAV. Sužinojusi apie koledžo dėstytojo Johno Neismitho sukurtą žaidimą, pati nuvyko į Springfyldą, susipažinti su Johnu, o 1893 m. Northemptono koledže buvo surengtos pirmosios oficialios moterų krepšinio rungtynės. Vyrams žiūrėti rungtynių nebuvo leista dėl to, kad žaidėjos segėjo trumpus sijonėlius (sijonų ilgis – šiek tiek žemiau kelių). Po trisdešimties metų, šiek tiek pasikeitusi, ši sporto šaka atkeliavo į Lietuvą.

Kol krepšinis atkeliavo iki Lietuvos, mados pakito kartu besikeičiant kasdieninių drabužių mados tendencijoms. Sportinių sijonėlių ilgis šiek tiek sutrumpėjo, pradėjo dominuoti šviesios spalvos. Žinoma, visada buvo atsižvelgiama į tai, kad krepšininkės galėtų lengvai judėti, kad medžiaga gerai sugertų prakaitą ir būtų patvari.

1922 metais krepšinio kamuolį perėmė vyrai, kurie žaidė pirmąsias oficialias krepšiasvydžio (taip tuo metu buvo vadinamas krepšinis) rungtynes. Taip ir vyrai, ir moterys Lietuvoje buvo pirmą kartą pažymėti krepšinio karštinės ženklu.


Lietuvos sporto muziejaus nuotr.

Krepšinio aprangos tendencijos

Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos (LFLS) nariai buvo pirmieji oficialaus krepšinio Lietuvoje žaidėjai. Jų sportinė apranga buvo pažymėta LFLS ženklu. Moterų aprangoje pradeda atsirasti šortai, marškinėliai ilgomis rankovėmis, kojinės iki kelių ir bateliai. Pastarieji gana įvairūs, nebūtinai sportiniai. Akivaizdu, kad tada krepšinio aprangos tendencijas diktavo ir galimybės. Iš pradžių krepšinis labiausiai buvo paplitęs tarp studentų, todėl kaina buvo gana svarbus akcentas. Kaip rašė to meto korespondentė ir sportininkė Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, sportinė apranga ir kiti įrengimai buvo nebrangūs, todėl krepšinis taip greitai plito po visą Lietuvą.

Pirmųjų tarpvalstybinių krepšinio rungtynių metu, žaidėjai dėvėdavo minimalistinius marškinėlius su Lietuvos vyčio simboliu, vėliau buvo pridėtas užrašas „Lietuva“ ir numeriai. Kaskart krepšiniui virstant vis reikšmingesne sporto šaka, tai matydavosi ir žaidėjų uniformose: būdavo daugiau investuojama į medžiagas, bendrą estetinį komandos vaizdą. Lietuvoje krepšininkai atrodė panašiai kaip ir kitapus Atlanto vandenyno kolegos: aptempti berankoviai marškinėliai, trumpi šortai, sportiniai bateliai ir kojinės. JAV krepšininkai mūvėdavo ir kelių apsaugas. Aprangai siūti dažniausiai buvo naudojamas trikotažas, elastanas, laikra bei medvilnė.


Lietuvos sporto muziejaus nuotr.

Šiandien yra išlikę labai mažai žinių apie senąsias krepšinio aprangos madas Lietuvoje. Apie to meto krepšininkų išvaizdą byloja tik senos nespalvotos fotografijos. Vis tik, lietuvių identitetui visada buvo svarbios spalvos, dažniausiai naudojamos pagrindinės: geltona, žalia, raudona. 1938 metų laikraštyje „Lietuvos sportas“ apie krepšinio paplitimą po pasaulį rašoma: „Žali ir geltoni marškinėliai, išsiskirdami ir susiliedami spalvomis, švaistosi šen ir ten, žaidikams mitriai bebėgiojant kietomis sporto salės grindimis“. Dominuojanti žalia spalva lydėjo Lietuvos krepšininkus iki šių dienų.

Moterų krepšininkių sportinė apranga laikui bėgant vis labiau traukėsi, vyrų – išliko panaši. Žaidėjų apranga išryškindavo sportiškas kojas (nuo šlaunų iki blauzdų) bei rankas. Žinoma, su tokiais drabužiai buvo kur kas lengviau judėti, nei XIX a. pabaigos moterims.

Dar aštuntajame bei devintajame dešimtmetyje krepšininkai dėvėjo gana minimalistines aprangas: trumpi šortukai, aptempti berankoviai marškinėliai, kojinės iki kelių ir sportiniai batai. Jie ilgą laiką tiek Lietuvoje, tiek užjūrio šalyse buvo ne kedai, o vadinamieji konversai, Lietuvoje – inkariukai.

Baggy šortai ir nauja mada

Didelį perversmą krepšinio aprangos istorijoje padarė NBA žvaigždė Michaelas Jordanas. 1984 metais pradėjęs savo karjerą NBA jis įvedė laisvesnes krepšinio aprangos tendencijas. Vadinamuosius baggy šortus (lietuviškai vadinamus „beformius“) Jordanas dėvėjo dar prieš patekdamas į NBA. Jis manė, kad būtent šortai jam neša sėkmę, todėl nenorėjo jų atsisakyti. Netrukus M. Jordanas tapo „Nike“ firmos veidu ir baggy šortai bei platūs sportiniai marškinėliai sulaukė pripažinimo visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą. Ši krepšininkų apranga patogi ne tik sportininkams, bet ir gamintojams, mat jie gali lengviau pritaikyti dydžius, nes nėra smarkiai suvaržytų apimties reikalavimų.

 

Iki M.Jordano išpopuliarintų baggy šortų buvo dėvimos gana minimalistinės aprangos (kairėje - Juliusas Irvingas).

Besikeičiant uniformų madoms, buvo pritaikyta ir geresnė medžiaga, ne tik leidžianti kvėpuoti nuolatos judančiam krepšininko kūnui, bet ir leidžianti prakaitui greičiau išgaruoti.

Suknelės sugrįžo

Moterų krepšiniui atsidūrus antrame plane, jų apranga bei estetinis vaizdas pasikeitė nuo XX a. pradžios. Vyrams pralenkus gražiosios lyties atstoves krepšinio žaidime ir populiarume, jos pradėjo vis dažniau lygiuotis su vyriškojo krepšinio žaidėjais, todėl ir aprangos buvo beveik vienodos. Taip krepšininkės prarado moteriškumą ir suvienodėjo. XXI a. pradžioje pradėta diskutuoti apie moteriškos krepšinio aprangos konservatyvumą, atsirado naujų iniciatyvų keistis ir įvesti patrauklesnes krepšinio aprangos tendencijas moterims.Keičiant uniformas atsigręžiama į moteriškas formas, patrauklumą, išskirtinumą.

2010 metų pasaulio krepšinio čempionate suknelėmis pasipuošusios Baltarusijos krepšininkės parodė, kad moterys ir krepšinio aikštelėje gali būti moteriškos. Apsiginklavusios ne tik sportine galia, bet ir žavesiu, krepšininkės neapleidžia profesionaliojo sporto aikštelių. Lietuvoje krepšininkėms taip pat kuriamos moteriškumą pabrėžiančios uniformos, suknelės bei sijonėliai – grįžtama į tuos laikus, kai krepšininkės segėdavo sijonus krepšinio aikštelėse. Tikriausiai jau praėjo laikas, kai moterims norint prilygti vyriškajai giminei, tekdavo prisitaikyti ir supanašėti su jais. Dabar kiekviena lytis pabrėžia savo išskirtinumus ir privalumus.

Lina Sabaitytė


Šis straipsnis publikuotas rugpjūčio mėnesio Laikas.lt žurnale, kurį galite rasti daugumoje kavinių arba čia. Kiti numerio straipsniai, kurie greitai pasirodys portale:

Sporto aistruolių kultūra: nuo pagarbos varžovui iki nežaboto smurto
Kerlingas - žaidimas su šluotomis, bet ne šlavėjams
Rope Jumpingas - laisvė, prilaikoma virvių
Tinkama mityba pagal sporto šakas
Grupė „Sportas“: Ūdra ir Latvijoje Ūdra

krepšinio aprangos, Krepsinis, moterų krepšinis

Rašyti komentarą
Vardas* El. paštas
Komentaras*
    *privalomi laukai