„Gibson Girl“ – laisvos moters įvaizdis, mada ir ideologija

Elegantiškas moters siluetas, tamsoje ar šviesoje, lengvai suaudrina vaizduote, priverčia įsiminti ir pamilti. Moteris moteriai tampa labiausiai patraukli būtent tada, kai ji lieka beasmenė, silueto, skulptūros ar kamėjos pavidalu. Dažna, gražiosios lyties atstovė, pasikabinusi ant krūtinės nešioja kamėją, kurioje įšaldytas efemeriškos moters siluetas. Daugelyje jų galime atpažinti „Gibson Girl“.

Moterys, švelniosios lyties atstovės, visada norėjo būti pastebėtos ir pastebimos. Vėliau panoro būti laisvos ir tai viešai pareiškė. „Gibson Girl“ įvaizdis nėra tik senai atgyvenęs stilius, mada, tai XIX a. pab.–XX a. pr. moters emancipacijos ženklas, rodantis, kad moteris likdama moteriška, gali būti ir nepriklausoma. Šiame moters siluete buvo paslėpta laisvės ideologija. Štai dabar, gyvenant ant dvidešimt pirmojo amžiaus slenksčio, verčiant mados žurnalų puslapius galima vėl atpažinti sugrįžusias Gibsono mergeles. Fotosesijose, ant podiumų ir miestų gatvėse itin dažnai šmėžuoja merginos pūstomis šukuosenomis, kurios primena apie moterišką nerūpestingumą ir, tuo pačiu, eleganciją.

Iš kur atėjo „Gibson Girl“?

XIX a. pab. moteriškumą įkūnijančiu įvaizdžiu tapo moteris skruzdėles liemeniu (dažniausiai suspaustu korsetu), ilgus, vešlius plaukus sukėlusi aukštyn ir suformavusi pūstą sraigę savo viršugalyje. Gibsono mergina – aukšta, liekna, bet su iškilia krūtine bei apvalainais klubais, ryškus lieknas liemuo, suveržtas korsetu. Prieštaraujant kelis dešimtmečius vyraujančiai liesų moterų, pusiau mergaičių, tendencijai, ši moteris turi gitaros formos figūrą ir būtent toks seksualumo įvaizdis yra išlikęs iki šių dienų. Ne viena šiuolaikinė gražuolė byloja apie tokios figūros privalumus. Šiek tiek Leatitios Casta, žiupsnelis Ditos Von Teese, šlakelis Beyonces ir prieš akis išnyra naujosios „Gibson Girl“ siluetas.

Šios ikonos atsiradimo istorijoje labai bene svarbiausią vaidmenį turi XIX ir XX amžių sankirtoje gyvenęs amerikiečių iliustratorius Charles Dana Gibsonas, pirmasis nupiešęs moteriškąją Gibson. Paprasto ieštuko ir rašalinės plunksnos pagalba Menininkas, pieštuko ir rašalinės plunksnos padedamas, sukūrė fikciją, tapusia itin populiaria ir reikšminga XX a. pradžioje. Sakoma, kad jis šios moters portretą nupiešė įkvėptas savo žmonos, kiti mano, kad tokia moteris realiame gyvenime iš viso neegzistavo.

Tada tai nebuvo vien tik ikonizuotas atvaizdas, įkūnijantis nežemiško grožio simbolį, Gibsono mergine dar turėjo ir ideologinę įkrovą – tai moteriška moteris savo laisve ir nepriklausomybe prilygstanti vyriškajai giminei. Tokia moteris netampa feministiška kovotoja, ji išlaiko savo orumą, yra madinga, švelni ir savimi pasitikinti.

Nūdienos kasdieniniame gyvenime „Gibson Girl“ tapo savotišku prekiniu ženklu, kuris puikavosi ant daugelio namų apyvokos daiktų: tapetų, pagalvių, patalynės, suvenyrų, indų, baldų apmušalų ir t.t. Vis tik, nieko nėra amžino, todėl ir anuometinei Gibson Girl karaliavimo erai atėjo pabaiga. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, amerikietiškos svajonių moters įvaizdis po truputį išbluko ir teko persiorientuoti į pragmatiškesnę ir kuklesnę madą.

Kaip bebūtų, šiais laikais, Gibsono mergaitės vėl nesikuklina papuošti šiandienos žmonių aplinką. Retro stiliaus kavinėse galime išvysti „Gibson Girl“ atvaizdu puoštus tapetus, pagalvėles, paveikslėlius.

Apie Ją kalbėjo ir rašė

Kaip visais laikais, taip ir prieš šimtą metų, žmones veikia aplinka, kurioje jie gyveno. Tada moterys, taip pat lygiavosi į kuriamus standartus, patrauklius įvaizdžius, kas tai bebūtų, maištas ar konformizmas. Gibsono moters tipas buvo labai tinkamas to meto gražiosios lyties atstovėms, į kurį norėjo lygiuotis daugelis. Kuriama laisvė ir elegancija vyliojo tuometines Virginijas Woolf, kurio ten matė savo neišsipildžiusių svajonių realumą.

Moterims apie „Gibson Girl“ pasakojo ne tik grafikos piešiniai, bet ir spausdintinis žodis. Ji buvo aprašomas literatūroje ir anuometinėje spaudoje. „Gibson Girl“ atvaizdą pradėjo piešti ir kiti dailininkai, tokie kaip Howard Chandler Christy, Harry G. Peter.

„Gibson Girl“ transformacija

Buvusi elegancijos ir moters laisvės simboliu, šiandien „Gibson Girl“ sugrįžta šiek tiek pasikeitusi.
Atrodo visai neseniai mados pasaulį buvo užkariavusi liaunutės Twiggy karštinė, iki šiol neapleidžianti mados šou podiumų. Kaip bebūtų, po truputį galima stebėti vykstančius pokyčius, beveik metus laiko mados žurnalų puslapiuose galima grožėtis vyraujančiu „gibsoniškuoju“ įvaizdžiu. Šukuosena šiek tiek netvarkinga, pūsta, plaukai susukti į kriauklę, lengvi, nėriniais puošti apdarai. Na, o gitaros figūros modelių, dar tenka akyliau paieškoti. Apkarpius šimtmečio senumo ideologinius siūlelius, kurie bylojo apie moters emancipacijos užuomazgas, šiems laikams lieka tik įvaizdis, estetika ir romantikos prieskonis.

Lina Sabaitytė 
Nuotr. stylecaster.com, http://meowmeow.tumblr.com

Gibson Girl, Gibsono mergina, mada ir stilius, nepriklausoma moteris

Naujausi komentarai
UBS
2014-04-14, 13:22
Su pramoginės spaudos lygiu viskas aišku, ten košmariškas tekstas tapo standartu. Bet ar pačiai autorei negėda dėl jau kelintus metus kabančio juodraštinio lygio teksto? Juk kartais paskaito ne tik beraščiai paaugliai.
Lina
2011-07-04, 11:25
to astrida:
Norėčiau pataisyti Jus. Straipsnija neminima, kad koks nors stereotipas buvo primetamas moterims. Laisvės, nepriklausomybės idėja ir elegancija, moterų tarpe, pasklido savaime, nes tai buvo siekiamybė. Straipsnyje nėra kalbama apie kardinalius mąstymo pokyčius, tik apie simbolį, kuris įkūnijo moters laisvės ir elegancijos siekiamybę ir galimybę.
V. Wolf - čia tik palyginimas, metafora, apie jos kūrybą tikrai čia nerašoma. Ji buvo pakankamai melancholiška ir, sakyčiau, vyriška moteris, kuri rašė tada, kai moterims dar nebuvo normalu rašyti...todėl šiame straipsnyje Ji minima, tik kaip moters, pamynusios nusistovėjusias normas pavyzdys, ji buvo laisvesnės nuo aplinkos už kitas to meto moteris.
astrida
2011-07-01, 23:45
Nors tema ir įdomi, deja, tekstas toks nesutvarkytas ir nesuredaguotas, jog atrodo, kad verstas "Google vertėju", taip pat apstu logikos klaidų. Laisvė negali būti siejama su visuomenės kuriamais ir moteriai primetamais išvaizdos standartais, nebent tai tėra "laisvė atvaizduoti pasirinktą "amžinojo moteriškumo" modelį", bet ne mąstymo, tobulėjimo ir kūrybingos saviraiškos laisvė. Ir kaip ten dėl V. Woolf - juk ne stiliaus ir mados diktatą turėjo ji galvoje rašydama "Savą kambarį"?
Deimante
2011-06-30, 21:03
Idomus straipsnis, aciu :)
giedre
2011-06-30, 13:53
Super, kaip idomu buvo. Mados istorija apskritai nerealiai veza:)
Rašyti komentarą
Vardas* El. paštas
Komentaras*
    *privalomi laukai